Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas trečiadienį pareiškė prašysiąs Rusijos pasinaudoti savo veto teise priimant Didžiosios Britanijos rengiamą Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl genocido Srebrenicoje.

„Aš tikrai reikalausiu (Rusijos pasinaudoti veto teise) ir paaiškinsiu, kad mums (etniniams serbams) tai yra aktuali problema“, – sakė Dodikas Bosnijos serbų televizijai RTRS.

M.Dodikas, Serbų respublikos, kuri po dešimto dešimtmečio karo kartu su Bosnijos ir Hercegovinos Federacija sudaro Bosniją, prezidentas, taip kalbėjo prieš išvykdamas į Rusiją dalyvauti Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, kuris prasideda ketvirtadienį.

Pasak M.Dodiko, šio forumo užkulisiuose jis turėtų susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Didžioji Britanija sako ruošianti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, minint 20-ąsias Srebrenicos žudynių metines, Jungtinėms Tautoms nesugebėjus užkirsti kelio šiam genocidui.

1995 metais Bosnijos serbų pajėgos, užėmusios Jungtinių Tautų saugomą Srebrenicos anklavą, išžudė beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, o jų kūnus suvertė į masinius kapus.

Tai buvo didžiausios Europoje po Antrojo pasaulinio karo žudynės, kurias du tarptautiniai teismai įvardino kaip genocidą.

„Tikslus (rezoliucijos) turinys dar derinamas su partneriais, bet mes tikimės, kad joje bus pagerbtas genocido aukų Srebrenicoje atminimas ir tie, kurie per karą kentėjo visose pusėse“, – sakė britų misijos JT atstovas birželio 9 d.

Didžioji Britanija tikisi, kad šis žingsnis „padrąsins žengti kitų žingsnių susitaikymo link“.

Rezoliucijos projektas turėtų būti pateiktas balsavimui pirmąją liepos savaitę, Bosnijai ruošiantis surengti aukų atminimo ceremoniją prie Srebrenicos memorialo liepos 11 dieną.

Rusija yra viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių. Kitos nuolatinės Tarybos narės yra Britanija, JAV, Prancūzija ir Kinija.

Bosnijos serbai nesutinka, kad šios žudynės būtų vadinamos genocidu.

„Daroma viskas, kad būtų skelbiama netiesa, ypač kad ten buvo vykdomas genocidas, o serbų aukos yra ignoruojamos“, – kalbėjo M.Dodikas.

Pasak jo, Srebrenicos rajone per 1992-1995 metų karą buvo nužudyta 3,5 tūkstančio serbų.

M.Dodikas pabrėžė, kad sutiktų su tokia rezoliucija, kurioje „Srebrenica būtų skelbiama serbų ir musulmonų genocido vieta“.

Bosnijos 1992-1995 merų karas tarp kroatų, musulmonų ir serbų nusinešė maždaug 100 tūkst. gyvybių.

Srebrenica yra dabartinės Serbų Respublikos teritorijoje.