O. Turčynovas: Rusija prieš Ukrainą pradėjo karinę agresiją

O. Turčynovas: Rusiją pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą

Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir valstybės vadovas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą.

Tai jis pareiškė vasario 28 dienos vakarą, kreipdamasis per televiziją, rašo portalas delfi.lt.

„Rusija, prisidengusi pratybomis, ėmėsi atviros agresijos prieš Ukrainą. Rusijos Federacija įvedė pajėgas į Krymą ir ne tik užgrobė Krymo parlamentą bei Ministrų tarybą, bet ir bando perimti komunikacijos objektus ir kariškių dislokacijos vietas“, - sakė jis.

A. Turčynovas taip pat kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti provokacijas Kryme.

Ukrainos oro linijos pranešė, kad lėktuvams uždaryta erdvė virš Krymo

Didžiausia Ukrainoje oro transporto bendrovė "Ukrainiian International" penktadienį pranešė, kad virš Krymo regiono uždaryta oro erdvė, o prieš tai pagrindinį Krymo oro uostą užėmė ginkluoti vyrai.

Anksčiau penktadienį "Interfax" pranešė, kad į Simferopolio tarptautinį oro uostą neleista nė vieno skrydžio iš Kijevo.

Tiesa, šio oro uosto pareigūnas agentūrai "Reuters" sakė, kad tik vienas skrydis iš Kijevo buvo atidėtas, o kiti atvyksta į Simferopolį.

Nežinomi ginkluoti vyrai įsitaisė prie Ukrainos karinio štabo Simferopolyje

Krymo sostinėje Simferopolyje prie Ukrainos karino jūrų laivyno kranto apsaugos pajėgų štabo stovi karinis „kamazas“ be skiriamųjų ženklų ir numerių; greta jo įsitaisė apie 10 ginkluotų iki dantų vyrų, su kaukėmis, kalašnikovais, granatsvaidžiais.

Pasak „Interfax“ reporterio, sunkvežimis stovi už maždaug 100 metrų nuo minėto štabo. Nepažįstamieji su niekuo nebendrauja, nekalba apie savo atvykimo tikslą.

Toks pat sunkvežimis su 10 ginkluotų vyrų stovi prie Ukrainos kranto apsaugos karinio dalinio.

Vietinė žiniasklaida, pranešė, kad maskuojamomis uniformomis vilkintys žmonės įsitaisė ir prie valstybinės televizijos ir radijo bendrovės „Krym“.

Dar pranešama, kad netoli Simferopolio gyvenvietės apie 10-12 sunkvežimių juda Kirovskoje link – ten yra vienas karinių aerodromų.

„Pravyj sektor“ lyderis neigia, kad formuojami ginkluoti būriai siųsti į Krymą

Ukrainos judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“) lyderis Dmytro Jarošas provokacija vadina judėjimo vardu skleidžiamą informaciją, kad formuojami ginkluoti būriai siuntimui į autonominį Krymą.

„Noriu pažymėti, kad bet kokia informacija, kuri skamba „Pravyj sektor“ vardu, apie tai, kad mes renkame ginkluotus būrius (siųsti) į Krymą, yra gandai ir provokacija“, - sakoma D.Jarošo pareiškime, kuris buvo paskelbtas „Pravyj sektor“ puslapyje socialiniame tinkle „Vkontakte“.

D.Jarošas taip pat sakė, kad Kryme susiklosčiusi situacija kelia nerimą visiems Ukrainos piliečiams.

„Pravyj sektor“ tikisi, kad išeitis iš šios sunkios padėties bus rasta tik politinėje plotmėje, netaikant jėgos metodų. Judėjimas mano, kad visos partijos ir visuomeninės organizacijos Ukrainoje turi pamiršti nesutarimus ir susivienyti Ukrainos vienybės išsaugojimo klausimais. Turime padėti politikams taikiai išspręsti šį konfliktą“, - sakoma pareiškime.

Mitinguotojai neįleido Ukrainos parlamentaro P. Porošenkos į Krymo Radą

Ukrainos liaudie deputatas Petras Porošenka penktadienį vakare nebuvo įleistas į Krymo Aukščiausiąją Radą.

Pasak „Interfax“ reporterio, P.Porošenka atvyko prie Rados pastato, bet jam nepavyko prasibrauti pro minią žmonių, kurie ką tik dalyvavo mitinge, palaikiusiame Krymo parlamento veiksmus.

Deputatas buvo priverstas, lydimas būrio milicininkų, trauktis geležinkelio stoties link.

Tačiau žmonės ėjo paskui jį ir šaukė: „Išdavike, nešdinkis iš Krymo!“

Žurnalistų paklaustas, koks buvo jo lankymosi Simferopolyje tikslas, jis atsakė: „Aš atvažiavau su taika, noriu organizuoti dialogą. Aš tų žmonių nesmerkiu“.

Tada milicininkai sustabdė taksi, minioje padarė koridorių, kuriuo P.Porošenka nuėjo iki automobilio ir nuvažiavo.

Kryme baigta formuoti Ministrų Tarybą

Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas penktadienį pareiškė, kad autonomijos parlamentas baigė formuoti Krymo Ministrų Tarybą, taip pat sudarytas naujas Aukščiausiosios Rados prezidiumas.

„Šiandien mes baigėme formuoti Krymo Ministrų Tarybą ir naująjį Aukščiausiosios Tarybos prezidiumą“, – sakė jis žurnalistams po parlamento posėdžio Simferopolyje.

„Mes priėmėme labai svarbius ir aktualius autonomijai klausimus. Kadrų padėtis visiškai kontroliuojama“, – pridūrė V.Konstatynovas.

„Šiandien mes atsakėme į visus Krymo gyventojų klausimus. Šiandiene mes suformavo vyriausybę, tai krymiečių vyriausybė, sudaryta iš krymiečių ir dirbsianti krymiečių labui“, – nurodė jis.

