Daugybės žmonių, dingusių per kelto katastrofą prie Pietų Korėjos pietinių krantų, paieškos trečiadienį įžengė į antrąją savaitę, didėjant gedinčių, pykstančių ir nusivylusių šeimų sielvartui.

Oficialus patvirtintų aukų skaičius padidėjo iki 146, tačiau dar 156 žmonės iki šiol nerasti. Manoma, kad jų kūnai įstrigę į jūros dugną nugrimzdusiame apvirtusiame laive, kuris nuskendo prieš savaitę iki šiol neaiškiomis aplinkybėmis.

Vieniems dingusių žmonių giminaičiams tęsiant kasdienį laukimą Čindo salos uoste, į kurį gabenami aukų kūnai iš nelaimės vietos, kiti susirinko prie laikino memorialo aukoms Ansano mieste, esančiame už 320 kilometrų į šiaurę.

Ansanas tapo pagrindiniu nacionalinio gedulo židiniu, nes 352 moksleiviai ir keliolika mokytojų iš šiame mieste veikiančios Danvono vidurinės mokyklos sudarė daugumą kelto „Sewol“ keleivių.

Beveik 280 moksleivių yra žuvę arba dingę.

Memorialas, įrengtas uždarų patalpų sporto šakų stadione, buvo atidarytas trečiadienį. Ant didelės pakylos, apkaišytos baltomis, geltonomis ir žaliomis chrizantemomis, buvo pakabintos 22 jau palaidotų moksleivių nuotraukos.

Virš gėlių sienos buvo pakabintas didelis transparantas su užrašu: „Meldžiamės už mirusiųjų sielas.“

Čindo uoste iš nuskendusio kelto ištraukti kūnai buvo gabenami į palapinių miestelį, kuriame stengiamasi atpažinti palaikus.

„Esu čia, kad padėčiau jums atpažinti mirusiuosius“, – vienas teismo medicinos pareigūnas sakė grupei artimųjų, pakviestų į tą centrą, nes rasti dokumentai arba išskirtiniai požymiai rodė, kad jų šeimos narių kūnai gali būti tarp pargabentų į krantą.

„Apvalėme kūnus, tačiau nenuvilkome drabužių ir kojinių, kad jums būtų lengviau juos atpažinti“, – pridūrė pareigūnas, prieš nuvesdamas šeimų narius į atskirą uždarą skyrių.

Kaskart, kai artimieji atpažindavo aukas, pasigirsdavo širdį veriantys sielvarto šūksniai. Dauguma šios procedūros dalyvių buvo vidutinio amžiaus tėvai.

Ši katastrofa sukrėtė Pietų Korėją, o šalyje daugelis piktinasi bendrovės, kuriai priklausė tas keltas, laivo įgulos, gelbėjimo operacijos koordinatorių ir Seulo vyriausybės veiksmais.

„Sewol“ kapitonas Lee Joon-seokas (Li Čunsokas) ir šeši jo įgulos nariai buvo suimti. Dar du įgulos nariai buvo sulaikyti policijos antradienį.

Trečiadienio rytą prokurorai atliko kratas keliuose biuruose, susijusiuose su „Sewol“ eksploatavusia bendrove – „Chonghaejin Marine Company“.

Tas reidas buvo dalis tyrimo dėl „bendros korupcijos vadovybėje“, naujienų agentūrai AFP sakė šios bylos prokuroras Kim Hoe-jongas (Kim Hedžongas).

Daugiau nei 70 verslo vadybininkų ir kitų asmenų, susijusių su „Chonghaejin“ ir jos padaliniais, buvo nurodyta 30 dienų niekur neišvykti, tyrėjams svarstant galimybę paskelbti įvairius kaltinimus – pradedant nusikalstamu aplaidumu, baigiant lėšų grobstymu.

Kelto kapitonas Lee Joon-seokas ir išsigelbėję jo įgulos nariai buvo remiami prie sienos žiniasklaidos dėl to, kad jie paliko savo skęstantį laivą, kai jame tebebuvo įstrigę šimtai žmonių.
Prezidentė Park Geun-hye (Pak Gunhje) pareiškė, kad jų veiksmai „prilygsta žmogžudystei“.

Ypač aštriai kritikuojamas Lee Joon-seoko delsimas skelbti evakuaciją, kol laivas taip smarkiai pasviro, jog iš jo ištrūkti tapo beveik neįmanoma.