Rusija pranešė apie Ukrainos pasienyje vykdomas karines pratybas

Rusija pranešė apie Ukrainos pasienyje vykdomas karines pratybas

Rusija trečiadienį vykdė karines pratybas pietrytiniame Rostovo regione, Ukrainos pasienyje, pranešė Rusijos pietinės karinės apygardos atstovas.

Daugiau informacijos apie pratybas jis nepateikė.

Tuo tarpu „Reuters“ televizijos reportaže buvo matyti kariniame aerodrome nufilmuoti kolonomis riedantys kariniai automobiliai, tarp jų visureigiai, šarvuoti transporteriai ir raketų žemė-oras leistuvai.

Kijevas ir JAV iškraipo Ženevos susitarimus, sako Rusija

Rusija trečiadienį apkaltino Kijevą ir Jungtines Valstijas praėjusią savaitę Ženevoje pasiekto susitarimo, kuriuo siekiama sušvelninti krizę Ukrainoje, iškraipymu ir , anot Maskvos, provokuojančių Ukrainos nacionalistų veiksmų ignoravimu.

„Maskva labai nustebusi, kad Kijevo valdžia ir amerikiečių partneriai iškreiptai interpretuoja balandžio 17 dieną Ženevoje priimtą pareiškimą dėl keturšalio Rusijos, JAV, ES ir Ukrainos susitikimo“, – nurodoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Kaip pavyzdį Rusijos URM nurodo Ženevos susitarimo reikalavimą, kad visos neteisėtos ginkluotos grupuotė būtų nuginkluotos.

„Tačiau, užuot ėmęsi efektyvių priemonių minėtam susitarimui vykdyti, Kijevas ir Vašingtonas, taip pat ir kai kurios Europos sostinės, tebetvirtina, kad „sudėti ginklus“ turi tik tie Ukrainos piliečiai, kurie gina savo teises Ukrainos pietryčiuose“, – sako Rusijos URM.

„Tuo tarpu užmerkiamos akys į tebesitęsiančius provokuojančius dešiniųjų radikalų, pavyzdžiui, vadinamojo „Pravyj sektor“ kovotojų, veiksmus šalies pietuose ir rytuose su žmonių aukomis naktį į balandžio 20 dieną“, – primena savaitgalio įvykius Rusijos diplomatijos tarnyba.

Rusija vis dar tikisi, kad Vakarai rimtai pasiryžę siekti taikos Ukrainoje, bet „faktai kalba atvirkščiai“, nurodoma pareiškime.

„Ir toliau laukiame, kol Kijevas, atsakingas už dialogo užmezgimą su Ukrainos regionais, taip pat ir pietrytiniais, tęsės savo pažadus“, – sakoma jame.

Maskva pakartojo savo raginimą nedelsiant išvesti Ukrainos kariuomenės padalinius iš pietrytinės Ukrainos ir pradėti realų dialogą, kuris apimtų visus regionus.

JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl pranešimo apie Ukrainoje pagrobtą amerikiečių žurnalistą

JAV valstybės departamentas trečiadienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų, jog prorusiški separatistai Ukrainoje pagrobė amerikiečių žurnalistą.

„Esame labai susirūpinę dėl pranešimų apie JAV piliečio žurnalisto pagrobimą Slavjanske, Ukrainoje; jis, kaip pranešama, yra prorusiškų separatistų rankose“, – sakoma Valstybės departamento atstovės spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškime.

„Mes smerkiame tokius veiksmus ir visus pastarojo laikotarpio įkaitų ėmimus rytinėje Ukrainoje; jie tiesiogiai pažeidžia įsispareigojimus, priimtus bendrame Ženevos pareiškime“, – nurodė atstovė.

„Raginame Rusiją panaudoti savo įtaką šioms grupėms ir užtikrinti nedelsiamą ir saugų visų įkaitų paleidimą rytinėje Ukrainoje“, – pareiškė J.Psaki.

„Mes taip pat perdavėme savo susirūpinimą Ukrainos pareigūnams, kurie bendradarbiauja su vietos pareigūnais ir bando deeskaluoti saugumo padėtį Slavjanske ir apylinkėse“, – sakoma pareiškime.

Prorusiški kovotojai Ukrainos rytinėje dalyje esančiame Slavjanske yra pagrobę du žurnalistus: „Vice News“ dirbantį amerikietį Simoną Ostrovsky (Simoną Ostrovskį) ir Kijevą palaikančios internetinės televizijos ukrainiečių žurnalistę Iramą Krat.

Slovjansko separatistų lyderis Viačeslavas Ponomariovas žurnalistams sakė, kad amerikietis „nėra sulaikytas, nebuvo pagrobtas ir nėra suimtas“. ji pareiškė, kad žurnalistas „dirba“ viename kovotojų užimtame pastate.

