Italų prokuroras, kuris tiria gaisrą kelte „Norman Atlantic“, antradienį sakė manantis, kad tame laive bus rasta daugiau žuvusiųjų.

Gali būti daugiau aukų

Pasak Bario prokuroro Giuseppe Volpe (Džuzepės Volpės), tarp žmonių, išgelbėtų iš degančio kelto, yra kažkiek keleivių be bilietų ir tai reiškia, jog yra „tikėtina“, kad esama ir kitų žmonių, žuvusių per sekmadienį ryte kilusį gaisrą.

„Tikėtina, kad rasime kitų aukų“, – sakė jis per spaudos konferenciją Italijos pietuose esančiame Baryje.

Italijos pakrančių apsaugos pareigūnai kol kas rado 10 lavonų, be to, per nelaimingą atsitikimą keltą tempusiame buksyre žuvo du albanų jūrininkai.

Beveik 40-ies keleivių, kurie, kaip manoma, taip pat buvo kelte, vis dar nerandama, tačiau neaišku, ar taip yra dėl netikslių manifestų, ar kai kurie iš jų galėjo žūti nepastebėti chaotiškomis pirmosiomis nelaimės valandomis.

Žuvo du jūrininkai

Du albanų jūrininkai žuvo, kai antradienį ryte nutrūko lynas, kuriuo prie jų buksyro buvo prikabintas ir visą naktį tempiamas gaisro nuniokotas keltas „Norman Atlantic“.

„Vienas vyras žuvo iškart, kai vienas kabelis nutrūko įstrigęs sraigte. Kitas (vyras) laive mirė prieš kelias minutes, kai jam pagalbą teikė sraigtasparniu (atskridusių) medikų komanda“, – Vliorėje sakė uosto administracijos pareigūnas.

Albanijos gynybos ministerija patvirtino vieno žmogaus mirtį ir sakė, kad kito vyro būklė kritinė. Ministerija taip pat nurodė, kad tie du vyrai nėra jos pajėgų nariai.

Po šio incidento dėl sekmadienio gaisro kelte žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki 12.

Beveik 40-ies keleivių, kurie, kaip manoma, taip pat buvo kelte, vis dar nerandama, tačiau neaišku, ar taip yra dėl netikslių manifestų, ar kai kurie iš jų galėjo žūti nepastebėti chaotiškomis pirmosiomis nelaimės valandomis.

Pavojus paskelbtas pavėluotai?

Iš pradžių nebuvo paskelbtas joks gaisro pavojus, jokie įgulos nariai nebeldė į duris – keleivius, plaukusius keltu iš Graikijos į Italiją, naktį pažadino pasklidę tiršti aitrūs dūmai.

Tuomet laive kilo didžiulė sumaištis, o keleiviai skundėsi iš įgulos narių nesulaukę beveik jokių nurodymų kaip elgtis. Taisyklės, kad pirmiausiai turi būti gelbėjami vaikai ir moterys, niekas nepaisė: keleiviai stumdė vieni kitus ir grūmėsi dėl vietų gelbėjimosi valtyse arba dėl teisės įsėsti į gelbėtojų sraigtasparnio nuleistą krepšį.

„Visi trypė vieni kitus, kad patektų į sraigtasparnį“, – graikas sunkvežimio vairuotojas Christas Perlis (Christos Perlis) sakė telefonu naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP). Jis buvo viename iš gelbėtojų laivų, kurie atskubėjo, kai su Italijos vėliava plaukiojantis keltas „Norman Atlantic“ sekmadienį paryčiais užsiliepsnojo plaukdamas Adrijos jūroje.

„Viešpatavo džiunglių įstatymai, – pasakojo graikė Irenė Varsioti (Irene Varsioti). – Nebuvo jokios eilės arba tvarkos. Nebuvo rodoma jokios pagarbos vaikams.“

Italijos ir Graikijos gelbėtojų sraigtasparnių įgulos pirmadienį evakavo paskutinius rastus gyvus žmones iš liepsnų nuniokoto aprūkusio laivo. Išgelbėti iš viso 427 žmonės.

Tačiau žuvusiųjų skaičius išaugo mažiausiai iki 10, o gelbėtojai naršė laivo vidų ir aplinkinius vandenis, ieškodami daugiau galimų aukų, kai buvo nustatyta, jog „Norman Atlantic“ keleivių sąraše esama didelių netikslumų, ir iškilo abejonių dėl laive buvusių žmonių skaičiaus.

Keltą eksploatuojanti bendrovė „Anek Lines“ teigė, kad laive buvo 475 žmonės. Tačiau Italijos pareigūnai aiškino, kad kai kurie į keleivių sąrašą įtraukti asmenys galėjo būti tik rezervavę vietas, o iš tikrųjų į laivą neįsėdo.

Be to, Italijos karinių jūrų pajėgų admirolas Giovanni Pettorino (Džovanis Petorinas) pareiškė, kad 80 išgelbėtųjų iš viso nebuvo įtraukti į keleivių sąrašą, todėl gali pasitvirtinti Italijos premjero iškelta prielaida, kad tuo keltu buvo plukdomi migrantai, mėginantys neteisėtai patekti į Italiją.

„Negalime pasakyti, kiek žmonių gali būti dingę“, – susisiekimo ministras Maurizio Lupi (Mauricijus Lupis) sakė per vakare surengtą spaudos konferenciją.

Gaisras įsiplieskė „Norman Atlantic“ denyje, kuriame buvo gabenami automobiliai, kai keltas plaukė iš Graikijos uostamiesčio Patro į Ankoną Italijoje. Gaisro priežastys dabar tiriamos.

