Kijevas žlugdo ESBO pastangas krizei Ukrainoje išspręsti, pareiškė Rusija

Rusija ketvirtadienį pareiškė esanti „labai susirūpinusi“ dėl Ukrainos atsakymo į Maskvos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareikštą pasiūlymą dėl veiksmų įtampai Ukrainoje sumažinti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija po jos vadovo Sergejaus Lavrovo pokalbio telefonu su Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) pareiškė, kad Kijevo „valdžia faktiškai privertė abejoti ESBO pastangų perspektyva pradėti visaapimantį nacionalinį dialogą“.

Rusijos URM tikisi, kad Vakarai paskatins Ukrainos valdžią pradėti šalyje nacionalinį dialogą.

Kaip nurodo naujienų agentūra „Interfax“, Maskva laukia iš Vakarų, kad jie tiesiogiai paveiktų Kijevą pradėti visos Ukrainos nacionalinį dialogą, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM).

„Kol Vakarai ir toliau beatodairiškai palaiko Kijevo valdžią, mes turime teisę tikėtis, kad mūsų vakarų kolegos tiesiogiai paveiks Kijevą imtis realaus nacionalinio dialogo, kurio taip reikia Ukrainai“, – sakoma ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Jame nurodoma, kad po „Šveicarijos prezidento, ESBO pirmininko Didier Burkhalterio (Didjė Burkhalterio) gegužės 7 dienos dienos vizito Maskvoje ir jo susitikimo su Rusijos prezidentu gauti gana pozityvūs mūsų tarptautinių partnerių vertinimai“.

„Mes tai laikome geru ženklu, kuris byloja apie bendrą suinteresuotumą ieškoti išeities iš krizės Ukrainoje būdų“, – sakoma pareiškime.

„Tačiau iš Kijevo sekė tik nevykę Asenijaus Jaceniuko bandymai chamiškai šmaikštauti. Iš Ukrainos VRM (Vidaus reikalų ministerijos) taip pat pasigirdo beveik nesuprantamų pareiškimų, kad neva be Ukrainos niekas negali nagrinėti politinės aklavietės šioje šalyje temos. Regis, Kijeve užmiršo, kad padėtį Ukrainoje dabar stebi visos atitinkamos tarptautinės partnerės. Akivaizdu, jog A.Jaceniukui ir jo komandai pirmiausia reikėtų kalbėti su pačiais Ukrainos žmonėmis, beje, ne „iš viršaus į apačią“, o kaip lygiems su lygiais, be nusibodusių ultimatumų ir nusikalstamo jėgos panaudojimo“, – sakoma Rusijos URM pranešime.

„Šiandien ypatingą reikšmę turi realios konstitucinės reformos vykdymas, tik ne niekam nežinomų, Kijevo kabinetuose paruoštų projektų pagrindu, o plačiai aptariant juos dalyvaujant visoms politinėms Ukrainos jėgoms ir regionams. Tai yra vienintelis būdas deeskalavimui pasiekti“, – sako Rusijos URM.

Naujienų agentūra „Reuters“ dar pažymi Rusijos URM komentarą, kad būtų „beprasmiška“ rengti Ukrainos prezidento rinkimus gegužės 25 dieną, kol vyriausybė nenutraukė karinės operacijos prieš separatistus rytuose ir nepradėtas nacionalinis dialogas dėl konstitucinių reformų.

Rusijos URM nurodė, kad S.Lavrovas, kalbėdamas telefonu ketvirtadienį su savo kolega Prancūzijos ministru Laurent'u Fabius (Loranu Fabijusu), pabrėžė, jog praėjusią savaitę Odesoje kilusį smurtą, per kurį žuvo daugiau kaip 40 žmonių, būtina nuodugniai ištirti.

Ukrainos sukilėliai neatsisako planų surengti separatistinį referendumą, ignoruodami Putiną

Prorusiški separatistai ketvirtadienį vienbalsiai nutarė surengti referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ukrainos, ignoruodami Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimą atidėti tą balsavimą, kad būtų galima pradėti derybas su Kijevo valdžia.

Daugelis Ukrainos pramoniniame rytų regione sakė, kad sekmadienį planuojamas referendumas yra vienintelė galimybė išvengti karo.

Pasak jų atšaukus tą balsavimą sukilėliai prarastų pasitikėjimą visuomenėje, į kurią esą šaudo Kijevo vyriausybė, separatistų ir Maskvos laikoma neteisėta ir "fašistine".