Rusija išduos pasus „Berkut“ kariams

Rusijoje penktadienį paskelbta, kad skubos tvarka bus išduodami pasai „Berkut“ riaušių milicininkams, kai naujoji valdžia pranešė apie šio dalinio išformavimą. Pasus ketinama išduoti Krymo sostinėje Simferopolyje.

„Rusijos konsulatui Simferopolyje nurodyta imtis visų būtinų priemonių, kad kuo skubiau būtų išduoti rusiški pasai „Berkut“ pareigūnams“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskyroje tinkle „Facebook“.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos vidaus reikalų ministerija kviečia „Berkut“ karius į tarnybą.

V. Putinas: Ukrainos smurto negalima eskaluoti

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, telefonu kalbėdamasis su Europos Vadovų Tarybos prezidentu, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lyderiais, sakė, kad smurtas toliau neturi būti eskaluojamas Ukrainoje, penktadienį pranešė Kremlius.

Ukrainos laikinoji vyriausybė penktadienį paskelbė, kad Rusijos jėgos buvo užėmusios du oro uostus Krymo pusiasalyje – vienintelėje Ukrainos dalyje, kur gyventojų daugumą sudaro rusai.

Krymas yra paskutinis didelis priešinimosi Viktoro Janukovyčiaus nuvertimui bastionas.

J. Kerry išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos karinio aktyvumo

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu) telefonu aptarė situaciją Ukrainoje ir dar kartą paragino įgyvendinti taikos susitarimą, kuriam tarpininkavo Europos Sąjunga (ES).

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad S.Lavrovas pokalbio metu akcentavo būtinybę pažaboti „ekstremalius radikalus“ ir atsižvelgti į visų politinių jėgų ir visų Ukrainos regionų interesus, bandant užbaigti krizę.

Po Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo Rusija kaltino naujuosius Ukrainos lyderius Vakarų remto taikos susitarimo pažeidimu, ukrainiečių interesų ignoravimu daugiausia rusiškai kalbančiuose regionuose šalies rytuose ir pietuose.

Jungtinės Valstijos perspėjo Rusiją nekaitinti padėties Ukrainoje ir kėlė klausimą dėl Rusijos šarvuočių ir karinio personalo buvimo ten, pasakė J.Kerry po pokalbio telefonu su S.Lavrovu.

„Mes iškėlėme klausimą dėl oro uostų, kėlėme klausimą dėl šarvuočių, kėlėme klausimą dėl personalo įvairiose vietose“, – sakė JAV valstybės sekretorius.

„Ir mums buvo pasakyta, kad jie nėra įsitraukę į jokį suverenumo pažeidimą ir neketina to daryti; tačiau aš vis dėlto pasakiau, kad tai gali būti neteisingai suprasta šiuo metu, kai ir taip pakanka įtampos, taip pat, kad visiems svarbu būti itin atsargiems ir neskleisti klaidinančių žinių“, – nurodė J.Kerry.

Prancūzija, Vokietija ir Lenkija perspėja dėl Krymo nestabilumo

Prancūzija, Vokietija ir Lenkija penktadienį sakė, kad „labai nerimauja“ dėl įvykių Kryme, ir paragino visas šalis susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, keliančių pavojų Ukrainos teritoriniam vientisumui.

Bendrame užsienio reikalų ministerijų pareiškime šios trys šalys sako, kad Ukrainos krizę ilgam laikui galima išspręsti tik tuo atveju, jei visos politinės jėgos pritars šiam tikslui.

„Mes labai nerimaujame dėl nestabilios situacijos Kryme, - sakoma ministerijų pareiškime, kurį Paryžiuje išplatino Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. - Turi būti daroma viskas, kad sumažėtų įtampa šiame rytiniame regione ir visos suinteresuotos šalys būtų paragintos kalbėtis“.

„Vėl patvirtiname savo paramą šalies teritoriniam vientisumui ir raginame visas šalis Ukrainoje susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kelti jam grėsmę“, - pažymima pareiškime.

Ukraina prašo Lietuvos paramos dėl Krymo krizės svarstymo Jungtinėse Tautose

Naujasis Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia penktadienį paprašė Lietuvos paramos, siekiant įtraukti klausimą dėl krizės Kryme į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos darbotvarkę.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė per pokalbį telefonu patvirtinęs, kad Lietuva remia tokį žingsnį, ir Saugumo Taryboje jau vyksta konsultacijos dėl galimo klausimo svarstymo.

"Sulaukiau skambučio iš užsienio reikalų ministro A.Deščycios, jis informavo, kad kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, prašė mūsų paramos. Pasakiau, kad tikrai suteiksime paramą ir jau patys keliame šį klausimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje svarstymui ir taip pat palaikome jų notą", - BNS sakė ministras.

"Šiuo metu jau vyksta konsultacijos su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariais", - teigė L.Linkevičius.

Ukrainos vidaus reikalų ministras penktadienį apkaltino Rusijos pajėgas surengus "ginkluotą invaziją" Kryme, teigdamas, kad jos šiame Juodosios jūros pusiasalyje praėjusią naktį blokavo vieną karinę bazę ir užėmė oro uostą.

Rusijos pareigūnai neigia, kad šalis prisidėjo prie reidų Kryme.

Reidai surengti kitą dieną po to, kai dešimtys prorusiškų ginkluotų veikėjų Krymo sostinėje Simferopolyje užėmė vyriausybinius pastatus, įskaitant šios autonominės respublikos parlamentą.

Kiek vėliau parlamentas nubalsavo už tai, kad gegužės 25 dieną būtų surengtas referendumas dėl didesnės regiono autonomijos, ir atšaukė vietos vyriausybės įgaliojimus, o naujuoju premjeru paskyrė prorusišką politiką.

V. Janukovyčius: Krymas turi likti Ukrainos sudėtyje plačios autonomijos pagrindu

Krymas turi likti Ukrainos sudėtyje plačios autonomijos sąlygomis, pareiškė Viktoras Janukovyčius.

