„Jie buvo (islamistų grupuotės) „Jamaeytul Mujahdeen Bangladesh“ nariai“, – ministras Asaduzzamanas Khanas (Asaduzzamanas Chanas) sakė naujienų agentūrai AFP, turėdamas omenyje judėjimą, kuris buvo uždraustas Bangladeše prieš daugiau negu dešimtmetį.

Tapo madinga

„Jie niekaip nesusiję su „Islamo valstybe“, – pridūrė jis.

„Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už įkaitų ir dviejų policijos pareigūnų nužudymą per 11 val. trukusią apsiaustį, pasibaigusią šeštadienį, bet vyriausybė atkakliai neigė, kad Bangladeše veikia tarptautinės džihadistų grupuotės.

Policija paskelbė šešių užpuolikų, kurie buvo nukauti per galutinį šturmą, vardus ir nuotraukas. Septintas užpuolikas buvo suimtas ir dabar yra tardomas Bangladešo žvalgybos pareigūnų.

A.Khanas sakė, kad visi užpuolikai buvo gerai išsilavinę, o dauguma kilę iš turtingų šeimų.

„Jie visi yra išsilavinę jaunuoliai, studijavę universitete. Nei vienas iš jų nėra iš medresės (islamo dvasinės mokyklos)“, – pabrėžė ministras.

Paklaustas, kodėl jie pasirinko tapti islamistais kovotojai, A.Khanas atsakė: „Tai tapo madinga.“

Siekia paneigti tikrovę dėl džihadistų atakų

Įkaitų drama, nusinešusi keliolikos užsieniečių įkaitų gyvybes, akivaizdžiai rodo, kad Bangladešas tampa vienu iš pasaulinių karo su teroru židinių, nors vyriausybė stengiasi vaizduoti pastaruosius išpuolius kaip vidaus oponentų veiklą, sako analitikai.

Per pastaruosius dvejus metus Bangladeše džihadistai nužudė jau kelias dešimtis žmonių, o tarp jų aukų buvo vietos ateistų tinklaraštininkų, hinduistų, gėjų teisių aktyvistų ir liberalių pažiūrų mokslo veikėjų.

Dauguma tų atakos nesulaukdavo didesnio žiniasklaidos dėmesio už Bangladešo ribų, bet šį savaitgalį įvykusi įkaitų krizė viename Dakos restorane pateko į pirmuosius puslapius visame pasaulyje, ko galbūt jau seniai troško ekstremistai toje šalyje.

Analitikai pažymi, kad atakos vieta, taikinys, laikas ir metodas buvo kruopščiai pasirinkti, kad neliktų nepastebėti, turbūt pasimokę iš neseniai įvykusių žudynių Orlande ir Paryžiuje, išprovokavusių pasipiktinimo bangas.

Per išpuolį Dakos restoranėlyje „Holey Artisan Bakery“ žuvo 20 civilių, iš jų 18 užsieniečių. Beveik visos aukos buvo mirtinai užkapotos mačetėmis, nors užpuolikai turėjo apsčiai šaunamųjų ginklų.

Dar labiau sukrečia faktas, kad šis išpuolis buvo įvykdytas paskutinį musulmonų šventojo Ramadano mėnesio savaitgalį, o išgyvenusieji pasakojo, kad ekstremistai aiškiai parodė, jog savo taikiniu pasirinko ne musulmonus, atskyrę vietinius gyventojus nuo užsieniečių.

Bangladeše, turinčiame 160 mln. gyventojų, apie 90 proc. žmonių yra musulmonai, bet valstybė oficialiai yra sekuliari.

„Mirtinai užkapodami žmones ... jie norėjo parodyti pasauliui, kad dėl džihado jie gali ryžtis bet kam“, – sakė Delyje įsikūrusio Vivekanandos tarptautinio fondo vyresnysis tyrėjas K.G.Sureshas (K.G.Surešas).

„Kai jie penktadienio vakarą atakavo restoraną, populiarų tarp užsieniečių, žinia, ką jie nori užpulti, buvo visiškai aiški. Atskirdami musulmonus, jie norėjo pasiųsti žinią, kad yra nusistatę tik prieš Vakariečius“, – aiškino jis.

Pasak islamistų tinklalapius stebinčios organizacijos SITE, džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę dėl tos atakos, sakydama, kad jos taikinys yra „kryžininkų valstybių piliečiai“.

Tačiau premjerės Sheikh Hasinos (Šeich Hasinos) sekuliari vyriausybė seniai tvirtina, kad nei IS, nei tarptautinis teroristų tinklas „al Qaeda“ neįsitvirtino Bangladeše, nors abi grupuotės prisiėmė atsakomybę dėl daugelio ankstesnių atakų.

Šią poziciją atkartojo vidaus reikalų ministras Asaduzzamanas Khanas (Asaduzzamanas Chanas), kuris sakė naujienų agentūrai AFP, kad šeši užpuolikai, nukauti šturmuojant pastatą, buvo jau dešimtmetį šalyje uždraustos vietinės grupuotės „Jamaeytul Mujahdeen Bangladesh“ nariai.

Jis neigė bet kokį šios atakos ryšį su IS, bet analitikai sakė, kad su tokia nuomone sunku sutikti.

Bangladešietis Tajas Hashmi (Tadžas Hašmis), dėstantis saugumo studijų kursą Jungtinėse Valstijose veikiančiame Austino Peay (Ostino Pi) valstybiniame universitete, sakė, kad negali būti „jokių abejonių“, kad ši ataka yra IS darbas.

„Bangladešas privalo pripažinti, kad tarptautiniai islamistų tinklai aktyviai įsitraukę į žmonių žudymą šalyje ir kad jie dar to nebaigė“, – pabrėžė T.Hashmi.

Islamo politikos ekspertas Mubasharas Hasanas (Mubašaras Hasanas), dėstantis Dakos laisvųjų metų universitete, pritarė minčiai, kad šios atakos nėra vien tik vietos neramumų pasekmė ir kad jos pratęsia virtinę išpuolių, kurios pradžią žymėjo „al Qaeda“ teroristų atakos Niujorke ir Vašingtone 2001 metų rugsėjo 11-ąją.

„Tai yra Bangladešo Rugsėjo 11-oji. Bangladešas dabar įsitraukė į pasaulinį karą su teroru“, – M.Hasanas sakė AFP.

Pasak kritikų, smurtą šalyje skatina vyriausybės atsisakymas leisti oponentams laisvai veikti politikoje.

Bangladešo pagrindinė islamistų partija buvo uždrausta, o dauguma jos lyderių – suimti arba nubausti mirtimi po neseniai vykusių teismų dėl jų vaidmens per 1971 metų karą dėl nepriklausomybės nuo Pakistano.

Opozicijos lyderei Khaledai Ziai (Chaledai Zijai) iškeltos kelios bylos dėl jos vaidmens protestuose prieš vyriausybę, per kuriuos prasiverždavo smurtas.

Kh.Zios partija boikotavo 2014-ųjų visuotinius rinkimus, kai Sh.Hasina atsisakė leisti juos prižiūrėti neutraliai laikinajai vyriausybei, kaip būdavo daroma anksčiau. M.Hasano nuomone, toks vyriausybės elgesys neišvengiamai kursto ekstremizmą.

„Nefunkcionuojanti valstybė ir demokratijos stygius yra trąši dirva terorizmui“, – pabrėžė jis.