Tačiau savo paskyroje tinkle „Twitter“ paprastai produktyvus žurnalistas jau visą dieną nieko neskelbia.

„Vice News“ paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, kad „palaiko ryšį su JAV valstybės departamentu ir kitomis atitinkamomis vyriausybinėmis institucijomis, siekdami užtikrinti mūsų draugo ir kolegos Simono Ostrovsky saugumą“.

Kijevą remiančius aktyvistus Rytų Ukrainoje užgožia separatistai

Kai grupė Kijevo valdžią remiančių aktyvistų nusprendė surengti mitingą Rytų Ukrainos Donecko mieste, jie išsiaiškino, kad parduotuvėse nėra melsvų ir geltonų – Ukrainos vėliavos spalvų – juostelių.

Aktyvistams teko per socialinę žiniasklaidą kreiptis į šalininkus kituose Ukrainos regionuose, kad jie atsiųstų juostelių į jų improvizuotą būstinę – rūsį netoli Donecko Lenino aikštės.

„Visa tai labai sunku, – sakė Tetiana Durneva, viena to komiteto aktyvistė. – Aš kalbu rusiškai ir užaugau regione, kuris, palyginti su kitomis Ukrainos dalimis, gali atrodyti ne toks patriotiškas. Bet aš žinau, kad mano šalies vėliava yra geltona ir melsva, ir aš neturiu jokių kitų vėliavų, nejaučiu nostalgijos kitiems simboliams“.

Nuo to laiko, kai prorusiški aktyvistai ir ginkluoti vyrai su uniformomis be skiriamųjų ženklų šį mėnesį užėmė maždaug tuziną administracinių pastatų Rytų Ukrainos Donbaso regione, jie prikaustė tarptautinį dėmesį ir dominavo Rytų Ukrainoje vykstančiuose debatuose dėl šalies ateities.

Separatistai paskelbė nepriklausomą „Donecko liaudies respubliką“. Dabar regione visur pamatysi raudonos, baltos ir mėlynos spalvų Rusijos vėliavas ir oranžinius bei juodus – separatistų spalvų – kaspinus. Pačios Ukrainos spalvas pastebėti sunkiau.

Tačiau apklausos, sociologų duomenys ir pačių vietos gyventojų kalbos rodo, kad tikrasis vaizdas Donbaso regione, kur dauguma žmonių kalba rusiškai, bet laiko save etniniais ukrainiečiais, yra daug sudėtingesnis.

Daug žmonių aktyviai remia vyriausybę Kijeve, nors nustatyti jų skaičių yra sunku. Dar daugiau žmonių tuo tarpu yra atsidūrę kažkur per vidurį: jiems per daug nepatinka nei Kijevas, nei Maskva ir jie tiesiog nori, kad baigtųsi nestabilumas.

Kijevo Tarptautinio sociologijos instituto balandžio 10-15 dienomis atlikta apklausa parodė, kad tik 27 proc. žmonių Donecko regione pritaria prisijungimui prie Rusijos. Panašūs buvo ir kitų pastarojo meto apklausų rezultatai.

Tačiau minėta apklausa taip pat parodė, kad 72 proc. žmonių Donecke mano, kad vyriausybė Kijeve, kuri iškilo vasario mėnesį, kai iš prezidento posto buvo išverstas iš Donbaso kilęs Viktoras Janukovyčius, yra neteisėta.

„Visos apklausos rodo, kad dauguma žmonių yra už status quo, regiono išlaikymą Ukrainos dalimi, nors žmonės ir neremia vyriausybės“, – sakė Donecko universiteto Užsienio politikos katedros profesorius Igoris Todorovas.

„Nors atrodo, kad yra tendencija eskaluoti ir radikalizuoti, dauguma gyventojų, regis, dalyvauja tam tikrame pasyviame pasipriešinime, tiesiog toliau gyvendami savo įprastą gyvenimą“, – sakė jis.

Virtuvių politikai

Praėjusią savaitę maždaug 2 tūkst. separatizmui nepritariančių protestuotojų 1 mln. gyventojų turinčio Donecko centre apsisiautė Ukrainos vėliavomis ir giedojo šalies himną. Prorusiški mitingai Donecke buvo maždaug tokio paties dydžio, bet vykdavo dažniau.

Ukrainos vyriausybės šalininkai sako, kad jų yra gerokai daugiau, nei atrodo.

