JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį kalbėdamasis telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu paragino daryti spaudimą promaskvietiškoms grupuotėms Ukrainoje, kad jos sudėtų ginklus.

Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos padidino du savaitgalį įvykę incidentai: konfrontacija Juodojoje jūroje, kur Rusijos karo lėktuvas skraidė netoli JAV eskadrinio minininko, taip pat JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovo Johno Brennano (Džono Brenano) vizitas Kijeve.

Vienas Baltųjų rūmų atstovas sakė, kad abiejų šalių lyderių pokalbis telefonu įvyko Rusijos iniciatyva ir kad B.Obama apkaltino Maskvą palaikant „ginkluotus prorusiškus separatistus, kurie grasina susilpninti ir destabilizuoti Ukrainos vyriausybę“.

B.Obama sakė V.Putinui, kad visos „nereguliariosios pajėgos toje šalyje turi sudėti ginklus“.

V.Putinas sakė B.Obamai, kad Rusija neremia Kalašnikovo automatais ginkluotų separatistų, užėmusių kai kuriuos svarbius valstybinių institucijų pastatus rytų Ukrainoje, sakoma Kremliaus pranešime apie abiejų lyderių pokalbį.

Rusijos prezidentas ragino B.Obamą „padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta jėgos panaudojimo ir kraujo praliejimo“, pridūrė Kremlius.

Abi šalys užsiminė, kad bus toliau ruošiamasi deryboms, kurios turėtų vykti ketvirtadienį tarp JAV, Rusijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES).

Tačiau Baltieji rūmai citavo B.Obamą, kuris sakė, jog nors diplomatinis sprendinys lieka jam labiausiai priimtina priemone, tačiau „jis negali būti sėkimgas sąlygomis, kai Rusija vykdo karinį bauginimą prie Ukrainos sienų, vyksta ginkluota provokacija Ukrainoje ir eskaluojama Kremliaus pareigūnų retorika“.

JAV pareigūnai sakė turintys įtikinamų įrodymų, jog Rusija kursto neramumus rytų Ukrainoje, bet leido suprasti, jog B.Obama dar nepadarė išvados, jog V.Putino veiksmai reikalauja platesnių sankcijų svarbiems Rusijos ekonomikos sektoriams.

„Aktyviai vertiname, kas dedasi rytų Ukrainoje, kokių veiksmų ėmėsi Rusiją, į kokius nusižengimus jie yra įsitraukę, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis). – Taip pat dirbame su mūsų partneriais ir patys vertiname, kokį atsaką galime rinktis.“

B.Obama ir V.Putinas paskutinį kartą kalbėjosi kovo 28 dieną.

Nuo tada prorusiškos jėgos šturmavo ir užiminėjo vietos valdžios institucijų biurus, milicijos skyrius ir vieną nedidelį oro uostą rytų Ukrainoje. Kijevo valdžia pasirodė esanti bejėgė suvaldyti separatistus, reikalaujančius didesnės autonomijos nuo centrinės vyriausybės ir glaudesnių ryšių su Rusija.

Baltieji rūmai kaltino dėl tų neramumų Rusiją, sakydami, kad esama nepaneigiamų panašumų tarp padėties rytų Ukrainoje ir Kremliaus veiksmų Kryme, kurį Rusija aneksavo praeitą mėnesį.

„Yra įtikinamų įrodymų, kad Rusija palaiko tas pastangas ir yra įsitraukusi į tas pastangas, – pažymėjo J.Carney. – Matėte tas koordinuotas pastangas įvairiuose miestuose rytų Ukrainoje, vykdomas vienu metu, kurios tikrai neatrodė spontaniškos stebėtojams iš šalies.“

Kad iš kokie būtų pareiškimai, kol kas neaišku, ar Jungtinės Valstijos planuoja atsakyti griežtesnėmis ekonominėmis priemonėmis.

B.Obama ne kartą perspėjo, kad Rusijos kišimasis rytų Ukrainoje žymėtų didelį šios krizės eskalavimą, kuris neabejotinai iššauktų stipresnį tarptautinį atsaką, įskaitant tikėtinas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir kitom svarbioms sritims.

Tačiau Vašingtono administracija vengė pareikšti, ar Rusijos veiksmai rytų Ukrainoje jau peržengė tą ribą.

JAV pareigūnai taip pat tebesistengia užsitikrinti Europos palaikymą ekonominėms sankcijoms. Senasis žemynas palaiko daug glaudesnius ekonominius ryšius su Rusija, todėl bet kokių baudžiamųjų priemonių neigiamas poveikis Europoje veikiausiai būtų stipresnis.

Tęsdamas šias pastangas, B.Obama pirmadienį kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu). Prancūzijos lyderio pranešime sakoma, kad jis aptarė su B.Obama būtinybę išvengti provokacijų Ukrainoje ir susitarti dėl griežtų ir suderintų sankcijų su kitomis partnerėmis Europoje.