Paskelbus tą žinią, Rusijos rinkose kainos patraukė žemyn, o Kijevo pareigūnai pažadėjo tęsti "antiteroristinę operaciją", siekdami susigrąžinti kontrolę Donecko ir Luhansko srityse, kad ir koks būtų sukilėlių sprendimas dėl referendumo.

Sulaukę netikėto V.Putino kreipimosi, sukilėliai pasitarė ir ketvirtadienį atmetė Rusijos lyderio pasiūlymą.

"Referendumo data nebus atidėta", - sakė sukilėlių paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas, pridūręs, kad jo vadovaujama taryba nubalsavo už referendumą.

„Ką tik balsavome Liaudies Taryboje ... Referendumo data sulaukė 100 proc. palaikymo. Referendumas įvyks gegužės 11 dieną“, - jis sakė žurnalistams.

"Milijonai žmonių nori atiduoti savo balsus. Net jeigu būtume nubalsavę prieš referendumą, jis būtų įvykęs. Pilietinis karas jau prasidėjo. Referendumas gali jį sustabdyti ir pradėti politinį procesą."

D.Pušilinas kalbėjo stovėdamas šalia vyro civiliais drabužiais, laikančio Kalašnikovo automatą.

Planuojama, kad referendumas vyks Donecko ir Luhansko srityse.

V.Putinas trečiadienį netikėtai paragino sukilėlius atidėti balsavimą ir sukurti galimybę užmegzti dialogą tarp Kijevo bei rytinių regionų, kad būtų sumažinta įtampa didžiausioje krizėje tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo.

Kijevas tokį referendumą laiko neteisėtu, o Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, jog V.Putino raginimas įrodo, jog Maskva yra tikroji sukilimo šalies rytuose kurstytoja. Rusija neigia bet kokį savo vaidmenį tuose neramumuose.

Sukilėlių atstovė neramumų židiniu tapusiame Slovjansko mieste taip pat patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad balsavimas vyks sekmadienį.

Dauguma Slovjanske klausinėtų žmonių sakė, kad referendumas turėtų būti surengtas.

Vienas to miesto gyventojas, vardu Sergejus, sakė AFP, kad referendumas "turi įvykti kiek įmanoma greičiau prieš prezidento rinkimus", turinčius vykti gegužės 25 dieną. 

"Kad ir kas nutiks, eisiu balsuoti. Atrodo, kad dauguma gyventojų palaiko federalizaciją", - aiškino jis.

"Referendumą reikia surengti kaip planuota, kitaip nebus galo šitam susipriešinimui", - sakė pensininkė, vardu Valentina.

"Putinai - mes esame čia ir matome, kad žmonės niekur neis, kol negalės išreikšti savo valios", - pridūrė ji.

Separatistiniai referendumai rytų Ukrainoje dar labiau pablogins padėtį, sako ES

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad prorusiškų separatistų sprendimas neatšaukti „jokio legitimumo neturinčių“ referendumų dėl Ukrainos rytinių regionų nepriklausomybės gali „tik dar labiau pabloginti“ padėtį šalyje.

Komentuodama sukilėlių sprendimą gegužės 11 dieną surengti balsavimą, kurį ragino atidėti netgi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) sakė: „Toks balsavimas negalėtų turėti jokio demokratinio legitimumo ir tik dar labiau pablogins padėtį.“

Ukraina pasienyje su Rusija sutelkė 15 tūkst. karių, sako Maskva

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina pasienyje su Rusija sutelkė 15 tūkst. karių, ir paprašė Vakarų liautis „ciniškai dezinformavus“ tarptautinę bendriją apie įvykius prie abiejų valstybių sienos.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų telkimas Rusijos ir Ukrainos pasienyje tęsiasi. Pasienio rajone buvo dislokuota 15 tūkst. karių grupuotė“, - sakė gynybos viceministras Anatolijus Antonovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Rusijos prezidentas ragina surengti „lygų“ dialogą tarp Kijevo ir Ukrainos separatistų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos krizė yra „neatsakingos politikos“ padarinys ir kad sumažinti įtampą gali tik „lygus“ dialogas tarp Kijevo ir separatistų Ukrainos pietryčiuose.

„Mūsų kaimynės, mūsų broliškos Ukrainos pavyzdys ryškiai parodo, kad neatsakinga politika sukelia daug bėdų ir nuostolių“, – Kremliuje sakė V.Putinas.