„Dauguma Donecko gyventojų remia vieningą, nepriklausomą Ukrainą. Bet, deja, jie ją remia sėdėdami savo virtuvėse“, – sakė Jehoras Firsovas, aktyvistas iš provakarietiškos partijos UDAR („Smūgis“), kuriai vadovauja buvęs bokso čempionas Vitalijus Klyčko.

Kijevą remiantys protestuotojai teigia, kad panašiai mąstantys žmonės į gatves neina dėl bauginimo kampanijos ir kad daugelis jų sulaukė ne vieno grasinimo telefonu.

„Blogiausias dalykas yra baimė. Kai ji įsibrauna į žmonių protus, juos ištinka paralyžius“, – sakė aktyvistas Oleksandras Klymenka.

Kovo 13 dieną vienas aktyvistas iš Ukrainos nacionalistų partijos „Svoboda“ buvo mirtinai užbadytas, kai separatistų šalininkai puolė proukrainietišką mitingą Donecko Lenino aikštėje.

Prorusiški separatistai miesto administracijoje yra ginkluoti Kalašnikovo automatais ir nešioja balaklavas, o proukrainietiški aktyvistai lieka neginkluoti ir nedangsto veidų.

„Dauguma remia Ukrainą. Bet mažuma, deja, yra labai agresyvi. Ir ta mažuma turi ginklų“, – sakė aktyvistas ir žurnalistas Serhijus Harmašas.

Kijevo šalininkai laikosi skirtingų taktikų. Vienas protestas vyko kaip iš anksto neskelbtos sulėktuvės prabangiame prekybos centre, kur, kaip galvojo demonstrantai, mažesnė oponentų puolimo tikimybė.

„Jei jautiesi savižudiškai, pasiimk (Ukrainos) vėliavą ir eik pagrindine gatve“, – sakė 57 metų verslininkė Liudmila Vozmiščeva, kuri dalyvavo tame proteste.

Prorusiškos grupės sako, kad taip pat yra persekiojamos – milicijos ir armijos, kurios vykdo Kijevo įsakymus.

Be paprastų žmonių nuomonės, didžiausią svorį šioje Ukrainos dalyje turi tai, ką galvoja oligarchai, kontroliuojantys jos pramoninį turtą.

Vienas jų, metalo magnatas Serhijus Taruta, parėmė Kijevą, užimdamas Donecko gubernatoriaus postą, bet jam nepavyko sutrukdyti gerai ginkluotiems promaskvietiškiems aktyvistams užsibarikaduoti jo darbovietėje.

Įtakingiausias regiono žmogus ir didžiausias Ukrainos turtuolis, anglių ir plieno magnatas Rinatas Achmetovas, kuris anksčiau rėmė V.Janukovyčių, buvo apdairesnis.

Praėjusią savaitę, proukrainietiško protesto išvakarėse, jis 300-ams tūkst. savo darbuotojų nurodė nedalyvauti jokiuose mitinguose.

Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai laiko suėmę amerikiečių žurnalistą

Rytinėje Ukrainoje prorusiški separatistai laiko suėmę vieną amerikiečių žurnalistą, kurio niekas nematė nuo antradienio ryto.

Kanalui „Vice News“ dirbantis žurnalistas Simonas Ostrovsky (Saimonas Ostrovskis) jau kelias savaites rašė apie krizę Ukrainoje ir pranešinėjo apie kaukėtus ginkluotus asmenis, kurie vieną po kito užiminėjo vyriausybinius pastatus Ukrainos rytiniuose miestuose.

Separatistai, kurie jau daugiau nei savaitę laiko užėmę kelias dešimtis milicijos nuovadų ir kitų administracinių pastatų rytinėje Ukrainoje, nepaiso praėjusią savaitę Rusijos ir Ukrainos pasirašytų susitarimų, raginančių visus nusiginkluoti ir apleisti užimtas patalpas.

Ultranacionalistų judėjimo „Pravyj sektor“ („Teisusis“ arba „ Dešinysis sektorius“) nariai taip pat jau keletą mėnesių yra užėmę du pastatus sostinėje Kijeve, tačiau valdžios pareigūnų prioritetas – priversti pasitraukti iš užimtų pastatų ginkluotus separatistus rytinėje Ukrainoje.

Stella Choroševa, prorusiškų kovotojų atstovė rytiniame Slovjansko mieste, trečiadienį patvirtinto, kad S.Ostrovsky yra laikomas vietos Ukrainos saugumo tarnybos pastate, kurį kovotojai užėmė prieš daugiau nei savaitę.

„Jis yra su mumis. Jam viskas gerai“, – sakė S.Choroševa naujienų agentūrai „The Associated Press“. Paklausta, kodėl S.Ostrovky yra laikomas nelaisvėje, kovotojų atstovė atsakė, kad jis yra „įtariamas bloga veikla“, kurios tiksliau ji neįvardijo. Pasak O.Choroševos, sukilėliai laiko S.Ostrovsky, kol vyksta jų pačių pradėtas tyrimas.

