Pasaulio lyderiai pirmadienį paminėjo Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-ąsias metines, įspėdami, jog būtina išmokti to kruvino globalaus konflikto pamokas, pasauliui šiomis dienomis susiduriant su daugybe krizių, tarp jų vykstančia Ukrainoje.

„Taika turi būti bendras tikslas, - sakė Belgijos karalius Philippe'as (Filipas), kreipdamasis į valstybių ir vyriausybių vadovus, susirinkusius Lježo mieste. - Pirmasis pasaulinis karas primena mums pamąstyti apie mūsų atsakomybę... suburti žmones“.Lyderiai iš viso Senojo žemyno, pradedant Didžiąja Britanija bei Airija ir baigiant Vokietija, Austrija, Bulgarija ir Malta, dalyvavo atminimo ceremonijoje Kuento sąjungininkų karo memoriale, kurį sudaro virš miesto iškilęs didžiulis bokštas, stovintis šalia pilko akmens bažnyčios su dideliu kupolu.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) priminė apie Vokietijos invaziją į neutralią Belgiją 1914 metų rugpjūčio pradžioje, po kurios nedidelis konfliktas Balkanuose virto globaliu karu, išvesdamas paraleles su šių dienų įvykiais.

„Kaip galime likti neutralūs šiandien, kai žmonės visai greta Europos kovoja už savo teises?“ - sakė F.Hollande'as, akivaizdžiai turėdamas galvoje krizę Ukrainoje.

„Kaip galim likti neutralūs, kai numušamas keleivinis lėktuvas... kai vyksta konfliktai Irake, Sirijoje, Libane, Gazoje?“ - sakė Prancūzijos vadovas.

„Negalime likti neutralūs... Europa turi laikytis savo įsipareigojimų Jungtinėms Tautoms“, - sakė jis, kreipdamasis į auditoriją, kurioje buvo Britanijos princas Williamas ir jo žmona, Kembridžo kunigaikštienė Catherine (Ketrin), taip pat maždaug 80 valstybių vadovai bei atstovai.

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) savo ruožtu sakė, kad Berlynas pradėjo karą vadovaudamasis tik „karine logika“, ir jau iš karto tapo akivaizdu, kad „sutartys tapo bevertės, o civilizacijos normos neteko įstatyminės galios“.

Princas Williamas savo kalboje priminė apie egzekuciją, įvykdytą britų slaugei Edith Cavell (Edit Kavel), kuri prieš pat savo mirtį 1915-aisiais pasakė: „Negaliu niekam jausti neapykantos ar pykčio“.

„Reikėjo dar vieno siaubingo karo, kad suprastume jos žodžiuose slypinčią tiesą, ir netgi šiandien mes toliau mokomės tą pamoką“, - sakė jis.

„Įvykiai Ukraina liudija, kad nestabilumas toliau persekioja mūsų žemyną“, - pridūrė Britanijos princas.

Lježas, svarbus akmens anglių ir plieno pramonės centras Belgijos rytuose, tapo pirmąja kliūtimi vokiečių pajėgoms.

Jo trumpas, bet įnirtingas pasipriešinimas tebėra belgų nacionalinio pasididžiavimo šaltinis – miesto gynėjams pavyko pakankamai užlaikyti priešą, kad žlugtų Vokietijos planai greitai iškovoti pergalę.

Griuvėsiais virtęs Lježas brangiai sumokėjo už savo pasiaukojimą, tačiau Prancūzija šiam miestui suteikė prestižinį Garbės Legiono ordiną.

Būtent Vokietijos invazija į Belgiją tapo oficialia priežastimi įsitraukti į karą Britanijai, tapusia paskutine grandimi tarpusavio gynybos sutarčių sistemoje, turėjusioje išsaugoti taiką, tačiau galiausiai nugramzdinusioje Europą į skerdynių sūkurį.

„Žiburiai gęsta visoje Europoje. Mes nebepamatysime jų įžiebtų savo laikais“, – sielvartavo Britanijos užsienio reikalų sekretorius seras Edwardas Grey (Edvardas Grėjus), kai Berlynas rugpjūčio 4-ąją atmetė Londono ultimatumą gerbti Belgijos neutralumą.

Per tolesnius ketverius metus žuvo 10 mln. karių, 20 mln. buvo sužeisti, taip pat žuvo milijonai civilių ir subyrėjo ištisos imperijos.

Po renginių Lježe dėmesio centre pirmadienio vakarą atsidurs Monso miestas prie sienos su Prancūzija, kur vyko žūtbūtinės kautynės tarp vokiečių pajėgų ir pirmųjų į Europą pasiųstų britų dalinių ariergardo, Londonui ir Paryžiui stengiantis užkirsti kelią vokiečių prasiveržimui rugpjūčio pabaigoje.

Princas Williamas ir jo žmona Catherine kartu su jo broliu princu Harry (Hariu) ir premjeru Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) vadovaus atminimo ceremonijoms Monse, kur žuvo pirmasis britų karys.

Tose pačiose apylinkėse taip pat žuvo paskutinis Britanijos karys – 1918 metų lapkričio 11-ąją, kai buvo paskelbtos paliaubos, užbaigusios karo veiksmus po ketverių kruvinų metų.

Pagrindinė atminimo ceremonija Monse vyks nedidelėse Sent Simforiano karių kapinėse, kur kartu palaidoti 229 Britų Sandraugos ir 284 vokiečių kariai, demonstruojant pastangas susitaikyti netgi tuomet, kai tęsėsi kautynės.

Sent Simforiano kapinės yra „unikaliai derama vieta mums susirinkti bendroje atminimo dvasioje“, pareiškė Tautų Sandraugos karo kapų komisija (CWGC).

„Žemėje, padovanotoje vieno belgo, pirmosiose Vokietijos armijos įrengtose kapinėse, dabar prižiūrimose CWGC, kritusieji abiejose konflikto pusėse taikiai guli vieni šalie kitų. šiandien prisimename juos visus“, – pridūrė komisija.