Įsitvirtino gamta

Sprogimas viename iš keturių Černobylio atominės elektrinės reaktorių, nugriaudėjęs 1986 m. balandžio 26 d. Tai tebėra pati didžiausia pramoninė katastrofa pasaulio istorijoje, nusinešusi šimtus žmonių gyvybių ir sukėlusi pavojų tūkstančiams.

Be kita ko, tai antroji pagal aukų skaičių branduolinė nelaimė po to, kai Antrojo pasaulinio karo metais amerikiečiai ant Japonijos Hirošimos bei Nagasakio miestų numetė atomines bombas, pražudydami tūkstančius civilių.

Černobylio atominės elektrinės regione niekas pernelyg nepasikeitė, nors nuo nelaimės praėjo jau trys dešimtys metų.

Ko gero, vienintelis įdomus dalykas – pavojingą zoną aplinkui elektrinę (30 km spinduliu) sparčiai atkovoja gamta; ukrainiečių ir baltarusių aplinkosaugininkų teigimu, aplinkui elektrinę esančiuose miškuose bei tyruose laukinių gyvūnų – ypač šernų, vilkų ir briedžių – populiacija rekordiškai didėja ir net viršija tą, kuri fiksuojama laukinės gamtos rezervatuose.

Tiesa, pasak mokslininkų, kai kuriems gyvūnams būdingi apsigimimai, taip pat jų gyvenimo trukmė trumpesnė nei neužterštų regionų.

Teberizikuoja gyvybe

Po nelaimės apie 100 tūkst. buvo evakuoti iš maždaug 2,6 tūkst. kv. km teritorijos – tai prilygsta Liuksemburgo teritorijos dydžiui. Šiame žemės kampelyje neleidžiama gyventi, o ir apsilankyti galima tik trumpam, nors turistinės kelionės į Černobylį – gana populiarios tiek tarp ukrainiečių, tiek tarp užsienio svečių.

Nepaisant to, skaičiuojama, kad užterštas plotas – daug kartų didesnis nei saugumo zona aplinkui sprogusį reaktorių. Ir tame plote tebegyvena apie 5 mln. žmonių.

Nors Ukraina, padedama tarptautinių donorų, jau baigia statyti milžinišką naują sarkofagą, kuris turėtų uždengti senąjį sarkofagą, dengusį sprogusį reaktorių netrukus po nelaimės, ir apsaugoti aplinką nuo tolesnio radiacijos nutekėjimo, realiai išvalyti teritoriją tik to nepakaks. Po nelaimės ir per tris dešimtmečius po jos į aplinką pateko milžiniškas kiekis radioaktyvių medžiagų.

Anot mokslininkų skaičiavimų, nelaimės Černobylyje metu pasklidusi radiacijos banga buvo net 100 kartų didesnė nei po sprogimų Hirošimoje ir Nagasakyje.

Pavojingos dalelės nusėdo upėse ir ežeruose, gruntiniuose vandenyse, taip pat ir žemėje – natūraliai gamta išsivalys tik po keliasdešimties tūkstančių metų.

Kamuoja negalavimai

Daugeliui žmonių, gyvenančių Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje, iki šiol tenka kęsti radiacijos poveikį.

Nelaimės padariniai čia juntami. Ypač tai matyti analizuojant ligas, kurios nustatomos gyventojams. Pasak medikų, regione – gana daug susirgimų vėžiu ir kraujotakos ligomis. Be to, fiksuojamas didesnis nei vidutinis vaikų apsigimimų skaičius ir susirgimai, būdingi apsinuodijus radiacija.

Tiesa, sveikatos specialistai neskuba sieti vaikų ligų su 1986 m. nelaime, nors, jų nuomone, toks ryšys – realus.

Jurijus Bandaževskis, sveikatos specialistas, atliekantis tyrimus Černobylio regione, tvirtino, kad radioaktyvus cezis-137, pasklidęs aplinkoje sprogus reaktoriui, kelia didžiausią pavojų.

Specialisto teigimu, žmonės radioaktyvias daleles įsisavina valgydami maistą, užaugintą radioaktyvioje žemėje, taip pat jie gali apsinuodyti vandeniu, gerdami pieną arba dūmais, vasarą kilus gaisrams užterštuose miškuose.

Nežinojo, kas vyksta?