Rusijos armijos choras šlovina „mandagius“ karius Kryme

Rusijos armijos choras išleido dainą, šlovinančią uniformas be atpažinimo ženklų vilkėjusius karius, kurie perėmė kontrolę Kryme prieš Maskvos įvykdytą to Ukrainos regiono aneksiją, pramintus „mandagiais žmonėmis“ dėl jų santūraus elgesio.

Aleksandrovo ansamblis, tarptautinėje arenoje žinomas kaip Raudonosios armijos choras, išleido himną „Vežlivyje liudi“ („Mandagūs žmonės“) savo oficialioje paskyroje vaizdo įrašų portale „YouTube“, kuriam skambant rodomos nuotraukos iš šį mėnesį surengto choro koncerto Kryme.

Iki dantų ginkluoti kariai, pasirodę Kryme vasario pabaigoje ir užemę vietos administracijos pastatus bei karines bazes, buvo praminti „mandagiais žmonėmis“, nes jie atsisakydavo paaiškinti, kas esantys, bet mielai pozuodavo nuotraukoms su vaikais arba kūdikių vežimėlius stumiančiomis moterimis.

Tačiau tarp nepritariančių Rusijos veiksmams strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje jiems labiau prigijo pavadinimas „žalieji žmogeliukai“.

„Mandagių žmonių“ terminą pasigavo netgi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, taikydamas jį savo sąjungininkams, kuriems Vakarų šalys paskelbė sankcijas dėl veiksmų Ukrainoje,
Atlikdamas naująją dainą pritariant balalaikoms, choras šlovina karius, kurie „tiesiog mandagiai stovėjo šalimais, mandagiai laikydami ginklus“.

Jausmingas priedainis klausytojus tikina: „Mandagūs žmonės išsaugos Tėvynės šlovę ir garbę.“

Vykstant faktinei Krymo okupacijai V.Putinas tvirtino, kad tie nežinomi kariai yra vietos savigynos būrių nariai, o į žurnalistų pastabą, kad jie vilki vienodas uniformas ir yra puikiai apginkluoti, atsakė, kad tokių uniformų galima įsigyti parduotuvėse.

Tačiau beveik niekam nekilo abejonių, kad tie ginkluoti žmonės buvo profesionalūs Rusijos kariai, ką galima suprasti ir iš naujosios dainos.

V.Putinas praeitą savaitę pagaliau pripažino, kad Rusijos kariai buvo dislokuoti pusiasalyje prieš kovo 16 dieną surengtą referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir jam vykstant.

„Mandagūs jų šalmai, mandagūs veidai, mandagios netgi plieninės mašinos“, – dainuoja choras, o vaizdo įraše tuo metu rodomos nuotraukos, kuriose matomi automatais ginkluoti kaukėti kariai ir kariniai visureigiai.

Choro tinklalapyje nurodoma, kad ta daina pirmąkart buvo atlikta Kryme per balandžio 10–14 dienomis vykusias gastroles.

Rusijos saugumo ir teisėsaugos struktūrose gyvuoja sena chorų tradicija. Rusijos milicijos choras per vasarį vykusią Sočio žiemos olimpiados atidarymo ceremoniją atliko grupės „Daft Punk“ dainos „Get Lucky“ improvizaciją, sulaukusią didelio populiarumo.

Kijevo vyriausybės veiksmams diriguoja JAV, sako Rusija

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė manantis, kad įvykiams Ukrainoje „diriguoja“ Jungtinės Valstijos.

„Neturiu jokio pagrindo negalvoti, jog amerikiečiai visiškai tiesiogiai diriguoja šiam šou“, – valstybės kontroliuojama televizija RT citavo S.Lavrovo komentarus apie įvykius Kijeve. Diplomatijos vadovo nuomone, Jungtinės Valstijos daro didelę įtaką „ne šaliai, o režimui, kuris paėmė valdžią Kijeve“.

„Taip, jie (Ukrainos vyriausybė) paskelbė pristabdantys tai, ką jie vadina antiteroristine operacija – tačiau dabar kai (JAV viceprezidentas) Joe Bidenas (Džo Baidenas) apsilankė Kijeve, vėl buvo paskelbta, kad ta operacija pereina į aktyvią fazę, – pridūrė S.Lavrovas. – Suprantama, kad jie pasirinko JAV viceprezidento vizito momentą, kad paskelbtų apie tos operacijos atnaujinimą, nes ta operacija buvo pradėta tuojau po (CŽV direktoriaus) Joe Brennano (Džo Brenano) vizito Kijeve.“

Pasak S.Lavrovo, iki šiol nebuvo paneigti ankstesni žiniasklaidos pranešimai apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos vaidmenį analizuojant padėtį Ukrainoje, JAV ambasados veiksmus per vadinamuosius Maidano protestus, vasarį nuvertusius Kremliaus palaikomą režimą Kijeve, taip pat faktą, jog Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) būstinėje visas aukštas atiduotas Amerikos jėgos struktūrų darbuotojams.