„Aš kreipiuosi į Krymo gyventojus – prašau neleisti kraujo liejimo ir tarpusavio vaidų. Kaip veikiantis Ukrainos prezidentas noriu pareikšti, kad Krymas turi likti Ukrainos valstybės sudėtyje,m išlaikant plačią autonomiją“, – pareiškė V.Janukovyčius per spaudos konferenciją penktadienį.

Virš Krymo ratus suka Rusijos sraigtasparniai, sako Ukrainos pasieniečiai

Daugiau nei dešimt Rusijos karinių sraigtasparnių penktadienį iš Rusijos įskrido į Ukrainos oro erdvę virš Krymo, pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba.

Tarnyba savo pareiškime taip pat nurodė, kad rusų kariškiai blokavo Ukrainos sienos apsaugos pareigūnų būrį Sevastopolio uostamiestyje, kur bazuojasi dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno.

Rusijos Juodosios jūros laivynas kiek anksčiau penktadienį paneigė prisidėjęs prie karinio aerodromo šalia Sevastopolio užėmimo.

Įvykiams Kryme vadovauja Kremlius, sako Ukrainos saugumo pareigūnas

Aukštas Ukrainos saugumo pareigūnas Andrijus Parubijus penktadienį apkaltino Kremlių komanduojant ginkluotoms grupuotėms Kryme, kur ginkluoti asmenys perėmė kontrolę dviejuose oro uostuose.

„Tai atskiros grupuotės ... komanduojamos Kremliaus“, – A.Parubijus, kuris yra Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius, sakė per televizijos transliuotą spaudos konferenciją Kijeve.

Pasak jo, kitose Ukrainos vietose buvo užkirstas kelias panašiems veiksmams. Tačiau A.Parubijus pažymėjo, kad Ukraina negalėjo įvesti į Krymą ginkluotųjų pajėgų, nepaskelbusi nepaprastosios padėties.

Ukrainos teisėsaugininkai susigrąžino kontrolę Krymo oro uostuose

Ukrainos saugumo tarnybos penktadienį pranešė susigrąžinusios kontrolę dviejuose oro uostuose neramiame Krymo regione, į kuriuos buvo įsiveržę ginkluoti asmenys – pasak Kijevo, susiję su Rusijos kariuomene.

„Buvo mėginama užimti oro uostus, bet mes lokalizavome tuos mėginimus. Oro uostai dabar kontroliuojami Ukrainos teisėsaugos organų“, – Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Parubijus sakė per televiziją.

Krymo pagrindiniame oro uoste tebebudi automatais ginkluoti asmenys

Dešimtys karių, vilkinčių kovines slepiamosios spalvos uniformas be jokių atpažinimo ženklų, penktadienį budėjo prie pagrindinio oro uosto Kryme, didėjant įtampai dėl šio strategiškai svarbaus Ukrainos regiono, kurio daugelis gyventojų simpatizuoja Rusijai.

Tie kariai, dėvintys neperšaunamas liemenes ir šalmus, atsisakė kalbėtis su žurnalistais, ir kol kas neaišku, kurios šalies armijai arba sukarintai grupuotei jie priklauso.

Kariai tiesiog patruliavo tylėdami ir atrodė visiškai nederantys prie ryškių spalvų drabužius vilkinčių keleivių, kurie rytą ruošėsi išskristi iš Simferopolio tarptautinio oro uosto.

Pasak pareigūnų, oro uostas dirba įprastu režimu, nors prie jo budi iki dantų ginkluotas kontingentas.

Ukrainos naujoji vyriausybė tuos kovotojus sieja su Rusija, kaltindama Maskvą surengus „ginkluota invazija“ į Simferopolio oro uostą, taip pat į vieną karinį aerodromą pusiasalio pietvakariuose. Kryme, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, prorusiškos nuotaikos visuomet buvo labai stiprios.

Prie Simferopolio oro uosto taip pat budėjo neginkluoti prorusiški aktyvistai, kurie sakė, kad ginkluoti asmenys atvažiavo naktį, pasklidus gandams, kad į Krymą ketina atvykti naujos provakarietiškos vyriausybės nariai.

Neginkluoti aktyvistai sakė esantys „savanoriai“, atvykę užtikrinti tvarkos.

„Esame čia, kad fašistai ir radikalai iš vakarų Ukrainos neatskristų čia lėktuvu“, – sakė 46 metų buvęs karininkas, vardu Vladimiras, dėvintis karišką striukę.

Jo komentarai buvo aiškiai nukreipti prieš protestuotojus, kurie po tris mėnesius trukusių audringų demonstracijų praeitą savaitgalį nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių. Tą judėjimą smerkia jo kritikai rytų Ukrainoje, kaltindami proeuropietiškus aktyvistus susidėjus su neonaciais ir radikaliaisiais nacionalistais.

„Liksime čia, kiek reikės“, – pridūrė Vladimiras.

Šalia jo stovėjęs jaunas inžinierius, vardu Vadimas, avintis sportinius batelius, sakė, kad jis „nėra ekstremistas“.

„Esame čia, kad užtikrintume viešąją tvarką. Mes nieko neblokuojame. Bet jeigu atvyks nacionalistiniai banditai, mes su jais kausimės. Ginklų rasime, jeigu prireiks“, – teigė jis.

Simferopolio, kuris yra šio regiono sostinė, autobusų stotyje vaikštinėjantys penki jaunuoliai taip pat sakė esantys pasiryžę neleisti ekstremistams atvykti į Krymą, kurį Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas atidavė Ukrainai 1954 metais ir kuriame jau beveik 250 metų bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas.

Padėtis autobusų stotyje buvo rami, o ant pastato tebebuvo iškelta žydros ir geltonos spalvos Ukrainos vėliava – anot vieno taksisto, „kol kas“.

Tačiau separatistai komandosai tebekontroliavo regiono parlamento ir vyriausybės pastatą Simferopolyje, kurį užėmė ketvirtadienį ir iškėlė ant jo Rusijos Federacijos vėliavą, kai aplink susirinkę šimtai šalininkų skandavo „Rusija!“

Po to reido vietos įstatymų leidėjai nubalsavo gegužės 25 dieną surengti referendumą dėl didesnės Krymo autonomijos, taip pat pakeitė vietos vyriausybę prorusišku pareigūnu.

