JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitarė intensyvinti pastangas, kad būtų rastas politinis sprendinys Sirijos konfliktui, bet tebesilaiko skirtingų pozicijų dėl tos šalies vadovo Basharo al Assado (Bašaro Asado) ateities.

Po keturias valandas trukusių derybų Kremliuje J.Kerry sakė, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija pasiekė bendrą poziciją dėl Sirijos taikos proceso, taip pat dėl kovos su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Prieš šį susitikimą JAV pareigūnai kėlė prielaidą, kad J.Kerry stengsis įtikinti Rusijos lyderį spausti savo sąjungininką B.al Assadą atsistatydinti, kad būtų galima įgyvendinti politinį sprendinį, bet po derybų apie šį klausimą beveik nieko nebuvo pasakyta.

J.Kerry pažymėjo, kad V.Putinas pradėjo išvedinėti Rusijos pajėgas iš Sirijos, pasiųstas į pagalbą B.al Assado režimui, ir atnaujino Rusijos įsipareigojimus politiniam procesui, plėtojamam per Jungtinių Tautų palaikomas netiesiogines taikos derybas Ženevoje.

„Rusija pati pasakys, ką ji ketina rinktis, kad padėtų ponui Assadui priimti teisingus sprendimus, bet šiandien susitarėme ... kad mėginsime spartinti pastangas stumti į priekį politinį procesą“, – aiškino JAV diplomatijos vadovas.

„Susitarėme dėl tikslinės darbotvarkės, kad būtų sukurtas pagrindas politiniam perėjimui, taip pat konstitucijos projektas – abu (šiuos uždavinius) užsibrėžėme pasiekti iki rugpjūčio“, – J.Kerry sakė per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, surengtą po tų derybų.

S.Lavrovas savo ruožtu sakė žurnalistams, kad Maskva ir Vašingtonas dabar padidins pastangas, kad Sirijos režimas ir opozicija pradėtų „tiesiogines derybas“ Ženevoje. Iki šiol abiejų delegacijų derybos vyko tarpininkaujant JT pasiuntiniui, o jų naujausias etapas baigėsi ketvirtadienį.

„Susitarėme, kad artimiausias uždavinys – siekti kiek įmanoma greičiau pradėti tiesiogines derybas Ženevoje tarp vyriausybės delegacijų ir viso opozicijos spektro“, kurios padėtų artėti prie „pereinamosios valdymo struktūros“ toje karo krečiamoje šalyje, nurodė S.Lavrovas.

V.Putinas toje spaudos konferencijoje nedalyvavo, bet netikėtai šiltai atsiliepė apie JAV vaidmenį Sirijoje, kai Kremliuje pradėjo derybas su J.Kerry.

„Suprantame, jog tai, ką sugebėjome pasiekti Sirijoje, buvo įmanoma tik dėl konstruktyvios pozicijos, kurios laikėsi JAV politinė vadovybė; prezidento (Baracko) Obamos pozicijos“, – sakė jis.

J.Kerry nurodė, kad abi šalys tikisi įtvirtinti jau mėnesį galiojančias paliaubas tarp B.al Assado pajėgų ir opozicijos, paskelbtų V.Putino ir B.Obamos pastangomis.

„Šiandien susitarėme remtis pastaraisiais pasiekimais ir nedelsiant atlikti žingsnių, kad būtų sustiprintas kovos veiksmų nutraukimas“, – sakė J.Kerry, pridūręs, kad tarp tų priemonių bus pastangos „užbaigti bet kokių tiksliai neįmanomų nutaikyti ginklų naudojimą, sustabdyti visų šalių mėginimus užimti naujų teritorijų ir įtvirtinti bendrą supratimą, kaip šis (kovos veiksmų) nutraukimas turėtų būti oficialiai reglamentuotas“.

„Susitarėme, kad režimui ir opozicijai reikia pradėti paleidinėti kalinius“, – pabrėžė valstybės sekretorius.

S.Lavrovas sakė J.Kerry, kad diplomatinės pastangos buvo sutelktos į „interesų pusiausvyros“ sukūrimą tarp visų su Sirijos krize susijusių šalių, įskaitant Maskvą ir Vašingtoną.

Tačiau JAV pareigūnai baiminasi, kad Sirijos opozicija pasitrauks iš derybų Ženevoje, jeigu Rusijos sąjungininkas B.al Assadas nesutiks atsistatydinti pagal susitarimą dėl politinio perėjimo.

V.Putinas palaikė B.al Assadą ir netgi pasiuntė Rusijos karo lėktuvus į pagalbą režimo pajėgoms. Rusijos aviacija taip pat atakavo „Islamo valstybės“, kontroliuojančios dideles teritorijas Sirijos rytuose, taikinius.

Vašingtono nuomone, Maskvai išvedus dalį savo pajėgų iš Sirijos atsiveria galimybė spausti režimą, kad jis pakeistų savo poziciją.

„Jau seniai laukiame, kaip bus užtikrintas perėjimas nuo Assado vadovavimo“, – vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė žurnalistams.

Rusijos ir JAV ryšiai pastaruoju metu buvo pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo laikų, Vakarų šalims įtūžus dėl Kremliaus kišimosi Ukrainoje.

J.Kerry sakė, kad jis išsakė susirūpinimą dėl pastaruoju metu labai pagausėjusių paliaubų pažeidimų Rytų Ukrainoje ir ragino Rusiją labiau spausti prorusiškus separatistus. Pasak JAV pareigūnų, jeigu nebus „tikros ramybės“, o paliaubų stebėtojai negalės patekti į visus objektus konflikto zonoje, bus sunku užtikrinti pažangą įgyvendinant kitus Minsko taikos susitarimų punktus.

JAV valstybės sekretorius taip pat sakė, kad Krymo pusiasalis, prieš dvejus metus aneksuotas Rusijos, yra Ukrainos teritorijos dalis – kaip ir ginčijamos separatistų kontroliuojamos sritys šalies rytuose.

J.Kerry taip pat iškėlė klausimą dėl Ukrainos karo lakūnės Nadijos Savčenko, kurią Rusija šią savaitę nuteisė kalėti 22 metus dėl savo vaidmens incidente Rytų Ukrainoje, nusinešusio dviejų rusų žurnalistų gyvybes. Vakarų šalys tą bylą pasmerkė kaip politiškai motyvuotą parodomąjį procesą.