"Tai karas. Ir Prancūzija gailestinga nebus." Tokie buvo pirmieji Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o žodžiai. Aiškėja ir brutalaus išpuolio organizatorių tapatybės. Prancūzų tyrėjai patvirtino, kad bent du iš žudikų – migrantai, atkeliavę į Europą iš Vidurio Rytų per Graikiją.

Žudikai tarp migrantų

Prancūzijos pareigūnai patvirtino – bent du žudikai atkeliavo į Europą su migrantais iš Vidurio Rytų. Tokią prielaidą jie iškėlė po to, kai prie vieno žudiko palaikų, kaip pranešta, surado Sirijos pasą.

"Galiu patvirtinti, kad vienas Sirijos pasas, išduotas asmens, gimusio Sirijoje 1990 m. rugsėjį, vardu, buvo rastas netoli vieno mirtininko, kuris susisprogdino prie stadiono "Stade de France", – sakė Paryžiaus vyriausiasis prokuroras Francois Molinsas.

Tyrėjai netrukus paprašė graikų teisėsaugos patikrinti tą pasą ir žudiko pirštų atspaudus, taip pat kito užpuoliko pirštų atspaudus, įtariant, kad jie anksčiau registravosi Graikijoje. Būtent per šią šalį į ES atkeliavo daugiausia migrantų.

Netrukus Nikas Toskas, Graikijos piliečių apsaugos ministras, nurodė, kad vienas iš tų vyrų spalį buvo užregistruotas Lero saloje. "Patvirtiname, kad Sirijos paso savininkas atvyko per Graikijos salą Lerą spalio 3 d., kur buvo užregistruotas kaip pabėgėlis pagal ES taisykles", – nurodė Graikijos ministras.

Europos valstybių saugumo tarnybų pareigūnai jau seniai nuogąstavo, kad džihadistai iš kalifato (vadinamosios "Islamo valstybės") gali pasinaudoti nekontroliuojamu migrantų antplūdžiu ir tarp jų infiltruoti kovotojus, kurie rengtų atakas Europoje. Regis, taip ir nutiko.

Tiesa, Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude‘as Junckeris primygtinai teigė, esą, net jeigu tarp Paryžiaus teroristų buvo migrantų, nėra pagrindo koreguoti sutartos pabėgėlių politikos.

"Tie, kurie organizavo, kas įvykdė tas atakas, yra kaip tik tie patys žmonės, nuo kurių pabėgėliai bėga, o ne atvirkščiai", – aiškino EK vadovas.

Latvijos prezidentas Raimundas Vėjuonis jau  pareiškė, kad po išpuolių Paryžiuje Rygai neatrodo įmanoma papildomai priimti pabėgėlių.

"Tiek pabėgėlių, kiek Latvija įsipareigojo priimti, ji priims, bet neatrodo įmanoma prisiimti papildomų įsipareigojimų", – rėžė Latvijos vadovas ir pridūrė, kad dabar Europos šalys turėtų dirbti dėl to, kaip sugrąžinti į kilmės šalis pavojingus asmenis.

Tokią pačią poziciją išsakė ir kaimyninės Lenkijos pareigūnai. Naujasis šalies Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis leido aiškiai suprasti, kad lenkai nepriims pabėgėlių pagal ginčijamą ES kvotų sistemą.

"Po tragiškų įvykių Paryžiuje nebematome politinės galimybės laikytis kvotų sistemos..." – pažymėjo pareigūnas.

Išpuolio tyrimo detalės

Tyrėjai sakė, kad teroristai buvo pasiskirstę į tris grupes. Iš viso jie smogė septyniose skirtingose vietose ir naudojo, kaip pažymėta, "labai nestabilius sprogmenis".

Jie buvo apsijuosę mirtininkų diržais, kurių užtaisams buvo panaudoti nestabili sprogstamoji medžiaga TATP. Tai acetono peroksidas arba tricikloacetono peroksidas, namudinės gamybos sprogmenys, naudoti per 2005 m. atakas Londono viešojo transporto sistemoje, per kurias žuvo 52 žmonės. Analogišką užtaisą Richardas Reidas, nesėkmingai mėginęs detonuoti savo bate paslėptą bombą, skrisdamas per Atlanto vandenyną į JAV 2001 m.

Amerikos vyriausybės Nacionalinis kovos su terorizmu centras nurodo, kad TATP – dažnai naudojama medžiaga, kurią "gana lengva pasigaminti".