„Norime to referendumo, nes norime būti laisvi ir nepriklausyti nuo nacionalistų vakaruose“, – sakė šalia parlamento stovėjusi pradinės mokyklos mokytoja Marija.

„Visi neramumai prasidėjo Kijeve – perversmas, žudynės. Kas leido jiems taip elgtis? Štai kodėl išlaikysime savo Krymą, – sakė vienos gamyklos darbininkas, vardu Anatolijus. – Mes mylime Rusiją.“

Ukraina prašys Maskvos išduoti nuverstą prezidentą V. Janukovyčių, jeigu jis yra Rusijoje

Ukrainos generalinis prokuroras penktadienį nurodė, kad Kijevas prašys Maskvos išduoti nuverstą prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris, kaip manoma, yra pabėgęs į Rusiją ir vėliau penktadienį ketina surengti spaudos konferenciją.

„Ukrainos generalinis prokuroras ketina prašyti, kad pilietis Viktoras Janukovyčius, kuris yra ieškomas tarptautiniu lygiu, būtų išduotas, jeigu jo buvimas Rusijoje būtų patvirtintas“, – sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Šveicarija pradėjo tyrimą dėl V. Janukovyčiaus, įšaldė lėšas

Teismo pareigūnai Ženevoje penktadienį pranešė pradėję tyrimą dėl pinigų plovimo, kuriuo įtariami nušalintas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo sūnus.

Šveicarijos vyriausybė taip pat paskelbė įšaldanti dviejų dešimčių Ukrainos pareigūnų, tarp jų V.Janukovyčiaus, jo sūnaus ir virtinės buvusių ministrų, turtą.

Ukrainos lyderis atstatydino ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininką

Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas pasirašė įsaką, pagal kurį iš pareigų atleidžiamas šalies ginkluotųjų pajėgų viršininkas, penktadienį pranešė šalies vadovo biuras.

Admirolas Jurijus Iljynas buvo paskirtas vadovauti kariuomenei, įsiplieskus didžiausiems protestams prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių, kuris buvo nušalintas praeitą savaitgalį.

Trumpame pranešime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, jo atstatydinimo priežastys neįvardijamos.

Minskas suinteresuotas Ukrainos teritoriniu vientisumu

Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus pareiškė, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje yra „tragedija“ ir kad Minskas yra suinteresuotas, jog būtų išsaugotas Ukrainos teritorinis vientisumas.

V.Makėjus šį pareiškimą paskelbė penktadienį Rygoje, po derybų su Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi, Baltarusijos URM informavo naujienų agentūrą „Interfax“.

„Dabartinius įvykius Ukrainoje vertiname neigiamai ... Sakyčiau, kad įvykius Ukrainoje vertiname kai tragediją. Žinoma, mes apgailestaujame dėl aukų Ukrainoje“, – ministerijos spaudos tarnyba citavo V.Makėjaus žodžius.

„Esame suinteresuoti, kad Ukraina išliktų suverenia, nepriklausoma valstybe ir kad būtų išsaugotas jos teritorinis vientisumas, – pridūrė ministras. – Laikome Ukrainą labai svarbia partnere.“

Padėtis Kryme valdoma, sako regiono naujasis premjeras

Naujai paskirtas Ukrainos autonominio Krymo regiono premjeras Sergejus Aksionovas, partijos „Rusų vienybė“ lyderis, penktadienį pareiškė, kad padėtis regione valdoma, ir paragino gyventojus išlaikyti ramybę.

S.Aksionovo partijos spaudos tarnyba taip pat nurodė, kad darbą pradėjo ir naujojo Krymo Ministrų Tarybos padėjėjai bei asistentai.

Regiono sostinėje Simferopolyje visiškai atkurtas telefono ryšys su kitais regiono rajonais ir miestais, sakoma „Rusų vienybės“ pranešime.

Artimiausiu metu taip pat bus atkurtas koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp visų regiono pareigūnų, kurie buvo paraginti visus savo veiksmus derinti su Krymo Ministrų Taryba.

S.Aksionovas pabrėžė, jog „jis ir Krymo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Konstantinovas visiškai kontroliuoja padėtį“ regione.

„Krymo gyventojų gyvybėms ir saugumui niekas negresia“, – pridūrė naujasis premjeras.

Pranešime sakoma, kad oficialūs Ministrų Tarybos pranešimai bus platinami per „Rusijos vienybės“ tinklalapį, kol bus visiškai atkurtas regiono vyriausybės interneto tarnybinė stotis.

Krymo vyriausybės ir parlamento oficialūs tinklalapiai neveikia nuo ketvirtadienio.

Kaip pranešama, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Krymo parlamento pastatą užėmė nežinomi ginkluoti asmenys, kurie ant jo iškėlė Rusijos vėliavą. Ketvirtadienį ten vyko nepaprastasis Aukščiausiosios Rados posėdis, per kurį pastatą užėmę asmenys atėmė visų deputatų ryšio priemones.

Per tą posėdį parlamentas nutarė surengti vietos referendumą dėl Krymo autonominės respublikos statuso ir įgaliojimų patikslinimo.

Tuo metu parlamento sekretoriato darbuotojų Aukščiausiosios Rados salėje nebuvo. Taip pat nebuvo įmanoma patikrinti, ar balsuojant dalyvavo visi deputatai.

Neatmetama galimybė, kad kai kurių įstatymų leidėjų elektroninio balsavimo kortelės buvo naudojamos jiems asmeniškai nedalyvaujant posėdyje.

Be to, Aukščiausioji Rada paskelbė nepasitikėjimą Krymo Ministrų Taryba ir atšaukė jos įgaliojimus, taip pat atstatydino iš vietos vyriausybės vadovo posto Anatolijų Mohyliovą. Naujuoju premjeru buvo paskirtas S.Aksionovas.