Graikė sunkvežimio vairuotoja Afrosini Bezati sakė nuogastaujanti, kad keli jos bendradarbiai žuvo, nes miegojo savo mašinose, o ne kajutėse.

„Nusprendžiau pasielgti taip pat – išsimaudžiusi duše išeiti iš savo kajutės ir nusileisti žemyn miegoti sunkvežimyje, – aiškino vairuotoja, atskraidinta kariniu transporto lėktuvu į Elefsinos oro pajėgų bazę netoli Atėnų. – Jie (kiti vairuotojai) ten įstrigo ir negalėjo ištrūkti.“

Italijos kariuomenė pasveikino savo narius dėl gelbėjimo operacijos, vykdytos ilgiau negu parą itin sudėtingomis sąlygomis: pučiant 75 km/val. vėjui, ritantis aukštoms bangoms ir tvyrant tamsai. Šimtai keleivių, įgulos narių ir du šunys buvo iškelti iš liepsnojančio laivo gelbėjimo sraigtasparnių krepšiuose.

Žmones, laukiančius evakuacijos, merkė šaltas žiemos lietus ir iš ugniagesių žarnų besiliejantis vanduo, o kojos kaito dėl apačioje siaučiančio gaisro.

„Mačiau pragaro vaizdą, panašų į aprašytą Dantės, – laive, kurio deniai lydėsi, mėginome rasti vietą, kur nesviltų padai“, – sakė graikas inžinierius Chrisostomas Apostolas (Chrysostomos Apostolou), plaukęs atostogauti su savo žmona ir 8 bei 14 metų sūnumis.

Kai kurie keleiviai smarkiai sušalo, o kiti lengvai apsinuodijo smalkėmis. Tačiau pirmoji pargabenta išgelbėtųjų grupė – 49 žmonės, pirmadienį anksti ryte atplukdyti į Bario miestą Italijoje, turėjo patys išlipti iš gelbėtojų laivo, išsekę ir apsigobę antklodėmis.

Gyrė kapitoną

Italijos admirolas Giuseppe De Giorgi (Džuzepė De Džordžis) gyrė italą kelto kapitoną Argilio Giacomazzi (Ardžilijų Džakomacį), kad jis liko laive ir prižiūrėjo evakuaciją – kitaip negu jo kolega kapitonas Francesco Schettino (Frančeskas Sketinas), kuris yra teisiamas dėl netyčinės žmogžudystės ir per ankstyvo pasitraukimo iš kruizinio laivo „Costa Concordia“, kuriam sudužus 2012 metais žuvo 32 žmonės.

„Būdamas senas jūrininkas, atiduodu pagarbą laivo kapitonui, kuris atliko savo pareigą itin oriai ir kompetentingai, – sakė G.De Giorgi. – Jis išvyko paskutinis, kaip ir turėtų pasielgti kapitonas.“

A.Giacomazzi dukra Giulia (Džulija) sakė kad jos tėvas savo darbą visada stengdavosi atlikti „labai preciziškai ir rūpestingai“.

„Tai klasikinė jūros istorija, – ji sakė AP iš savo šeimos namų La Specijoje. – Kapitonas laivą palieka paskutinis.“

Tačiau keleiviai toli gražu negyrė įgulos, kurią sudarė daugiausiai italai: žmonės skundėsi, kad buvo palikti likimo valiai. Keli tvirtino, kad iš savo kajučių išbėgo tik todėl, kad į duris pabeldė kiti keleiviai arba kai pajuto troškinančius dūmus.

I.Vartsioti, plaukusi atostogauti su vyru ir dviem 10 bei 14 metų vaikais, pareiškė: „Visa įgula buvo nusikalstamai neveiksni. Nebuvo jokio aliarmo. Mes atsibudome patys.“

Ch.Perlis pasakojo, kad atskridus gelbėtojų sraigtasparniams, keleiviai susigrūmė dėl teisės įsėsti į nuleistą krepšį.

„Vyrai pradėjo kumščiuoti mus, kad galėtų įlipti pirmi. Jie nieko nepaisė – nei moterų, nei vaikų“, – sakė graikas vairuotojas. Jis pridūrė, kad paliko laivą, kai įšoko į sraigtasparnio krepšį nešdamas vieną mergaitę.

Konkūrų varžybose dalyvaujantis britas Nickas Channingas-Williamsas (Nikas Čaningas-Viljamsas) sakė televizijai „Sky News“ išgirdęs pavojaus signalą 5 val. – gerokai vėliau negu įsiplieskė gaisras. Keleiviai sakė, kad galiausiai buvo paskelbtas nurodymas užsidėti gelbėjimosi liemenes ir susirinkti viršutiniuose deniuose.

„Kai išėjome į denį, liepsnos buvo didžiulės – degė visi automobiliais, – pasakojo sportininkas. – Dėl ugnies faktiškai visiems svilo padai... Žmones apėmė panika, – pridūrė jis. – Kai liepsnos laižo laivo bortą, ir nėra jokių pagalbos ženklų ... pasijunti esantis bejėgis.“

Pirmadienio vakarą Italijos susisiekimo ministras paskelbė, jog keltas yra areštuojamas, ir pridūrė, kad Italijos ir Albanijos tarnybos tarsis, į kurį uostą jis bus nutemptas, nes kol kas neaišku, kuri šalis turės spręsti dėl baudžiamosios arba administracinės atsakomybės.