„Kai tau kasdien skambina (JAV valstybės sekretorius) Johnas Kerry (Džonas Keris), kuris sako, ką privalome padaryti; kai supranti, kiek Jungtinės Valstijos yra tolimos Ukrainai ir kaip smarkiai jos sudirgusios, susidaro įspūdis, kad jie išties dideliu mastu vadovauja visam tam procesui“, – pažymėjo jis.

Nužudytą ukrainiečių politiką buvo užpuolusi priešiška minia, rodo vaizdo medžiaga

Ukrainos Horlivkos miesto tarybos narys, kurio numanomas kankinimas ir nužudymas drauge su kitais dalykais paskatino vyriausybę atnaujinti puolimą šalies rytuose, prieš savo dingimą buvo užpultas priešiškos prorusiškos minios, rodo filmuota to incidento medžiaga.

Trečiadienį naujienų svetainėje gorlovka.ua paskelbtoje medžiagoje matyti piktos scenos prie rotušės Horlivkoje, kuri yra tarp separatistų bastionų Donecko ir Slovjansko. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip tarybos narį Volodymyrą Rybaką tampo keli vyrai, tarp jų – kaukėtas žmogus maskuojamąja uniforma, o kiti žmonės jį plūsta.

V.Rybakas bandė nukabinti separatistinės Donecko respublikos vėliavą, rašo minėta svetainė. Tik per mano lavoną tu nukabinsi tą vėliavą“, – V.Rybakui šaukia vienas vyras civiliais drabužiais, kai politikas bando patekti į rotušę.

Paskui pasirodo du uniformuoti milicininkai, bet tik vienas jų nesėkmingai bando įsikišti. Po kelių minučių atrodo, kad V.Rybakas gali nueiti. Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, jog liudininkai matė, kaip vėliau tą pačią dieną V.Rybaką kaukėti vyrai maskuojamomis uniformomis grūda į automobilį. Jo lavonas šeštadienį buvo rastas netoli Slovjansko.

Atrodo, kad V.Rybakas ir dar vienas vyras, kurio tapatybė nenustatyta, buvo kankinami ir dar gyvi įmesti į upę nuskęsti, padarė išvadą milicija.

Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas, kuris, kaip ir V.Rybakas, priklauso buvusios premjerės Julijos Tymošenko vadovaujamai partijai "Batkivščyna" ("Tėvynė"), šias žmogžudystes vadino pagrindu tam, kad būtų atnaujinta kol kas riboto masto operacija prieš ginkluotus separatistus, kurie užėmė maždaug tuziną miestų ir administracinių pastatų daugiausia rusakalbių gyvenamoje Rytų Ukrainoje.

"Teroristai, kurių įkaitais faktiškai tapo visas Donecko regionas, peržengė ribą, pradėję kankinti ir žudyti Ukrainos patriotus. Jie įžūliai metė iššūkį ne vien mūsų šaliai, bet ir visai tarptautinei bendruomenei, demonstratyviai išsityčioję iš sprendimų, priimtų (praeitą savaitę vykusioje taikos konferencijoje) Ženevoje", - pridūrė O.Turčynovas.

Ukrainiečių pareigūnai, kurie valdžią perėmė masiniams protestams nuvertus Kremliaus remiamą prezidentą, pripažįsta, kad dėl korupcijos ir prorusiškų elementų milicija ir saugumo tarnyba SBU negali pasipriešinti Rusijos specialiųjų pajėgų veiklai siekiant organizuoti ginkluotus separatistus.

Rusija grasina imtis atsakomųjų veiksmų, jeigu bus pažeidžiami jos interesai Ukrainoje

Maskva imsis atsakomųjų veiksmų, jeigu bus pažeidžiami jos interesai Ukrainoje – susiklosčius scenarijui, panašiam į padėtį Pietų Osetijoje 2008 metais, kuri nulėmė karą su Gruzija, trečiadienį perspėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Jeigu būsime puolami, mes neabejotinai atsakysime. Jeigu mūsų interesai, mūsų teisėti interesai, rusų interesai, būtų tiesiogiai puolami – pavyzdžiui, kaip jie buvo puolami Pietų Osetijoje – nematau jokios kitos galimybės, tik atsakyti pagal tarptautinės teisės normas“, – S.Lavrovas sakė duodamas interviu valstybės kontroliuojamai televizijai RT.