Krizės krečiamos Ukrainos bankuose leidžiama išgryninti tik 1 000 eurų per dieną

Krizės ištiktos Ukrainos centrinis bankas penktadienį paskelbė nustatantis grynųjų pinigų išėmimo iš šalies bankų limitą - per dieną bus leidžiama išgryninti tik apie 1 000 eurų.

Tuo tarpu nacionalinės valiutos grivinos kursas pasiekė rekordines žemumas.

Centrinis bankas paskelbė apribojantis grynųjų pinigų išėmimą iki 15 tūkst. grivinų (3,53 tūkst. litų arba 1 095 eurų) per dieną.

Grivinos kursas nuo šių metų pradžios nusmuko beveik 20 proc., didėjant įtampai tarp naujos provakarietiškos Kijevo vyriausybės ir Maskvos, kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Ukraina prašo JT Saugumo Tarybą apsvarstyti padėtį šalyje

Ukrainos parlamentas penktadienį paprašė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą sušaukti posėdį ir jame apsvarstyti krizę šioje šalyje.

Aukščiausioji Rada nurodė, jog kreipėsi į JT Saugumo Tarybą su prašymu surengti posėdį ir apsvarstyti problemas Ukrainoje pasiremdama 1994 metų gruodžio 5-osios susitarimu, pagal kurį galingosios pasaulio valstybės sutarė garantuoti šalies teritorinį vientisumą.

Ukrainos parlamentas paragino Rusiją nepalaikyti separatistų

Ukrainos parlamentas penktadienį paragino Maskvą nutraukti bet kokius veiksmus, kurie galėtų sukelti pavojų šalies teritoriniam vientisumui, kai nežinomi ginkluoti asmenys perėmė kontrolę dviejuose oro uostuose autonominiame Krymo regione.

Aukščiausioji Rada priėmė rezoliuciją, kurioje Rusija raginama „sustabdyti veiksmus, turinčius pasikėsinimo į Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą požymių ... (taip pat) atmesti palaikymą bet kokioms separatizmo apraiškoms Ukrainoje“.

Ukrainos lyderis sušaukė saugumo vadovus aptarti padėties Kryme

Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas penktadienį sušaukė neeilinį pasitarimą su saugumo tarnybų vadovais dėl įvykių Kryme ir apkaltino Rusijos pajėgas prisidedant prie padėties eskalavimo tame Juodosios jūros pusiasalyje.

Jis pasiūlė parlamentui balsuoti dėl kreipimosi, kuriame Rusija būtų raginama gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą.

Tuo tarpu Rusijos Juodosios jūros laivynas, kurio pagrindinė bazė yra Krymo uostamiestyje Sevastopolyje, paneigė, kad jo kariai dalyvavo blokuojant vieną karinį oro uostą Sevastopolio apylinkėse.

Ukraina prašo JAV ir Britaniją užtikrinti suverenumą

Ukrainos parlamentas penktadienį paragino JAV ir Jungtinę Karalystę (JK) išlaikyti paktą, pasirašytą su Rusija, kad būtų užtikrintas Ukrainos suverenumas smarkiai didėjant įtampai dėl Krymo.

Ukrainos laikinasis lyderis Oleksandras Turčynovas parlamentarams taip pat sakė, kad dėl krizės iškviečia šalies saugumo ir gynybos vadus.

Įstatymų leidėjai nubalsavo už tai, kad būtų pareikalauta garantijų, numatytų 1994 metų gruodžio 5-osios memorandume, kurį Ukraina pasirašė su Didžiąja Britanija, Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis Budapešte.

Šiuo dokumentu Ukraina atsisakė viso branduolinio arsenalo, likusio šalyje žlugus Sovietų Sąjungai, mainais į garantijas dėl jos nepriklausomybės, suvereniteto ir sienų apsaugos.

Ukrainos vidaus reikalų ministras penktadienį apkaltino Rusijos pajėgas surengus „ginkluotą invaziją“ Kryme, teigdamas, kad jos šiame Juodosios jūros pusiasalyje praėjusią naktį blokavo vieną karinę bazę ir užėmė oro uostą.

Rusijos pareigūnai neigia, kad šalis prisidėjo prie reidų Kryme.

Rusijos Juodosios jūros laivynas neigia blokuojantis karinį oro uostą Kryme

Rusijos Juodosios jūros laivynas paneigė, kad jo kariai penktadienį dalyvavo užimant ir blokuojant Belbeko karinį oro uostą Ukrainos autonominiame Krymo regione, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Jokie Juodosios jūros laivyno daliniai nebuvo dislokuoti Belbeko rajone ir labiau nedalyvavo jo blokadoje“, – sakoma laivyno atstovo spaudai pranešime.

Tačiau atstovas pridūrė, kad Kryme besibazuojančių Rusijos pajėgų „antiteroristinių dalinių“ parengtis buvo sustiprinta, siekiant apsaugoti pajėgų dislokacijos vietas ir kariškių bei jų šeimų gyvenamąsias vietas, „atsižvelgiant į nestabilią padėtį“ Ukrainoje.

Krymo parlamentas išleido laikraštį su savo naujausiais nutarimais

Krymo parlamentas penktadienį išleido specialų savo laikraščio „Krymskije izvestija“ numerį, kuriame paskelbė ankstesnę dieną šio autonominio Ukrainos regiono Aukščiausiosios Rados priimtus nutarimus paleisti vietos vyriausybę, surengti referendumą dėl autonomijos ir paskirti regiono premjeru Sergejų Aksionovą.

Specialųjį leidimą sudaro tik du puslapiai, nors paprastai šis laikraštis turėdavo aštuonis arba 16 puslapių.

Ketvirtadienį nepaprastajame plenariniame posėdyje Krymo parlamentas nutarė surengti referendumą dėl autonomijos statuso ir jo vyriausybės įgaliojimų.

Kryme ginkluoti asmenys tebebudi prie Simferopolio oro uosto

Nežinomi ginkluoti asmenys toliau patruliuoja teritorijoje prie Simferopolio oro uosto ir jo VIP salės Ukrainos autonominiame Krymo regione.