Ukrainos Luhansko regionas nepaisys Putino raginimo atidėti referendumą

Ukrainos rytinės Luhansko srities prorusiški separatistai ketvirtadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimą atidėti referendumą dėl regiono nepriklausomybės, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Sukilėlių „Pietryčių armija“ sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“, kad referendumas vyks kaip planuota – ateinantį sekmadienį.

Naujienų agentūra „Interfax“ taip pat citavo promaskvietiškus separatistus Ukrainos rytų regiono pagrindiniame mieste Donecke, kurie teigė, kad referendumas vyks gegužės 11-ąją.

Vis dar nėra Rusijos pajėgų atsitraukimo nuo Ukrainos sienos ženklų, sako NATO

NATO ketvirtadienį nurodė, jog vis dar nematė „jokių požymių“, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dieną prieš tai pareiškė tai padaręs.

„Leiskit man patikinti jus, jog jei gausime regimų įrodymų, kad jie iš tikrųjų atitraukia savo karius, aš pats pirmasis tai pasveikinsiu“, – Varšuvoje sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

„Turiu pakartoti, kad nors atkreipėme dėmesį į rusų pareiškimus, kad jie pradėjo karių atitraukimą, kol kas nematėme jokių, jokių požymių, kad jie atsitraukia“, - sakė jis po derybų su Lenkijos vyriausybės vadovu Donaldu Tusku.

Pagal JAV ir NATO pareigūnų vertinimus, Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 40 tūkst. karių – tuo metu, kai Kijevo vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais šalies rytuose.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau dieną pakomentavo, jog NATO generalinis sekretorius yra „aklas“, kad nemato jokių Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienos ženklų.

„Patariame akliesiems susipažinti su prezidento gegužės 7-osios pareiškimu“, – nurodė ministerija, kurią citavo ITAR-TASS.

Žurnalistų Varšuvoje paprašytas pakomentuoti šį sarkastišką pareiškimą, A.F.Rasmussenas sakė: „Mano regėjimas labai geras“.

Po dviejų dienų vizito Lenkijoje A.F.Ramussenas ketvirtadienį vyks į Estiją. Čia jis lankysis kartu su delegacija iš Šiaurės Atlanto Tarybos, kuri yra pagrindinė NATO politinius sprendimus priimanti institucija.

Ukrainos separatistai nusprendė neatidėti referendumo dėl nepriklausomybės

Balsavimas dėl Ukrainos rytų regiono nepriklausomybės vyks kaip ir buvo planuota šį savaitgalį, sukilėliai paskelbė ketvirtadienį, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino juos atidėti tą referendumą.

„Referendumas įvyks gegužės 11 dieną“, – sukilėlių paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ lyderis Denisas Pušilinas sakė žurnalistams.

Sukilėlių atstovė neramumų židiniu tapusiame Slovjansko mieste taip pat patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad balsavimas vyks sekmadienį.

Dauguma ukrainiečių nori, kad jų šalis liktų vientisa, rodo apklausa

Aiški dauguma ukrainiečių nori, kad jų šalis liktų vientisa, nepaisydami fakto, kad Ukrainos rytuose, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, prorusiški sukilėliai kovoja dėl autonomijos, rodo ketvirtadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimo duomenys.

Šie duomenys paskelbti tuo metu, kai prorusiški separatistai svarsto, ar rengti sekmadienį numatytą referendumą dėl autonomijos, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino atidėti balsavimą. Jų sprendimo laukiama vėliau ketvirtadienį.

Referendumo organizatoriai sakė, kad plebiscite būtų balsuojama dėl didesnės autonomijos suteikimo rytiniams regionams, tačiau neatmetė galimybės pasinaudoti juo kaip priemone paskelbti nepriklausomybę nuo Ukrainos ar prisijungti prie Rusijos.

Būgštaujama, kad šis referendumas gali dar labiau pakurstyti smurtą tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir separatistų, kurie šiuo metu laiko užėmę vyriausybinius pastatus daugiau nei dešimtyje miestų šalies rytuose.

Vašingtone įsikūręs „Pew Research Center“ tyrimo metu nustatė, jog 77 proc. Ukrainos gyventojų nori, kad jų šalis išsaugotų esamas sienas, o Ukrainos rytiniuose regionuose tokios pat nuomonės laikosi 70 proc. žmonių. Šis skaičius pastebimai mažesnis tarp rusakalbių, tačiau vis tiek siekia 58 procentus.

Kaip rodo apklausos duomenys, centrine vyriausybe Kijeve pasitiki tik maždaug 41 proc. ukrainiečių, tačiau šalies vakaruose ją remia 60 proc. gyventojų, o rytuose - vos 24 procentai.