Tiesa, pačias didžiausias radiacijos dozes gavo tie, kurie lemtingą naktį buvo netoli sprogusio rektoriaus arba padėjo likviduoti nelaimės padarinius.

Pripetės miestas, pastatytas energetikams, buvo evakuotas tik po dviejų dienų, nes SSRS valdžia slėpė nuo pasaulio informaciją apie tą nelaimę.

Taip pat mirtinas arba labai pavojingas gyvybei radiacijos dozes gavo mobilizuoti į nelaimės vietą gelbėtojai ir konstruktoriai, kuriems tiek teko gesinti gaisrą reaktoriuje, tiek vėliau pastatyti sarkofagą, saugantį aplinką nuo didelio radiacijos nuotėkio.

Dauguma gelbėtojų ir sarkofago statytojų po nelaimės neišgyveno nė penkerių metų. Kai kurie visam gyvenimui liko luoši. Iki šiol netyla kalbos apie tai, kad SSRS vadovybė, norėdama išlaikyti visišką slaptumą, net neinformavo gelbėtojų, kad jiems teks rizikuoti savo gyvybėmis didelėje radiacijoje.

Valymo darbai

Černobylyje iki šiol kartais vykdomos valymo operacijos. Vis dėlto, nepaisant didelių pastangų ir išleistų milijardų JAV dolerių, sprogęs reaktorius toliau skleidžia radiaciją.

Dėl lėšų stygiaus ilgai strigo naujojo sarkofago statybos, nors šia linkme per pastaruosius kelerius metus buvo daug pasistūmėta. Net ir naujasis sarkofagas nebus amžinas – saugos aplinką tik 100 metų, vėliau reikės naujo gaubto. O tai vėl kainuos milijonus JAV dolerių.

Nors labiausiai dėl nelaimės nukentėjo Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos gyventojai – jiems teko apie 63 proc. visų pavojingų sveikatai teršalų – radioaktyvus debesis nuslinko per visą Europą ir netgi pasiekė toli nuo Ukrainos esančią Airiją.

Pirmoji apie tikėtiną nelaimę SSRS pranešė Švedija, kurios prietaisai užfiksavo neįprastai aukštą radioaktyvių teršalų kiekį ore. Po šio Švedijos pareiškimo Maskvai neliko kito kelio, tik pripažinti įvykus nelaimę.

Šiuo metu Černobylio elektrinė jau neveikia, tačiau po nelaimės jėgainė nebuvo uždaryta. Elektrą sveikieji blokai gamino iki pat 2000 m., kai galutinai užvėrė duris.

Nelaimė Černobylio atominėje elektrinėje: svarbiausi faktai

• 1986 m. balandžio 25 d. remonto darbams buvo numatyta sustabdyti elektrinės ketvirtą bloką. Paprastai tokių darbų metu atliekami įvairūs įrangos bandymai. Šį kartą vienas iš tikslų buvo vadinamasis turbogeneratoriaus rotoriaus inercijos bandymas.

• Inercijos režimas būtų leidęs išnaudoti kinetinę turbogeneratoriaus rotoriaus energiją, kuri maitintų maitinančius ir pagrindinius cirkuliacinius siurblius dingus elektros maitinimui elektrinėje. Tačiau inercijos režimas nebuvo iki galo ištobulintas su RBMK-1000 tipo reaktoriais.

• Katastrofos priežastims išaiškinti suburta SSRS valstybinė komisija dėl nelaimės kaltino operatyvinį personalą ir Černobylio atominės elektrinės valdžią. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sutiko su nelaimės priežasčių tyrimu.

• Teigta, kad avarija įvyko dėl mažai tikėtinų taisyklių ir reglamentų pažeidimų, kuriuos padarė eksploatacinis personalas, virtinės. Katastrofiškos pasekmės įvyko dėl to, kad reaktorius veikė nereglamentuotu darbo režimu.

• Tiesa, vėliau pridurta, kad nelaimę galėjo nulemti ir nepatikimos reaktoriaus konstrukcijos. Reaktorius RBMK-1000 turėjo nemažai konstrukcinių trūkumų ir 1986 m. balandį turėjo dešimtis pažeidimų bei nukrypimų nuo galiojančių branduolinės saugos taisyklių. Du iš šių trūkumų tiesiogiai nulėmė avarijos priežastis.