Kaip pranešė ten esantis naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, kartu su jais budi slepiamosios spalvos drabužius vilkintys žmonės, atvykę iš Sevastopolio ir vadinantys save „draugovininkais“.

Užpuolikai atvažiavo kariniais sunkvežimiais „KamAZ“, iš kurių du vėliau išvažiavo nežinoma kryptimi.

Vienas iš sunkvežimių apvažiavo oro uosto teritoriją ir sustojo netoli tūpimo ir pakilimo tako.

Dar maždaug po valandos prie oro uosto privažiavo mikroautobusas, iš kurio atvykėliai iškrovė didelį kiekį produktų ir nunešė į VIP keleivių salę, kur įsikūrė užpuolikai.

„Interfax“ nurodė gavusi oficialiai nepatvirtintos informacijos, kad naujasis Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas ir saugumo tarnybos SBU vadovas Valentynas Nalivaičenka penktadienio rytą planavo atvykti į Simferopolį.

Ukrainos pasieniečiai penktadienį dirbo įprastu režimu Simferopolio oro uoste, į kurio teritoriją įsibrovė nežinomi ginkluoti asmenys.

„Mūsų pasieniečiai dirba įprastu režimu ir atlieka jiems patikėtas pareigas“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė aukštas Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas Serhijus Astachovas.

Unitarinė Ukrainos santvarka neatitinka visų jos regionų interesų, manoma Rusijos Dūmoje

Rusijos Valstybės Dūmoje girdimi raginimai Ukrainai pagalvoti apie perėjimą nuo unitarinės prie federacinės ar net konfederacinės valstybės santvarkos.

„Abejotina, kad unitarinė valstybė galės atstovauti visų Ukrainos regionų interesams. Gal čia vertėtų pagalvoti apie federacinę ar, galbūt, ir apie konfedercinę būsimos Ukrainos valstybės santvarką“, – penktadienį Valstybės Dūmos posėdyje pareiškė NVS, eurazinės integracijos ir ryšių su tėvynainiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis.

Pasak jo, labai tikėtina, jog būtent federacija ar konfederacija galėtų užtikrinti būsimai Ukrainai visų regionų, įskaitant rytinius, pietrytinius ir Krymo autonominės respublikos, interesų įgyvendinimą.

L.Sluckis atkreipė dėmesį į tai, kad „mes visose aikštelėse kalbame apie būtinybę vykdyti vasario 21 dienos susitarimą“, kurį dalyvaujant Vokietijai, Prancūzijai ir Lenkijai pasirašė Viktoras Janukovyčius ir opozicijos atstovai.

Iš pradžių, pažymėjo Dūmos komiteto vadovas, ketinta įgyvendinti konstitucinę reformą, vėliau dėl jos rezultatų organizuoti visuotinį referendumą ir tik po to rengti prezidento rinkimus, o ne „skubotai paskirti juos gegužės 25 dieną ir taip pat skubotai juos paremti, kaip jau padarė kai kurie Vakarų valstybių vadovai“.

L.Sluckis pažymėjo, kad vasario 21 dieną pasirašyta sutartis aiškiai apibrėžė, kad susitarimai ne tik turi atitikti visų politinių jėgų interesus, bet juose taip pat turi būti atsižvelgta į visų Ukrainos teritorijų, jos regionų interesus.

Ukrainos ministras kaltina Rusiją surengus „ginkluotą invaziją“ Kryme

Tai nutiko kitą dieną po to, kai dešimtys prorusiškų ginkluotų veikėjų Krymo sostinėje Simferopolyje užėmė vyriausybinius pastatus, įskaitant šios autonominės respublikos parlamentą.

Kiek vėliau parlamentas nubalsavo už tai, kad gegužės 25 dieną būtų surengtas referendumas dėl didesnės regiono autonomijos.

„Tai, kas vyksta, laikau ginkluota invazija ir okupacija“, – rašoma vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo pareiškime, paskelbtame jo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak A.Avakovo, kariai iš Rusijos Juodosios jūros laivyno, kuris bazuojasi rusiškai kalbančiame Kryme, blokavo šalia Sevastopolio esantį Belbeko aerodromą, kur dislokuoti ukrainiečių kariai ir pasieniečiai.

Ginkluotų susidūrimų išvengta, tačiau bazės veikla sutrikdyta.

Ministras pažymėjo, kad nors oro uostą blokavę asmenys buvo be jokių skiriamųjų ženklų, jie „neslėpė, kam priklauso“.

A.Avakovas taip pat nurodė, kad maždaug 120 ginkluotų vyrų, vilkėjusių maskuojančiais drabužiais be skiriamųjų ženklų, penktadienį paryčiais įsibrovė į kitą oro uostą Simferopolyje. Pasak ministro, šie vyrai taip pat priklauso Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

Neramumai Kryme prasidėjo po Kremliaus sąjungininko Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo nuo prezidento pareigų praėjusį savaitgalį, kurį paspartino dešimčių žmonių žūtis per susirėmimus Kijeve.

Belbeko oro uostą kontroliuoja Krymo „savigynos dalinių“ nariai

Netoli Sevastopolio esantį Belbeko oro uostą kontroliuoja Ukrainos autonominiame Krymo regione vietos gyventojų suformuoti „savigynos daliniai“, pranešė vienas informuotas šaltinis.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo šaltinį, kuris sakė, kad tą oro uostą, esantį už kelių kilometrų į šiaurę nuo strategiškai svarbaus Sevastopolio uostamiesčio, kuriame veikia pagrindinė Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, nuo ketvirtadienio 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku kontroliuoja savigynos daliniai, o ne Rusijos kariškiai, kaip buvo pranešta anksčiau.

To dalinio nariai dėvi karines uniformas be atpažinimo ženklų. Jie sakė atvykę į oro uostą, nes turi „neleisti ten atvykti bet kokiems kovotojams“.