Tyrimas taip pat parodė, kad į Rusiją Ukrainoje žvelgiama labai įtariai: manančių, kad Rusija daro blogą įtaką jų šaliai, yra triskart daugiau nei tų, kurie Maskvos įtaką vertina teigiamai.

Ukrainai gresia skilimas, jeigu Kijevas tęs karinę operaciją prieš sukilėlius, perspėja Rusija

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko ketvirtadienį perspėjo, kad Ukrainai gresia politinis skilimas, jeigu Kijevas nesiliaus naudojęs ginkluotųjų pajėgų prieš savo žmones.

„Jeigu Ukraina subyrės, Kijevui ir jo globėjams Vakaruose teks visa atsakomybė“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkę.

Ukrainos pajėgos tęs operaciją prieš sukilėlius separatistus

Ukrainos karinė operacija prieš prorusiškus sukilėlius rytiniame regione „tęsis nepriklausomai nuo to“, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino juos atidėti balsavimą dėl nepriklausomybės, ketvirtadienį pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

„Antiteroristinė operacija vyks toliau, kad ir kokie būtų bet kurios ardomosios arba teroristinės grupuotės Donecko regione sprendimai“, – sekretorius Andrijus Parubijus sakė žurnalistams Kijeve.

NATO vadovas „aklas“, sako Rusijos užsienio reikalų ministerija

Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo, jog NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) yra „aklas“, nes parašė nematantis jokių ženklų, kad Rusija atitraukia savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.

Tokį Užsienio reikalų ministerijos komentarą ketvirtadienį citavo naujienų agentūra ITAR-TASS.

A.F.Rasmusseno pareiškimas, ketvirtadienį paskelbtas jo „Twitter“ mikrotinklaraštyje, tiesiogiai prieštarauja anksčiau tą pačią dieną paskelbtam Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimui.

„Patariame akliesiems susipažinti su prezidento gegužės 7-osios pareiškimu“, – nurodė ministerija, kurią citavo ITAR-TASS.

NATO generalinis sekretorius Varšuvoje trečiadienį vakare pareiškė nepastebėjęs jokių ženklų, kad Rusija būtų atitraukusi savo pajėgas nuo sienos su Ukraina.

„Kalbant apie pareiškimus, kad Rusija atitraukia karius – negaliu patvirtinti tokios informacijos; mes nematėme jokių ženklų, kad Rusija atitraukia savo karius“, – sakė A.F.Rasmussenas.

Pagal JAV ir NATO pareigūnų vertinimus, Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 40 tūkst. karių – tuo metu, kai Kijevo vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais šalies rytuose.

A.F.Rasmussenas trečiadienį taip pat sakė, jog NATO „nedels atlikti tolesnių žingsnių, jeigu bus būtina“ sustiprinti savo rytinio sparno gynybą.

„Tarp tokių žingsnių gali būti suintensyvintos pratybos, peržiūrėti gynybos planai ir tinkamas (pajėgų) išdėstymas“, – sakė jis po susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministrais.

Žuvusiųjų laidotuvės Slovjanske kursto sielvartą ir pyktį

Niekuo dėta Irina Bojevec stovėjo savo balkone, kai kulka pataikė jai į galvą. Anatolijus Koročka sudegė gyvas, kai jo prekinis mikroautobusas buvo suvarpytas kulkosvaidžio ugnies.

Karo nuotaikomis gyvenantis Ukrainos rytinis Slovjansko miestas, kuriame gyvena daugiau nei 110 tūkst. žmonių, trečiadienį palaidojo du savo žuvusiuosius.

Dviejų civilių, žuvusių kryžminėje ugnyje, kai šalis atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio, laidotuvės dar labiau padidino įtampą vyriausybės pajėgų apsuptame mieste, tapusiame sukilėlių veiksmų židiniu.

30-metė mokytoja Irina „išėjo į savo balkoną, kai pamatė grįžtantį vyro automobilį. Ji lipo laiptais, kai snaiperis pataikė jai į veidą“, pasakojo viena iš jos draugių paraudusiomis nuo ašarų akimis.

Vienintelė tos moters kaltė – kad jai teko nelaimė gyventi netoli strategiškai svarbaus plento į Charkovą, kur pirmadienį vyko neįprastai įnirtingi susirėmimai prie Ukrainos armijos sargybos posto.