S.Lavrovas taip pat pareiškė, kad Kijevas nevykdo susitarimų, praėjusią savaitę pasiektų per keturšales derybas Ženevoje, kuriose dalyvavo Ukraina, Rusija, ES ir JAV.

„Nieko iš to, dėl ko susitarėme Kijeve ir ką, suprantama, valdžia Kijeve turėjo pradėti vykdyti, jie neįvykdė“, - pridūrė jis.

Konfrontacija Ukrainoje atskleidžia JAV užsienio politikos silpnumą

Praėjus beveik ketvirčiui šimtmečio po Šaltojo karo pabaigos įsiplieskusi Ukrainos krizė tampa susilpnėjusios Vašingtono užsienio politikos simboliu, kai Jungtinės Valstijos neretai atsiduria keblioje padėtyje, nors vis dar turi vienintelės pasaulinės supervalstybės statusą.

Karinės konfrontacijos su Rusija galimybė itin menka, o sąjungininkai Europoje vengia prie Vašingtono žadamų griežtesnių ekonominių ir finansinių sankcijų Maskvai, todėl JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija neturi daug priemonių, kurios galėtų pakeisti Kremliaus elgesį rytų Ukrainoje, kur prorusiški kovotojai neketina apleisti užimtų vyriausybinių pastatų.

Tuo tarpu Maskva neigia kaltinimus, kad ji kursto neramumus tame regione, besiribojančiame su Rusija.

Padėtis tapo dar labiau įtempta antradienį, kai Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas nurodė saugumo pajėgoms atnaujinti „antiteroristinę operaciją“ šalies rytuose, o Gynybos ministerija nurodė, kad vienas žvalgybos lėktuvas buvo apšaudytas virš separatistų kontroliuojamo Slovjansko miesto.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per dviejų dienų vizitą Kijeve demonstravo palaikymą laikinajai Ukrainos vyriausybei, žadėdamas finansinės ir neletalinės karinės pagalbos paketą. Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) praeitą savaitę Ženevoje vykusiose derybose su Rusija, Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) padėjo pasiekti susitarimą, kuris turėjo sumažinti įtampą.

„Rusai ne visiškai sutinka su šios laikinosios vyriausybės legitimumu“, – sakė Harvardo universiteto profesorius R.Nicholas Burnsas (R.Nikolas Bernsas), buvęs JAV valstybės sekretorės pavaduotojas ir Amerikos ambasadorius prie NATO.

„Manau, JAV ir Europa sėdo prie stalo (Ženevoje), nes manė, kad sutikdama dalyvauti tose keturšalėse derybose Rusija faktiškai pripažins ukrainiečių (vyriausybės) legitimumą. Tai geras tikslas, tačiau reikia elgtis atsargiai, kad neliktume aplošti rusų“, – aiškino jis.

Kol kas prorusiški separatistai nesudėjo ginklų ir nepaliko užimtų vyriausybinių pastatų, nors Ženevos susitarime jie raginami tai padaryti.

Tuo tarpu Maskva reikalauja, kad provakarietiška laikinoji Kijevo vyriausybė išardytų protesto stovyklą sostinės centrinėje Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, tapusią kelis mėnesius vykusių demonstracijų simboliu.

Tie neramumai vasarį galiausiai privertė Kremliaus palaikomą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių pabėgti į Rusiją.

Kai V.Janukovyčius buvo nuverstas, o į valdžią atėjo laikinoji Kijevo vyriausybė, Maskva pasiuntė savo pajėgas į strategiškai svarbų Krymo pusiasalį, kurio gyventojai greitai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Dabar B.Obama yra spaudžiamas abiejų pagrindinių Kongreso partijų griežtinti sankcijas Rusijos bankams ir tos šalies naftos bei dujų pramonei. Europiečiai vengia dėtis prie tokių priemonių, nes yra priklausomi nuo Rusijos tiekiamų dujų, kurios sudaro apie 30 proc. Europos Sąjungoje suvartojamo kiekio.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau perspėjo, kad gali sutrikti dujų tiekimas vamzdynais, einančiais per Ukrainos teritoriją, todėl ES nesiryžta imtis griežtesnių veiksmų.

Ženevos susitarimas ragina visas šalis susilaikyti nuo smurto, bauginimų ir provokuojančių veiksmų. Jis taip pat reikalauja, kad visos neteisėtos ginkluotos grupuotės sudėtų ginklus, numatant amnestiją protestuotojams, kurie vykdys šiuos reikalavimus – išskyrus pripažintus įvykdžiusiais sunkių nusikaltimų.

