Paviešinti Osamos bin Ladeno dokumentai rodo, kad jis iki pat žūties kūrė didelius ir ambicingus planus ir gyveno tariama Rugsėjo 11-osios pergale. Iš dokumentų ir laiškų turinio, kaip aiškina ekspertai, galima spręsti, kad O. bin Ladenas nesuvokė tikrosios „Al-Qaedos“ padėties ir jos gęstančių pajėgumų. Pavyzdžiui, jai trūko naujų narių ir išteklių operacijoms užsienyje vykdyti, grupuotė buvo susirūpinusi savo pačios saugumu.

Kūrė ambicingus planus

Pirmą kovo savaitę JAV paviešino dalį dokumentų, kuriuos specialiosios pajėgos rado 2011 m. Šiaurės Pakistane „Al-Qaedos“ lyderio Osamos bin Ladeno slėptuvėje. Tuomet per specialią operaciją O. bin Ladenas buvo nušautas, o „Al-Qaedos“ dokumentų dalis pervežta į Ameriką.

Naujausi paviešinti dokumentai atskleidžia, kad, nepaisant po Rugsėjo 11-osios atakų ir JAV pradėto karo Afganistane susilpnėjusių pozicijų bei daugybės prarastų kovotojų, O. bin Ladenas planavo žiniasklaidos kampaniją 2001 m. atakoms Niujorke ir Vašingtone paminėti. „Al-Qaedos“ vyresnieji vadovai kūrė diplomatinę strategiją, diskutavo apie klimato kainą ir JAV finansinį žlugimą.

Nedatuojamame laiške Amerikos žmonėms, O. bin Ladenas išjuokia Baracką Obamą bei jo nesugebėjimą užbaigti karo Afganistane ir teisingai nuspėja, kad JAV prezidento ryžtas ir planas užbaigti Izraelio ir palestiniečių konfliktą žlugs. O. bin Ladenas taip pat skatino rengti ambicingas atakas prieš JAV. „Turime ir toliau plėtoti savo operacijas Amerikoje ir neapsiriboti vien lėktuvų sprogdinimais“, – taip vienas žinomiausių ekstremistų rašė bene didžiausiam savo sąjungininkui Nasirui al-Wuhayshiui, „Al-Qaedos“ vadovui Arabų pusiasalyje.

Paviešinti dokumentai rodo, kad O. bin Ladenas vis dar kūrė didelius ir ambicingus planus ir gyveno tariama Rugsėjo 11-osios pergale. Iš dokumentų ir laiškų turinio, kaip aiškina ekspertai, galima spręsti, kad O. bin Ladenas nesuvokė tikrosios „Al-Qaedos“ padėties ir jos gęstančių pajėgumų.

Nerimavo dėl savo saugumo

Akivaizdu, kad realiau į situaciją pažvelgė po O. bin Ladeno mirties grupuotei pradėjęs vadovauti egiptietis Aymanas al-Zawahiris. Jis organizaciją iš tarptautines atakas vykdančios teroristinės grupuotės pertvarkė į vietinės reikšmės grupuotę, kuri daugiausia kovoja su islamo pasaulyje veikiančiomis karinėmis organizacijomis, siekiančiomis gauti naujų teritorijų.

Dokumentai taip pat atskleidžia, su kokiais iššūkiais susidūrė „Al-Qaeda“ po Rugsėjo 11-osios atakų – jai trūko naujų narių ir išteklių operacijoms užsienyje vykdyti. Grupuotė buvo susirūpinusi savo pačios saugumu – „Al-Qaeda“ svarstė, kad gali būti sekama skraidyklėmis arba tarp naujų narių gali būti infiltruoti šnipai.