Taigi, ekspertų teigimu, atsekti, kur buvo pagaminti tie sprogmenys, gali būti labai sunku, nes jiems pagaminti reikalingi komponentai lengvai prieinami parduotuvėse.

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad praėjusią savaitę šalies policija sulaikė vieną 51 metų vyrą, kuris, kaip įtariama, galėjo tiekti ginklus teroristams. Tokią informaciją patvirtino Bavarijos žemės policijos atstovas Ludwigas Waldingeris. Pareigūnas teigė, kad minėto vyro automobilyje buvo rasta šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir rankinių granatų, nors nepatikslino, kam jie buvo skirti.

Bavarijos žemės premjeras Horstas Seehoferis patikslino, kad minėtas vyras gali būti susijęs su teroro aktu Paryžiuje. "Esama priežasčių manyti, kad tai gali būti susiję su tomis atakomis", – pažymėjo jis.

Belgijos pareigūnai po išpuolių Paryžiuje surengė kelis reidus Briuselio Molenbeko-Sen Žano rajone. Kaip spėjama, ieškota galimų Belgijoje esančių asmenų sąsajų su ekstremistais, siautėjusiais Paryžiuje.

Elgėsi kaip barbarai

Prancūzijos pareigūnų teigimu, beveik 100 žmonių po išpuolių tebėra kritinės būklės. Visi jie gydomi ligoninėse. Aukų – apie 130. Daugiausia – 80 – žuvo "Bataclan" koncertų salėje, Voltero bulvare. Ten vyko populiarios roko grupės iš Kalifornijos "Eagles of Death Metal" koncertas, į kurį susirinko nemažai jaunuolių.

Liudininkai, kuriems pavyko išvengti mirties, pasakojo, kad žudikai "Bataclan" salėje elgėsi labai brutaliai. Kaltindami Prancūzijos vyriausybę dėl situacijos Sirijoje, jie keliolika minučių šaudė į minią iš sausakimšos salės balkono. Ir netgi paleisdavo po kontrolinį šūvį į galvą kiekvienam, kurį įtarė esant dar gyvą.

Vienas liudininkas sakė nugirdęs, kaip vienas užpuolikas pareiškė: "Tai F.Hollande'o kaltė. Tai jūsų prezidento kaltė – jis neturėjo surengti intervencijos Sirijoje." Galiausiai Prancūzijos antiteroristinių pajėgų pareigūnai šturmavo koncertų rūmus, o žudikai susisprogdino. Paaiškėjo, kad jų tikslas buvo, jog būtų  kuo daugiau aukų.

Kitose Paryžiaus vietose užpuolikų, ginkluotų kalašnikovais, taikiniu tapo populiarios tarp paryžiečių ir miesto svečių kavinės, restoranai bei barai – ten jie paleido kulkų krušą į žmones ir detonavo sprogmenis ant savo diržų.

Išpuolis Paryžiuje: įvykių eiga ir aukų skaičius

Teroristai mirtininkai šaudė į žmones ir detonavo sprogmenis keliose populiariose Paryžiaus kavinėse ir baruose. Taip pat jie įsiveržė į vieną koncertų salę ir paėmė įkaitų.

• 20.30 val., Nacionalinis stadionas (Stade de France): mažiausiai keturi žmonės žuvo per du sprogimus, nugriaudėjusius visai šalia Nacionalinio stadiono šiaurinėje Paryžiaus dalyje. Vienas sprogimų driokstelėjo šalia greitojo maisto restorano "McDonald's", stadiono prieigose. Tai buvo mirtininko sprogdintojo ataka. Stadione tuo metu vyko Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių draugiškos rungtynės. Prezidentas Francois Hollande'as taip pat jas stebėjo. Jis buvo skubiai evakuotas iš stadiono, per kurį nuvilnijo sprogimo sukeltas aidas. Netrukus prasidėjo viso stadiono evakuacija.

• 21.30 val., "Le Petit Cambodge": pranešta apie šaudymą prie restoranų, esančių Alibero gatvėje, Paryžiaus 10-ajame rajone. Liudininkai pasakojo, kad prie restorano "Le Petit Cambodge" per gatvę atžingsniavo juodais drabužiais vilkintis vyras, kuris išsitraukė automatą ir, nieko nepasakęs, ėmė šaudyti į lauko terasoje bei kavinės viduje sėdėjusius žmones. Liudininkai nurodė girdėję šūvių papliūpas, kurios tęsėsi 2–3 min.