Naujasis Krymo premjeras Ukrainos prezidentu laiko nušalintą V. Janukovyčių

Naujai paskirtas Krymo autonominės respublikos premjeras Sergejus Aksionovas ketvirtadienį pareiškė Viktoras Janukovyčius tebėra teisėtai išrinktas Ukrainos prezidentas, taip pat išreiškė viltį, kad jo regionui Rusija suteiks finansinę pagalbą.

„Esu įsitikinęs, kad šiuo sudėtingu metu Rusijos Federacija išties pagalbos ranką ir suteiks paramą, įskaitant finansinę, kad Krymas šiandien galėtų kurti savo politinę padėtį“, – S.Aksionovas sakė žurnalistams.

„Esame tikri, kad kartu su mūsų broliais sugebėsime atkurti savo ekonomiką. Rusijos Federacija žada ir finansinę paramą. Šiandien kreipiamės į mūsų kolegas. Esu visiškai įsitikinę, kad su jūsų parama sugebėsime tai padaryti“, – aiškino jis.

„Šiuo atveju juridiškai yra išrinktas prezidentas yra ponas Janukovyčius, ir šiuo atveju (mūsų veiksmai) bus derinami su juo“, – pridūrė S.Aksionovas.

Ukrainos laikinasis prezidentas paskyrė naują pasiuntinį Krymui

Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas priėmė nuolatinio prezidento pasiuntinio prie Krymo autonominės respublikos Viktoro Plakydos atsistatydinimą ir į šį postą paskyrė Serhijų Kunicyną.

Atitinkami įsakai buvo pasirašyti ketvirtadienį ir paskelbti laikinojo šalies vadovo tinklalapyje.

Ukrainos Aukščiausiosios Rado deputatas S.Kunicynas yra partijos UDAR narys. Jis dukart pirmininkavo Krymo Ministrų Tarybai: nuo 1998 metų gegužės iki 2001-ųjų liepos ir nuo 2002-ųjų balandžio iki 2005-ųjų balandžio.

Nuo 2006 metų liepos iki 2010 metų balandžio S.Kunicynas taip pat vadovavo Sevastopolio miesto administracijai ir buvo Krymo regiono parlamento narys.

Ginkluoti asmenys paliko Simferopolio oro uostą

Ginkluoti asmenys paliko Ukrainai priklausančio Krymo autonominio regiono sostinės Simferopolio oro uostą, kurį buvo apsupę penktadienį paryčiais, pranešė vienas atstovas.

Simferopolio oro uosto atstovas Ihoris Stratilatis sakė Rusijos radijui „Echo Moskvy“, kad ginkluoti asmenys pasitraukė iš oro uosto teritorijos.

Pasak jo, anksčiau penktadienį į oro uostą buvo įžengę apie 50 ginkluotų žmonių, nešančių Rusijos vėliavas.

„Jie manė, kad čia atskrido protestuotojų pajėgos, tačiau kai patys pamatė, kad čia nieko nėra, jie atsiprašė ir išvyko“, – nurodė I.Stratilatis.

Tas incidentas nesutrikdė oro uosto darbo.

Vienas „Interfax“ korespondentas sakė, kad į Simferopolio oro uostą atvyko grupė ginkluotų žmonių, dėvinčių karines uniformas be atpažinimo ženklų.

Pasak įvykių liudininkų, apie 50 ginkluotų asmenų atvažiavo į oro uostą trimis sunkvežimiais „KamAZ“ be atpažinimo ženklų ir registracijos numerių.

Jie pirmiausiai perėmė kontrolę oro uosto vietos skrydžių terminale, o vėliau įžengė į oro uosto teritoriją.

Rusijos kariai perėmė Belbeko oro uosto kontrolę Kryme

Rusijos kariai ketvirtadienio vakarą perėmė kontrolę viename oro uosto netoli Sevastopolio miesto Ukrainai priklausančiame Krymo regione, pranešė kariškiai.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo informuotus šaltinius Sevastopolyje įsikūrusiose Rusijos karinėse bazėse, kurie sakė, kad rusų kariai kontrolę Belbeko oro uoste, esančiame už kelių kilometrų į šiaurę nuo Sevastopolio, perėmė ketvirtadienį 23 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Šaltiniai sakė žurnalistams, kad Rusijos kariškiai atvyko, kad „neleistų atskristi kokiems nors kovotojams“.

Kariai apsupo aerodromo teritoriją. Jų veiksmus koordinuos štabo šarvuotasis transporteris su ryšių įranga.

Krymo oro uostas veikia įprastu režimu po pranešimų apie ginkluotą reidą

Krymo sostinės Simferopolio oro uostas penktadienį veikė normaliai, pranešė vienas ten esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas, nors anksčiau buvo paskelbta, jog tą objektą praeitą naktį užėmė ginkluoti užpuolikai.

Keleiviai buvo be kliūčių įleidžiami į oro uostą ir registravosi skrydžiams, sakė reporteris.

Tačiau palei oro uosto teritoriją matėsi keliolika ginkluotų vyrų, kurie neatsakinėjo, kai buvo paklausti, iš kur atvyko.

Oro uosto informacijos tarnyba telefonu sakė AFP, kad oro uostas dirba „kaip įprasta“.

Naujienų agentūra „Interfax“ anksčiau pranešė, kad apie 50 nežinomų ginkluotų asmenų, nešančių Rusijos vėliavas, užėmė oro uosto pastatą penktadienį paryčiais – kitą dieną po to, kai prorusiškai nusiteikę ginkluoti užpuolikai perėmė kontrolę Krymo regiono parlamento ir vyriausybės pastatus.

Dar keliolika neginkluotų prorusiškų pažiūrų aktyvistų budėjo prie įvažiavimo į oro uosto teritoriją ir sakė AFP reporteriui, kad jie stengiasi palaikyti tvarką.

„Esame nusistatę prieš fašizmą ir nacionalizmą. Mes liekame prie oro uosto“, – sakė jaunas teisininkas, vardu Dmitrijus, neatskleidęs savo pavardės.

Ketvirtadienį Krymo regiono Aukščiausioji Rada, kurios pastatas tebebudo kontroliuojamas ginkluotų prorusiškų veikėjų, nubalsavo gegužės 25 dieną surengti referendumą dėl regiono autonomijos, o vietos vyriausybę pakeitė prorusišku pareigūnu.

