Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį nutarė, kad vienas Turkijos politikas turėjo teisę neigti, jog Osmanų imperijoje 1915 metais vykdytos masinės armėnų žudynės buvo genocidas.

Teismo nutartyje, priimtoje dešimčia balsų prieš septynis, sakoma, kad Dogu Perinceko (Dohu Perinčeko) komentarai, jog „armėnų genocidas yra didžiulis tarptautinis melas“, negali būti laikomi puolimu prieš armėnų bendruomenės narių orumą ir kad jis neturėjo būti nuteistas Šveicarijos teismo dėl rasinės diskriminacijos.

D.Perincekui, kairiosios Turkijos patriotų (buvusios Darbininkų) partijos pirmininkui, Šveicarijos teismas 2007 metais už tuos pareiškimus skyrė baudą.

Po to, kai buvo nuteistas, D.Perincekas kreipėsi į EŽTT, argumentuodamas, kad buvo suvaržyta jo žodžio laisvė.

EŽTT žemesnieji rūmai 2013 metų gruodį priimta nutartimi atmetė Šveicarijos teismo sprendimą, sakydami, kad D.Perinceko pasisakymai neperžengia žodžio laisvės ribų.

Šveicarija apskundė tą sprendimą, todėl bylą ėmėsi nagrinėti EŽTT Didžioji kolegija, sudaryta iš 17 teisėjų, kurių sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Savo nutartyje teismas rašo, kad turkų politiko pareiškimai yra susiję su „viešuoju interesu ir neprilygsta neapykantos arba netolerancijos kurstymui ... ir negali būti laikomi veikiančiais armėnų bendruomenės narių orumą tokiu lygiu, kuris reikalautų baudžiamojo atsako“.

Teismas pabrėžė, kad ši byla negali būti precedentas atvejams, kai neigiamas Holokaustas, nes dėl specifinės istorijos tai visada galima „laikyti tam tikros formos rasinės neapykantos kurstymu“.

D.Perinceko advokatas Laurent'as Pechas (Loranas Pešas) sakė, kad jo klientas „neginčijo ir neteisino tų žudynių, taip pat nekurstė neapykantos armėnams“, tik neigė, jog tuometės osmanų institucijos planavo vykdyti genocidą.

Turkija visada neigė, kad 1915 metais prasidėjusios žudynės buvo sąmoningas Osmanų imperijos bandymas nušluoti armėnus.

Ankara tvirtina, kad per tuos įvykius žuvo tik 500 tūkst. žmonių, o ne 1,5 mln., kaip teigia Armėnija.

Iki tų įvykių Osmanų imperijos teritorijoje gyveno apie 2 mln. armėnų.

Daugiau negu 20 šalių tas žudynes yra oficialiai pripažinusios genocidu. Šią poziciją palaiko daug istorijų, bet jai įnirtingai priešinasi Turkija.

Šveicarija argumentavo, kad neigti genocidą reiškia „kaltinti armėnus klastojant istoriją, o tai yra viena iš blogiausių rasinės diskriminacijos formų“.

Tuo tarpu D.Perinceko ir Turkijos vyriausybės advokatai teigė, jog nėra „visuotinio konsensuso“, kad tos žudynės buvo genocidas.

Ketvirtadienį paskelbta nutartis gali tapti precedentu Prancūzijos aukščiausiosios teismo institucijos byloje, kurioje sprendžiama, ar šalyje galiojantis draudimas neigti Holokaustą atitinka konstituciją.

2013 metų nutartyje EŽTT nurodė, kad byla dėl armėnų genocido turi būti „aiškiai atskirta“ nuo proceso dėl Holokausto neigimo.

Teismas, pabrėždamas abiejų bylų skirtumus, atkreipė dėmesį, kad su Holokaustu susiję istoriniai faktai, „tokie kaip dujų kamerų egzistavimas“, yra „laikomi aiškiai pripažintais tarptautinės jurisdikcijos“.

EŽTT, kurio teisėjai atstovauja 47 Europos Tarybos šalims, buvo įkurtas 1953 metais pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.