Tačiau nebuvo jokio veikiančio mechanizmo, kuris leistų įgyvendinti šį susitarimą. V.Putinas neigia atliekantis separatistų lėlininko vaidmenį, o Ukrainos vyriausybe neturi pakankamai galių, kad atliktų šį vaidmenį. Tai buvo didelė sutarties spraga.

„Bėda ta, jog Ukrainos kariuomenė nepakankamai stipri, kad užtikrintų įstatymų vykdymą ir tvarką savo šalyje. Rusai kuria ir klastoja krizę, siekdami tai pabrėžti“, – aiškino R.N.Burnsas.

Panašu, kad V.Putino pozicijos šiuo metu tvirtesnės.

B.Obama sako, kad Rusija greitai pajus skausmingas ekonomines sankcijas, kai jas sugriežtins Vašingtonas ir Europa. Tačiau kai kurie apžvalgininkai nurodė, jog Kremliaus vadovas atrodo bent jau kol kas linkęs priimti tuos nepatogumus kaip kainą už galimybę vykdyti jo numanomus ilgalaikius planus – kiek įmanoma atkurti subyrėjusią Sovietų Sąjungą.

B.Obama nuojauta pasiteisino: prieš sudarant susitarimą keturšalėse derybose jis sakė abejojantis, ar Rusija vykdys savo įsipareigojimus.

„Tikiuosi, kad per kelias ateinančias dienas iš tiesų pamatysime, kad (įsipareigojimai) vykdomi, – sakė B.Obama. – Tačiau atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, nemanau, jog to galime tikėtis, ir turime būti pasiruošę potencialiai atsakyti į tai, kas tebėra rusų kišimosi pastangos rytų ir pietų Ukrainoje.“

Ukrainos vyriausybė atnaujino veiksmus prieš separatistus ir tikisi didesnės JAV pagalbos

Ukrainos vyriausybė oficialiai baigė Velykų paliaubas ir atnaujino „aktyviąją fazę“ antiteroristinėje operacijoje, siekdama eliminuoti šalies rytuose veikiančias prorusiškų separatistų grupuotes, trečiadienį paskelbė pirmasis premjero pavaduotojas Vitalijus Jarema.

„Antiteroristinė operacija tęsiama laikinojo prezidento nurodymu. Per Velykas jų aktyvioji fazė buvo pristabdyta, tačiau šiandien aktyvioji fazė tęsiasi. Teisėsauga siekia likviduoti visas grupuotes, šiuo metu veikiančias Kramatorske, Slovjanske ir kituose Donecko bei Luhansko sričių miestuose“, – V.Jarema sakė žurnalistams Kijeve.

Premjero pavaduotojas, atsakingas už saugumo reikalus, savaitinio ministrų kabineto posėdžio kuluaruose sakė žurnalistams, kad nauji ginkluoti veiksmai praeitą naktį dar nebuvo vykdomi, tačiau pridūrė: „Artimiausioje ateityje bus imtasi atitinkamų priemonių, ir jūs pamatysite rezultatus.“

Laikinojo prezidento Oleksandro Turčynovo, kuris taip pat yra Aukščiausiosios Rados pirmininkas, pranešime, kuris buvo paskelbtas parlamento tinklalapyje, sakoma: „Reikalauju, kad jėgos struktūros atnaujintų ir vykdytų veiksmingas antiteroristines priemones, turinčias ginti nuo teroristų Ukrainos piliečius, gyvenančius Ukrainos rytuose.“

Kalbėdamas kitą dieną po JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito, O.Turčynovas pridūrė: „Užsitikrinome Jungtinių Valstijų palaikymą, kad jos mus nepaliks vienų su agresoriumi. Tikimės, kad Rusijos agresijos atveju ta pagalba taps labiau apčiuopiama.“

Laikinasis prezidentas pažymėjo, kad antradienį netoli Slovjansko miesto Donecko srityje buvo rasti "dviejų nukankintų žmonių" kūnai.

Nustatyta, kad vienas iš jų yra anksčiau dingęs kaimyninio Horlivkos miesto tarybos narys Volodymyras Rybakas, priklausęs O.Turčynovo partijai "Batkivščyna" ("Tėvynė").

Ukraina atnaujino antiteroristinę operaciją, išvykus JAV viceprezidentui

Ukraina antradienio vakarą atnaujino karines operacijas prieš prorusiškus separatistus, praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) baigė dviejų dienų vizitą Kijeve, per kurį jis perspėjo Rusiją dėl veiksmų kaimyninės šalies atžvilgiu.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienio vakarą pareiškė nurodęs ginkluotosioms pajėgoms atnaujinti operacijas prieš sukilėlius po to, kai buvo rasti dviejų „žiauriai nukankintų“ žmonių kūnai separatistų kontroliuojamame rytiniame Slovjansko mieste.

