NATO nesiseka užmegzti dialogo su Rusijos kariškiais

NATO penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši atsisako „nuoširdaus dialogo“ apie sustiprintą karinį aktyvumą, ir nurodo, jog per septynis krizės Ukrainoje mėnesius nebuvo nė vieno kontakto su rusų kariškių vadovais.

JAV vadovaujamas aljansas praneša apie padažnėjusius Rusijos karo lėktuvų skrydžius, ypač palei Baltijos valstybių sienas, taip pat ties Norvegija, Didžiąja Britanija bei toliau į pietus virš Atlanto vandenyno.

„Dialogui reikia dviejų, o Rusija kol kas nerodo jokio noro nuoširdžiam dialogui“, – sakė naujienų agentūrai AFP NATO atstovė Oana Lungescu (Oana Lundžesku).

„Ji taip pat negrįžta prie tarptautinės teisės normų laikymosi ir savo tarptautinių įsipareigojimų bei atsakomybių vykdymo; todėl siūlyčiau su klausimais kreiptis į Rusijos vadovus“, – pridūrė ji.

Ji priminė, kad anksčiau šį mėnesį susitikę Briuselyje NATO šalių užsienio reikalų ministrai sutarė, kad tarp NATO ir Rusijos kariškių reikėtų reguliarių ryšių, siekiant „išvengti bet kokių incidentų“, taip pat, kad NATO „palaikytų karinio ryšio kanalus atvirus“.

Atsakydama į Rusijos intervenciją Ukrainoje ir Krymo aneksiją kovo mėnesį, NATO sustabdė visą savo bendradarbiavimą su Maskva, bet pareiškė diplomatinius kanalus paliekanti atvirus.

Kitas NATO atstovas, Danas Termansenas, atskirai patvirtino, kad derybose su Rusijos kariškiais yra jau ilga pertrauka.

„Nuo gegužės nebuvo jokio pokalbio tarp NATO karinių vadovų ir Rusijos vyriausiojo gynybos štabo, bet ryšio linijos tebėra atviros“, – sakė jis.

Šių NATO komentarų išvakarėse Lenkijos gynybos ministras pareiškė susirūpinimą dėl „precedento neturinčio“ Rusijos karinio aktyvumo didėjimo virš Baltijos jūros.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas anksčiau minėjo apie 400 Rusijos karo lėktuvų perėmimo prie Aljanso sienų atvejų šiais metais; tai yra dvigubai daugiau negu praėjusiais metais.

NATO vis skundžiasi, kad Rusijos karo lėktuvų pilotai nepraneša apie savo koordinates ar skrydžio planus; dėl to keliamas pavojus civilių lėktuvų skrydžių saugumui.

Praėjusių metų pradžioje NATO ir Rusijos vadai įrengė „karštąją ryšio liniją“, kuri leistų stiprinti bendradarbiavimą ir generolai galėtų dažniau susisiekti.

Rusijos intervencija į Ukrainą sukėlė santykiuose su Vakarais didžiausią krizę nuo Šaltojo karo laikų, taip pat nerimą rytinėse Europos šalyse dėl teritorinių Kremliaus ambicijų.

Reaguodama į tai NATO sustiprino savo karinę parengtį, stengdamasi užtikrinti savo rytines nares, kad bus su jomis kartu užsispyrusios Rusijos akivaizdoje.

Rusija, savo ruožtu, padidino savo karinį aktyvumą, rengia daugybė karo lėktuvų skrydžių, kuriais bandoma NATO gynyba, karo laivus siunčia į vandenis toli nuo savo krantų.