Anatolijus važiavo ta pačia gatve, kai pateko į kryžminę ugnį per susirėmimą, anot Ukrainos pareigūnų, nusinešusį 30 sukilėlių gyvybių.

Kulkosvaidžio kulkos suvarpė vieną jo mašinos šoną ir sukėlė gaisrą, pražudžiusį 51 metų vairuotoją.

„Jo kūnas buvo neatpažįstamas“, – sakė vienas jo draugų.

Galbūt dėl to žuvusiojo palaikai buvo visiškai uždengti balta drobule ir apdėlioti baltomis, raudonomis bei geltonomis gėlėmis, kai buvo pašarvoti cerkvėje.

„Gėda Amerikai!“

Didelė minia, susirinkusi prie cerkvės, iš pradžių tylėjo, tačiau staiga patrūko pykčiu, skanduodama „Ne fašizmui!“, „Gėda JAV!“, „Gėda ES!“, „Tegyvuoja Rusija!“

Viena moteris šaukė: „Ar šaudymas į žmones yra būdas apsaugoti žmones?!“

„Piliečiai turėjo užsibarikaduoti namuose su savo vaikais“, – pridūrė kita.

Vyriausybės pajėgos, kurios kaunasi su separatistais per „antiteroristinę operaciją“, leido raketas į nekaltus piliečius Slovjanske, tvirtino pensininkė Tatjana.

Armija laipsniškai veržė apsiausties žiedą aplink miestą, o dabar pastebima ženklų, kad prorusiškų jėgų įkarštis galbūt jau silpnėja.

Ant netoliese esančio vietos administracijos pastato, užimto sukilėlių prieš kelias savaites, iškeltų Rusijos vėliavų nebeliko – ant jo kabojo tik „Donecko liaudies respublikos“ trispalvė.

Tačiau sukilėlių atstovė Stela Choroševa šio žingsnio nesureikšmino, sakydama naujienų agentūrai AFP, kad galbūt tai „privers visą likusį pasaulį suprasti, kad čia nėra jokių Rusijos karių“.

Ji tvirtino, kad Slovjansko meru pasiskelbęs Viačeslavas Ponomariovas yra „gyvas ir sveikas“, nors buvęs muilo gamyklos direktorius, kuris dažnai rodydavosi viešumoje, pastaruoju metu kažkur dingo.

„Negaliu jums pasakyti, kur jis yra, dėl akivaizdžių saugumo priežasčių“, – pareiškė S.Choroševa.

Trečiadienį miesto prieigose šūvių nebesigirdėjo, tačiau „savigynos“ kovotojai sakė AFP, kad jų pozicijas naktį smarkiai apšaudė artilerija.

Kitose miesto dalyse matėsi ženklų, kad apsiaustis gali užsitęsti, nes sukilėliai pradėjo rausti apkasus.

Britanija nepastebėjo Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) ketvirtadienį pareiškė, kad nebuvo jokių ženklų, jog Rusija atitraukė savo pajėgas nuo sienos su Ukraina, taip pat paragino Ukrainos rytuose veikiančius prorusiškus separatistus susilaikyti nuo planuojamo referendumo dėl nepriklausomybės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino separatistus atidėti tą balsavimą, planuojamą surengti sekmadienį, tai pat pareiškė, kad Maskva atitraukė karius nuo abiejų šalių sienos.

Tačiau Gruzijoje viešintis W.Hague'as atkartojo NATO, Pentagono ir Baltųjų rūmų pareiškimus, kad V.Putino pareiškimai apie pajėgų atitraukimą yra abejotini.

„Nematėme jokių ženklų, kad kokios nors Rusijos pajėgos būti atitrauktos iš teritorijų, kuriose jos buvo pastarosiomis savaitėmis. Jos išlieka didelės netoli Ukrainos rytinių sienų“, – diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją Tbilisyje.

Paklaustas apie V.Putino raginimą atidėti separatistinį balsavimą, W.Hague'as atsakė: „Tikiuosi, kad žmonės Donecke ir kitose vietose, kurie planavo vadinamuosius referendumus, atsižvelgs į tuos žodžius ir nesurengs tokių referendumų.“

W.Hague'as taip pat leido suprasti, kad išlieka galimybė, jog Rusijai bus paskelbtos naujos sankcijos, kurios papildytų jau įvestas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES).

„Ruošiamės sankcijoms ir toliau rengiame sankcijas, įskaitant plačiai aprėpiančias sankcijas, jeigu jos bus būtinos. Europos Sąjungos šalių reakcija į tuos pareiškimus, be abejo, priklausys nuo įvykių artimiausiomis dienomis“, – pabrėžė jis.