Ankstesni JAV rasti dokumentai nurodo, kad O. bin Ladenas buvo nurodęs nekomunikuoti elektroniniu paštu ar rinktis didelėmis grupėmis, kitaip, „Al-Qaedos“ lyderio nuomone, grupuotės nariai taptų taikiniais. O. bin Ladeno perspėjimai nebuvo iš piršto laužti – JAV ir sąjungininkai iš tikrųjų taikė platų „Al-Qaedos“ narių ir kitų islamistinių karinių grupuočių elektroninės sistemos stebėjimą.

Tačiau O. bin Ladenas buvo surastas, identifikavus jam žinutę nešančius kurjerius. Anksčiau grupuotės nariams buvo pavykę išaiškinti šnipus iš Pakistano, o O. bin Ladenas laiške rašė apie žmonos vizitą pas odontologą Irane. Jis išreiškė susirūpinimą, kad sekimo įranga gali būti įmontuota į plombą. Kitame dokumente jis davė instrukcijas „Al-Qaedos“ nariams, prižiūrintiems afganų įkaitą, atkreipti dėmesį į galimas sekimo technologijas.

„Svarbu, atsikratyti lagamino, kuriame bus pinigai, lagamine gali būti įmontuota sekimo mikroschema“, – rašė O. bin Ladenas. O dėl JAV paleistų skraidyklių „Al-Qaedos“ vadovas nurodė svarbiausiems asmenimis dienos metu neiti į lauką, nebent būtų didelis debesuotumas.

Dar kitame laiške, rašytame likus metams iki O. bin Ladeno mirties, tragiškiausių teroristinių išpuolių organizatorius ragino imtis visų atsargumo priemonių, rengiantis interviu su „Al Jazeera“ žurnalistu: „Turite žinoti, kad yra nedidelė tikimybė, jog žurnalistas, net pats to nežinodamas, bus stebimas.“

Artimieji O. bin Ladeno nepalaikė

Paviešintuose dokumentuose taip pat kalbama ir apie finansus. Iš Saudo Arabijos turtingos šeimos kilęs O. bin Ladenas ranka rašytame popieriuje maždaug 1990 m. teigė norintis paskirstyti savo 29 mln. dolerių, saugomų Sudane. Šioje šalyje jis su šeima gyveno penkerius metus, kol valdžios dėl savo vis labiau ekstremalėjančios veiklos buvo paprašytas išvykti. Tuomet jis persikėlė į jam draugiškesnį Afganistaną, iš kur ėmėsi planuoti pačias baisiausias atakas.

Dokumentuose nurodoma, kad iki Rugsėjo 11-osios išpuolių O. bin Ladenas turėjo didelių turtų, tačiau prie pinigų negalėjo prieiti. O. bin Ladenas ragino savo artimuosius panaudoti jo pinigus šventajam karui. „Aš tikiuosi, kad mano broliai ir sesės, mano tetos iš mamos pusės įvykdys mano norą ir išleis visus pinigus, kuriuos turiu Sudane, džihadui dėl Alacho“, – rašė jis. Tačiau O. bin Ladeno artimieji, gerai Saudo Arabijoje žinoma milijardierių šeima, niekada jam nepadėjo vykdyti džihado, o ragino jį sustoti, o Saudo Arabijos valdžia panaikino jam pilietybę.

Tačiau bet kokie bandymai O. bin Ladeno neperkalbėjo. 2008 m. jis rašė savo tėvui prašydamas pasirūpinti jo šeima. Paskutiniame laiško pastraipoje „Al-Qaedos“ lyderis prašo tėvo atleidimo, jei jis kažką padarė ne taip.

Ekstremistas penkerius metus iki nužudymo kartu su savo dviem žmonomis, vaikais ir anūkais gyveno Abotabade, Šiaurės Pakistane. „Reuters“ ir JAV televizija ABC gavo išskirtinį priėjimą prie 113 dokumentų, kurie buvo išversti iš arabų kalbos. Anksčiau buvo paviešinti dokumentai apie O. bin Ladeno skaitomas knygas ir namų gyvenimą. Skelbiama, kad dar nepaviešinta didelė dalis dokumentų.