• Apie 21.30 val., "Le Carillon": šis baras yra įsikūręs šalia "Le Petit Cambodge". Liudininkų teigimu, pusiau automatiniu ginklu ginkluotas veidą po kauke slėpęs užpuolikas atidengė ugnį į žmones, sėdėjusius lauko terasoje. Atakų prieš "Le Petit Cambodge" ir "Le Carillon" aukų skaičius – dvylika.

AFP nuotr.

• Apie 21.40 val., "La Casa Nostra" picerija: Karališkojo Fontano gatvėje esanti picerija tapo dar vienu teroristų taikiniu. Liudininkai pasakojo, kad piceriją automatu "Kalašnikov" (AK-47) apšaudė du vyrai. Kitas liudininkas nurodė matęs, kad buvo šaudoma iš juodo automobilio "Ford Focus". Picerijoje ir jos lauko terasoje buvo nušauti penki žmonės.

• 21.50 val., "La Belle Equipe": anot liudininkų, išpuolį prieš šią kavinę įvykdė du užpuolikai, kurie vėliau iš įvykio vietos nuvažiavo automobiliu. Šioje vietoje buvo nušauta devyniolika žmonių.

• 22 val., "Bataclan" koncertų salė: pranešta, kad koncertų salėje nušauti 15 žmonių, dar 60–100 paimti įkaitais. "Bataclan" rūmuose tuo metu vyko roko grupės iš Kalifornijos koncertas. Anot liudininkų, juodus drabužius dėvėję vyrai, apsiginklavę kalašnikovais, įsiveržė į salę ir ramiai bei metodiškai ėmė šaudyti į šimtus susirinkusių klausytojų.

• Apie 22.20 val.: dar vienas iš užpuolikų žuvo detonavęs prie kūno pritvirtintą bombą Voltaire'o bulvare netoli koncertų salės "Bataclan".

• 23 val.: Prancūzijos prezidentas F.Hollande‘as nurodė įvesti visoje šalyje nepaprastąją padėtį ir uždaryti sienas.

• 00.00 val.: Prancūzijos antiteroristinės pajėgos šturmavo pastatą ir išlaisvino likusius įkaitus. Teroristai, kurių buvo trys, susisprogdino. Koncertų salėje žuvo 118 žmonių. Nemažai nukentėjusiųjų – kritinės būklės.

Didžiausi teroro aktai Europoje

Penktadienio išpuolis Paryžiuje – kruviniausias Europoje po 2004 m. kovo 11-ąją nugriaudėjusių sprogimų Ispanijos sostinės Madrido priemiestiniuose traukiniuose. Tąsyk "Al-Qaeda" prisiėmė atsakomybę už keturių traukinių sprogdinimą. Teroro akto metu žuvo 191 žmogus, dar beveik 2 tūkst. buvo sužeisti. Sprogimai Madride – didžiausia teroristinė ataka Senajame žemyne po Lokerbio tragedijos, kuri nusinešė 270 žmonių gyvybę. 1988 m. teroristai iš Libijos detonavo bombą "Pan Am" oro linijoms priklausančiame "Boeing 747" laineryje, kuris nukrito netoli Škotijos Lokerbio miesto (Jungtinė Karalystė). 2005 m. liepos 7 d. teroristai surengė kelias koordinuotas atakas Londono transporto sistemoje. Šios atakos metu žuvo 56 žmonės, įskaitant keturis teroristus.

Kruviniausios teroristų surengtos atakos

• Rugsėjo 11-osios atakos, 2001 m., JAV – 2 993 aukos (užgrobti lėktuvai ir nukreipti į statinius Niujorke ir Vašingtone).

• Ataka Maiduguryje, 2009 m. liepa, Nigerija – 780 aukų (ginkluota ataka).

• Irakas, 2007 m. rugpjūtis – 520 aukų (užminuotų automobilių sprogimai).

• Iranas, 1978 m. rugpjūtis – 477 aukos (teatro padegimas).

• Beslanas, Šiaurės Osetija (Rusija), 2004 rugsėjo 1–3 d. – 372 aukos (mokyklos užgrobimas).

• Mumbajus, Indija, 1993 m. kovas – 317 aukų (iš viso penkiolika sprogimų visame mieste).

• Beirutas, Libanas, 1983 m. spalis – 301 auka (ataka prieš amerikiečių ir prancūzų karius).

• Lokerbis, Škotija, 1988 m. gruodis – 270 aukų (sprogimas lėktuve).