Ukrainos premjeras žada sąžiningus rinkimus, nors surengti juos rytuose bus labai sunku

Ukrainos vyriausybė daro viską, ką gali, kad šalyje būtų surengti sąžiningi prezidento rinkimai, nors supranta, kad organizuoti balsavimą kai kuriuose regionuose bus sudėtinga, pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas.

„Darome viską, kad Ukrainoje būtų surengti sąžiningi ir skaidrūs rinkimai“, - sakė vyriausybės vadovas trečiadienį per trumpą spaudos konferenciją Charkovo oro uoste.

A.Jaceniukas pripažino, kad šiuo metu rengti rinkimus kai kuriuose rajonuose šalies pietryčiuose yra labai sudėtinga.

„Mes puikiai suprantame, kad esant dabartinei situacijai itin sunku surengti rinkimus, pavyzdžiui, Slovjanske“, - sakė premjeras.

„Būtent todėl mes kreipiamės į tuos, kurie šiandien yra Slovjanske, ragindami nedelsiant atiduoti ginklus, pasitraukti iš pastatų, pasiduoti valdžiai. Tie, kas nenaudojo ginklų prieš taikius gyventojus ir neįvykdė sunkių nusikaltimų, bus amnestuoti. Tokiu būdu mes užtikrinsime sąžiningus ir skaidrius rinkimus“, - sakė A.Jaceniukas.

Pasak jo, visur kitus Ukrainoje pasirengimo rinkimams procesas vyksta pagal Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą planą.

A.Jaceniukas taip pat pridūrė, kad „Rusijos planas yra sužlugdyti prezidento rinkimus, kad šalis neturėtų teisėtai išrinkto valstybės vadovo - tačiau jinai jį turės“.

F. W. Steinmeieris giria V. Putino „konstruktyvų toną“ dėl Ukrainos

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) ketvirtadienį sveikino Vladimiro Putino „konstruktyvų toną“ dėl Ukrainos, kai Rusijos prezidentas pasakė sukilėliams sustabdyti planus dėl nepriklausomybės referendumų ir paskelbė, kad jo pajėgos atsitraukė nuo Ukrainos sienų.

„Sveikinu konstruktyvų toną, kurį prezidentas Putinas naudojo po savo susitikimo su ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) prezidentu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu)”, – sakoma F.-W.Steinmeierio pareiškime.

Vokietijos ministras taip pat paragino tuojau pat įgyvendinti tai, „kas buvo aptarta Maskvoje“.

„Situacija yra kritinė, bet vis dar yra šansas, kad galime išvengti naujo smurto eskalavimo ir visiško kontrolės praradimo Rytų Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė jis.

Prorusiški Ukrainos sukilėliai ketvirtadienį turi nuspręsti, ar sutikti atidėti sekmadieniui planuojamus referendumus dėl nepriklausomybės.

JAV ir Ukraina kol kas neįžvelgia pokyčių V. Putino pozicijoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino sukilėlius Ukrainoje sustabdyti planus dėl separatistinio referendumo, taip pat pareiškė, jog Maskva atitraukė savo pajėgas nuo kaimyninės šalies sienų, tačiau šis menamas nuomonės pakeitimas neįtikino Kijevo ir Vašingtono.

V.Putinas trečiadienį taip pat pagyrė planus gegužės 25 dieną surengti Ukrainos prezidento rinkimus, nors Kremlius juos anksčiau smerkė, sakydamas, jog tai yra „žingsnis teisinga kryptimi“.
Šie netikėti komentarai galėtų atverti galimybę išspręsti konfliktą Ukrainoje, kuris peraugo į didžiausią priešpriešą Europoje nuo Šaltojo karo, Kijevo vyriausybės pajėgoms mėginant susigrąžinti kontrolę daugiau nei 12 miestų, užimtų prorusiškų sukilėlių.

Naują V.Putino retoriką lydėjo teigiami ženklai Maskvos ir Niujorko finansų rinkose. JAV ir Europa ruošėsi paskelbti sankcijas prieš plačius Rusijos ekonomikos sektorius, šaliai balansuojant ant recesijos ribos, jeigu būtų sužlugdyti rinkimai Ukrainoje.

Tačiau Baltieji rūmai ir NATO pareiškė, kad kol kas nepastebėta jokių ženklų, kad Rusija būtų atitraukusi savo pajėgas, o Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas apkaltino V.Putiną „pučiant miglą“ dėl separatistinių referendumų, nes jie yra neteisėti.

