Indonezijos gelbėjimo tarnybų pareigūnai antradienį, pagerėjus orams, pasiuntė narus į Javos jūros dugną, tikėdamiesi surasti daugiau žuvusiųjų oro bendrovės „AirAsia“ 8501-ojo reiso lėktuvo nuolaužose.

Ieškotojai, kurių operacijos strigo dėl audringos jūros, iki šiol rado tik mažiau negu 40 žmonių, žuvusių per katastrofą gruodžio 28 dieną, kai sudužo laineris, kuriuo 162 keleiviai ir įgulos nariai skrido iš Indonezijos miesto Surabajos į Singapūrą.

„Narai pradėjo leistis į jūros dugną“, – paieškų ir gelbėjimo agentūros vadovas Bambangas Soelistyo (Bambangas Sulistjas) sakė žurnalistams didelės apieškų operacijos, kurioje dalyvauja kelios šalys, 10-ąją dieną.

Paieškų komandos dar nerado lainerio juodųjų dėžių, kurių informacija būtų itin svarbi aiškinantis šios katastrofos priežastis. Tačiau jūros dugne jie aptiko penkias dideles lėktuvo dalis, tarp kurių tikriausiai yra uodega, kurioje paprastai būna skrydžio duomenų įrašymo prietaisai.

Per šią operacija prioritetu laikoma žuvusiųjų, kurie visi, išskyrus septynis žmones, buvo indoneziečiai, palaikų paieška. Kai kurie kūnai buvo rasti prisegti diržais savo krėsluose.

Iki antradienio buvo rasti 37 žuvusieji, paieškų pareigūnas S.B.Supriyadi (S.B.Suprijadis) sakė naujienų agentūrai AFP iš Pankalan Buno – miesto Borneo saloje, kuris yra arčiausiai katastrofos vietos esantis aerodromą turinti gyvenvietė.

Pareigūnai pastaruoju metu išplėtė paieškų zoną, atsižvelgdami į stiprias jūros sroves tame regione.

Indonezija taip pat nurodė nušalinti pareigūnus, susijusius su 8501-ojo reiso organizavimu. Pasak tarnybų, „AirAsia“ tą lėktuvą pasiuntė pagal tvarkaraštį, nesuderintą su atsakingomis institucijomis.

Bendrovei „AirAsia Indonesia“, priklausančiai Malaizijoje įsikūrusiai pigių skrydžių bendrovei „AirAsia“, jau anksčiau buvo uždrausta naudoti maršrutą Surabaja-Singapūras, nors Singapūro pareigūnai sakė, kad jie buvo suteikę leidimą tiems skrydžiams.

Indonezijos susisiekimo ministerija taip pat pažadėjo imtis sankcijų prieš visas vietos oro bendroves, pažeidžiančias joms išduotus skrydžių leidimus.

Indonezijos meteorologijos agentūra BMKG pareiškė, kad nepalankūs orai buvo katastrofą „paskatinęs veiksnys“ – lėktuvo varikliai galėjo būti apgadinti apledėjimo.

Preliminarios BMKG ataskaitoje dėl tikėtinų katastrofos priežasčių pateikiama nuoroda į infraraudonųjų spindulių palydovines nuotraukas, kurios rodo, kad lėktuvas kirto debesis, kurių temperatūra buvo minus 80–85 laipsniai Celsijaus.

Tačiau tebėra neaišku, kodėl kiti lėktuvai, skridę panašiais maršrutais, nebuvo paveikti tokių sąlygų, o kiti analitikai sakė, kad kol kas nepakanka informacijos paaiškinti šiai katastrofai, kol neištrauktos lėktuvo juodosios dėžės.