Krymo administracijos ir parlamento pastatai buvo užimti po to, kai Kijeve praeitą savaitgalį buvo nuverstas glaudžius ryšius su Kremliumi palaikęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jo režimas žlugo per dramatišką įvykių virtinę, išsivysčiusią po praeitą savaitę Kijeve vykusių audringų opozicijos protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimų, pareikalavusių dešimčių žmonių gyvybių.

Rusija žada gerbti Ukrainos vienybę, sako J. Kerry

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pažadėjo, kad Maskva „gerbs Ukrainos teritorinį vientisumą“, ir reiškė susirūpinimą situacija Kryme, sakė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).

JAV diplomatijos vadovas nurodė, kad toks pažadas buvo duotas per ankstyvo ryto pokalbį telefonu su kolega Rusijoje, kuris taip pat tvirtino, kad Maskva nestovi už įvykių, kai į autonominio Krymo vyriausybės pastatus įsiveržė dešimtys ginkluotų Kremliaus šalininkų.

„Konkrečiai paprašiau, kad Rusija dirbtų su Jungtinėmis Valstijomis ir mūsų draugais bei sąjungininkais, siekiant paremti Ukrainą dėl vienybės, saugumo ir sveikos ekonomikos atkūrimo“, - žurnalistams sakė J.Kerry.

S.Lavrovas „vėl patvirtino (Rusijos) prezidento (Vladimiro) Putino pareiškimą, kad Rusija gerbs Ukrainos teritorinį vientisumą, ir mes tikime, kad visiems dabar reikia atsitraukti ir vengti bet kokių provokacijų“, pažymėjo J.Kerry, kuris kalbėjo po derybų su Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu).

Tačiau jis perspėjo, jog Vašingtonas atidžiai stebės įvykius, kad Maskva laikytųsi savo žodžio.

JAV viceprezidentas naujam Ukrainos premjerui pažadėjo paramą

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskirtam Ukrainos premjerui pareiškė, kad Vašingtonas sveikina jo šalies naujos vyriausybės suformavimą.

Baltieji rūmai pranešė, kad J.Bidenas tai pareiškė ketvirtadienį paskambinęs Arsenijui Jaceniukui.

Tai svarbus signalas, kad Jungtinės Valstijos pripažįsta A.Jaceniuką faktiniu šalies lyderiu.

J.Bidenas naujajam Ukrainos vyriausybės vadovui sakė, kad JAV suteiks visapusišką paramą Ukrainai, kad joje būtų atkurta tvarka po šalį sukrėtusios didžiulės politinės krizės.

Baltieji rūmai nurodė, kad pabėgdamas iš Kijevo prezidentas Viktoras Juščenka atsisakė valdžios, nors jis pats ketvirtadienį paskelbė tebelaikantis save teisėtu valstybės vadovu. J.Bidenas reguliariai kalbėdavosi su juo krizės metu.

Pasigirdo pranešimų apie užimtą oro uostą

Dešimtis karines uniformas vilkinčių žmonių penktadienį paryčiais užėmė oro uostą strategiškai svarbaus Ukrainos Krymo regiono sostinėje, pranešė žiniasklaida.

Įvykių liudininkai pasakojo naujienų agentūrai „Interfax“, kad apie 50 vyrų pagal aprangą ir ginkluotę buvo panašūs į tuos, kurie ketvirtadienį užėmė vyriausybinius pastatus Simferopolio mieste ir iškėlė Rusijos vėliavą.

Pranešime sakoma, kad vyrai su „Rusijos karinio laivyno vėliavomis“ pirmiausiai apsupo Simferopolio oro uosto vietos skrydžių terminalą.

To pranešimo kol kas nepatvirtino nepriklausomi šaltiniai. Viena moteris, vėliau atsiliepusi telefonu oro uoste, tepasakė „jokių komentarų“, tuo tarpu oro uosto tinklalapyje buvo pažymėta, kad pirmasis rytinis skrydis – į Maskvą – įvyks kaip planuota.

Įvykiai Kryme padidino įtampą tarp Ukrainos ir kaimyninės Rusijos, kuri suintensyvino naikintuvų patruliavimą pasienyje, vystantis potencialiai pavojingam scenarijui, panašiam į Šaltojo karo laikų jėgos demonstravimą.

Ketvirtadienį kaukėti ginkluoti asmenys, dėvintys uniformas be jokių atpažinimo ženklų prie užgrobtų administracinių pastatų iškėlė plakatą su užrašu „Krymas – tai Rusija“.

Tuo tarpu Ukrainos pareinamojo laikotarpio premjeras paskelbė, kad ta Juodosios jūros teritorija „buvo ir bus Ukrainos dalis“.

Rusija ketvirtadienį pasiuntė patruliuoti prie savo vakarinių sienų naikintuvus ir paskelbė didelio masto pratybas, kurios dalyvauja apie 150 tūkst. karių – beveik visos vakarinėje šalies dalyje dislokuotos pajėgos. Šie Maskvos žingsniai buvo akivaizdus signalas, kad Rusija nenusiteikusi perleisti Ukrainos Vakarų šalių įtakai.

Tie dramatiški įvykiai tampa dideliu iššūkiu Ukrainos naujajai valdžiai, paskyrusiai naują laikinąją vyriausybę šalyje, kurios dalis gyventojų yra nusiteikę proeuropietiškai, o kiti – simpatizuoja Rusijai.

Krymas, kuris XVII amžiuje buvo užimtas Rusijos imperatorės Jekaterinos II pajėgų, kadaise buvo Rusijos ir sovietų imperijų karūnos brangakmenis.

Ukrainos dalimi šis pusiasalis tapo tik 1954 metais, kai tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jo administraciją Kijevui.

Tas žingsnis atrodė tik kaip formalumas iki 1991 metų, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, o Krymas liko nepriklausomai Ukrainai.

Šiame straipsnyje:

Krymas