V.Putinas prieš du mėnesius sutelkė prie sienos su Ukraina apie 40 tūkst. karių, tačiau dabar pareiškė: „Mes juos atitraukėme. Šiandien jie yra ne prie Ukrainos sienos, o savo įprastose pratybų vietose, mokymų poligonuose“.

V.Putinas ragino separatistus Ukrainoje „atidėti referendumus, suplanuotus gegužės 11-ajai, siekiant sukurti sąlygas, būtinas dialogui“.

Vienas iš separatistų lyderių Denisas Pušilinas pareiškė, kad V.Putino pasiūlymas bus išnagrinėtas ketvirtadienį.

V.Putinas šiuos komentarus išsakė po susitikimo su Šveicarijos prezidentu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

Rusijos prezidento atstovas vėliau sakė, jog jeigu Ukraina dabar sustabdytų karinį puolimą ir padėtų dialogą, „tuomet tai galėtų vesti Ukrainą iš padėties, kuri šiuo metu tik blogėja“.

Tačiau kalbėdamasis su žurnalistais JAV prezidento lėktuve „Air Force One“, Baltųjų rūmų atstovo spaudai pavaduotojas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) sakė, kad „iki šios dienos“ nebuvo „jokių įrodymų, kad toks atitraukimas buvo įvykdytas“.

Vašingtonas „neabejotinai sveikintų reikšmingą ir skaidrų (pajėgų) atitraukimą“, pridūrė jis.

„To mes siekėme jau gana ilgą laiką“, – pabrėžė J.Earnestas.

Vakarų šalių vyriausybės su didėjančiu nerimu kalbėjo apie karo Ukrainoje grėsmę, plečiantis smurtui, taip pat visokeriopai reiškė palaikymą prezidento rinkimams, kuriuos organizuoja Kijevo laikinieji lyderiai, laikydami juos itin svarbiu žingsniu į politinį stabilumą po to, kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) po susitikimo Kijeve su Ukrainos naujaisiais lyderiais sakė, kad Rusija slapta siunčią į šalį kovotojus ir skleidžia „milžinišką propagandos srautą“, darydama „nepriimtiną spaudimą“, kuriuo siekiama sužlugdyti rinkimus.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) praeitą savaitę pareiškė, jog jeigu Maskva užkirs kelią rinkimams, jis įsakys suintensyvinti „sektorines“ sankcijas. JAV administracija trečiadienį atšaukė prekybos lengvatas Rusijai.

Rusakalbiai, sudarantys didelę dalį gyventojų Ukrainos rytuose ir pietuose, nuogąstauja dėl galimų suvaržymų vartoti gimtąją kalbą ir kitų teisių praradimo vadovaujant naujai provakarietiškai vyriausybei, kuri veikiausiai ateis į valdžią po rinkimų.

Tie nuogąstavimai kurstė sukilimą, per kurį kovotojai dabar mėgina susigrąžinti strategines pozicijas, pastarosiomis dienomis užimtas Ukrainos kariuomenės.

Pareigūnai nurodė, kad per operaciją prieš sukilėlius žuvo 14 karių, dar 66 buvo sužeisti, taip pat prarasti trys kariniai sraigtasparniai. Tuo tarpu separatistai, kaip manoma, prarado per 30 kovotojų.

Per susirėmimus ir gaisrą pietiniame Odesos uostamiestyje praeitą penktadienį žuvo dar 42 žmonės, daugiausiai prorusiški aktyvistai. Dėl to bendras pastarosios aukų skaičius priartėjo prie 90.

V.Putinas savo komentarus išsakė ruošiantis penktadienį minėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Maskvos Raudonojoje aikštėje vyks paradas, per kurį bus demonstruojama Rusijos karinė galia.

Rusijos pareigūnai ir valstybinė televizija vis plačiau vaizduoja Kijevo veiksmus kaip prilygstančius Vokietijos fašizmui, tuo tarpu Ukraina įžvelgia sovietinės agresijos renesansą.

Ukraina pasirengusi derėtis su rytų regionu, bet ne su „teroristais“

Ukrainos vyriausybė yra pasirengusi kalbėtis su politinėmis partijomis ir regionų pareigūnais Rytų Ukrainoje dėl to, kaip išspręsti šalį krečiančią krizę, bet nesikalbės su „teroristais“, paskelbė Užsienio reikalų ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino surengti derybas tarp naujųjų provakarietiškų Ukrainos lyderių ir Rytų Ukrainos separatistų. Kijevas šį kardinalų pasikeitimą pavadino įrodymu, kad tarptautinis spaudimas Maskvai daro poveikį.