Prezidentas nurodė, kad vienas iš tų nužudytųjų yra O.Turčynovo partijai priklausęs vietos tarybos narys iš kaimyninio miesto, kuris buvo neseniai pagrobtas.

Didėjant konfrontacijai, kuri, kaip daugelis baiminasi, gali peraugti į pilietinį karą, vienas Ukrainos žvalgybos lėktuvas buvo apšaudytas, kai skraidė virš Slovjansko.

Į turbopropelerinį lėktuvą „Antonov An-30“ pataikė kelios kulkos, tačiau jis saugiai nusileido, o nei vienas įgulos narys nenukentėjo, nurodė Gynybos ministerija Kijeve.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), pasiuntusi savo stebėtojus į Ukrainą, taip pat pranešė, kad sukilėliai pagrobė Kramatorsko miesto milicijos viršininką. Tą incidentą ESBO vadina provokuojančiu veiksmu, kuris „gali tik padidinti esamą įtampą ir paskatinti tolesnį smurtą“.

Prorusiški kovotojai pirmadienio vakarą užėmė Kramatorsko milicijos skyrių, o anksčiau okupavo to miesto administracijos pastatą.

Po susitikimo su Kijevo valdžios pareigūnais surengtoje spaudos konferencijoje J.Bidenas perspėjo Rusiją gresiančia izoliaciją, jeigu ji toliau mėgins „suskaldyti Ukrainą“. Viceprezidentas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios skelbti tolesnes sankcijas Maskvai.

Tačiau Rusija sako, kad Ukrainos naujoji valdžia, kurią Maskva laiko neteisėta, yra kalta dėl praeitą savaitę per derybas Ženevoje pasiekto taikos susitarimo pažeidimų.

Pasak Maskvos, Ukrainos ultranacionalistai, dalyvavę kelis mėnesius trukusiuose protestuose, kurie vasarį nuvertė Kremliaus palaikomą prezidentą Viktorą Janukovyčių, sekmadienį surengė kruviną išpuolį rytiniame Slovjansko mieste.

Per tą incidentą žuvusių kovotojų laidotuvės buvo surengtos antradienį. Slovjansko ortodoksų cerkvės varpai garsiai gaudė, o moterys verkė, kai buvo išnešami trys karstai.

J. Kerry išreiškė Rusijai „gilų susirūpinimą“ dėl Ukrainos

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu išreiškė jam „gilų susirūpinimą“ tuo, kad Maskva nesiima žingsnių deeskaluoti situaciją Ukrainoje, pranešė Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas.

J.Kerry taip pat įspėjo, kad jei nebus pažangos įgyvendinant praėjusią savaitę Ženevoje pasirašytą susitarimą, Rusija sulauks naujų sankcijų, pridūrė pareigūnas.

Pastarasis diplomatijos vadovų pokalbis įvyko tuo metu, kai Kijevas atnaujino karines operacijas prieš prorusiškus separatistus, Rusijai prie Ukrainos rytinių sienų jau anksčiau sutelkus dešimtis tūkstančių karių.

Tie žingsniai išryškino augančią įtampą tęsiantis rimčiausiai konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo laikų.

Valstybės sekretorius per pokalbį telefonu su S.Lavrovu „išreiškė gilų susirūpinimą dėl pozityvių deeskaluojančių Rusijos žingsnių stygiaus, kalbėjo apie tai, jog daugėja įrodymų, kad separatistai toliau užiminėja pastatus ir ima į nelaisvę žurnalistus bei kitus civilius asmenis“, sakė minėtas amerikiečių pareigūnas.

„Jis paragino Rusiją sušvelninti eskalacinę retoriką, rytuose angažuotis diplomatiškai dirbti su ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) bei Ukrainos vyriausybe, taip pat viešai paraginti tuos asmenis, kurie yra užėmę pastatus, mainais į amnestiją sudėti ginklus ir atsitraukti“, sakė pareigūnas.

Jis pridūrė, jog J.Kerry „taip pat pakartojo, kad jei nebus pasiekta pakankamai didelės pažangos įgyvendinant Ženevos susitarimą, Rusija sulauks daugiau sankcijų“.

JAV diplomatijos vadovas taip pat pasikalbėjo su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir pagyrė „svarbius žingsnius“, kurių ėmėsi laikinoji šalies vyriausybė, kad būtų sumažinta įtampa.

Šiame straipsnyje:

Johnas Kerry