„Absoliutus prioritetas Ukrainos vyriausybei yra visapusiškas nacionalinis dialogas dalyvaujant politinėms jėgoms, regionų atstovams ir visuomenei, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime. – Bet dialogas yra neįmanomas ir neįsivaizduojamas su teroristais“.

Kijevas prorusiškus separatistus, kurie dabar kontroliuoja dideles Rytų Ukrainos dalis, vadina „teroristais“ ar „banditais“, kuriuos remia Rusija, siekdama destabilizuoti Ukrainą.

Rusija neigia, kad vaidina kokį nors vaidmenį Rytų Ukrainos įvykiuose ir sako, kad rusakalbiai ten paprasčiausiai gina savo teises nuo galimų provakarietiškos vyriausybės puolimų.

Tačiau trečiadienį išsakyti V.Putino žodžiai galėtų signalizuoti apie jo pozicijos dėl didžiausios nuo Šaltojo karo laikų krizės tarp Rytų ir Vakarų sušvelninimą.

V.Putinas taip pat paragino Rytų Ukrainos separatistus atidėti gegužės 11 dienai numatytą referendumą dėl nepriklausomybės ir paskelbė, kad atitraukia Rusijos karius nuo Ukrainos sienos.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė laukianti įrodymų, kad rusų kariai atsitraukė nuo jos sienų.

Krizė galėtų baigtis, jei Ukraina mainais į referendumo atidėjimą atitrauktų armiją, sako Kremlius

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas trečiadienį sakė, kad mėnesius trunkanti krizė Ukrainoje galėtų baigtis, jei Kijevas sustabdytų savo karinę operaciją prieš prorusiškus separatistus, mainais į jų sutikimą atidėti ginčijamą balsavimą dėl atsiskyrimo.

Jei V.Putino ankstesnio raginimo atidėti sekmadieniui *numatytus referendumus dėl nepriklausomybės Rytų Ukrainoje bus laikomasi, o Kijevas „sustabdys savo karinę operaciją ir imsis žingsnių pradėti dialogą, tada tai gali išvesti Ukrainą iš situacijos, kuri šiuo etapu tik blogėja“, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Rusijos naujienų svetainei Slon.ru.

NATO neįžvelgia ženklų, kad Rusija būtų atitraukusi pajėgas nuo Ukrainos sienų

NATO trečiadienį vakare pareiškė nepastebėjusi jokių ženklų, kad Rusija būtų atitraukusi savo pajėgas nuo sienos su Ukraina, nors prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad tai buvo padaryta.

„Kalbant apie pareiškimus, kad Rusija atitraukia karius – negaliu patvirtinti tokios informacijos; mes nematėme jokių ženklų, kad Rusija atitraukia savo karius“, – NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė Varšuvoje.

V.Putinas anksčiau sakė, kad reaguodama į Vakarų šalių susirūpinimą dėl galimos invazijos į Ukrainą, Maskva atitraukė savo pajėgas.

„Mums nuolat kalbama apie susirūpinimą dėl mūsų karių netoli Ukrainos sienos. Mes jas atitraukėme“, – tvirtino V.Putinas.

Pagal JAV ir NATO pareigūnų vertinimus, Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 40 tūkst. karių – tuo metu, kai Kijevo vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais šalies rytuose.

A.F.Rasmussenas trečiadienį taip pat sakė, jog NATO „nedels atlikti tolesnių žingsnių, jeigu bus būtina“ sustiprinti savo rytinio sparno gynybą.

„Tarp tokių žingsnių gali būti suintensyvintos pratybos, peržiūrėti gynybos planai ir tinkamas (pajėgų) išdėstymas“, – sakė jis po susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministrais.

Didėjant įtampai su Rusija dėl krizės Ukrainoje, NATO pajėgų vadas amerikietis generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) antradienį pareiškė, kad Aljanso pajėgų sustiprinimas Rytų Europoje gali tapti nuolatiniu.

28 Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės reagavo į Rusijos intervenciją Ukrainoje, stiprindamos gynybą Rytų Europoje, siųsdamos karo laivus naikintuvus ir karius į tą regioną.

Planuojama, kad papildomos pajėgos ten bus laikomos iki gruodžio 31 dienos.