Kalbėdamas Mainoto oro pajėgų bazėje, Šiaurės Dakotoje netoli Kanados sienos, sekretorius apkaltino Maskvą „žvanginimu branduoliniais ginklais“ ir išreiškė susirūpinimą Rusijos siekiu pertvarkyti savo branduolinių ginklų sistemas.

Tai „kelia rimtų klausimų dėl jos lyderių įsipareigojimo palaikyti strateginį stabilumą, jų pagarbos seniai pripažintiems susitarimams prieš branduolinių ginklų naudojimą ir to, ar jie gerbia įžvalgų atsargumą, kurio Šaltojo karo epochos lyderiai prisilaikydavo grūmodami branduoliniais ginklais“, kariams sakė A.Carteris.

Jis turėjo omenyje Rusijos branduolines karines pratybas ir šaižesnę prezidento Vladimiro Putino pastarųjų mėnesių retoriką apie branduolinę ginkluotę.

Be to, Pentagono vadovas kylančia branduoline grėsme pavadino Šiaurės Korėją.

Tačiau jis gyrė Kinijos, kurios karinę veiklą dažnai kritikuodavo, poziciją branduolinio arsenalo klausimais.

Kinija „branduolinėje arenoje elgiasi profesionaliai, nors jos arsenalas auga ir kokybės, ir kiekybės“ prasmėmis, sakė gynybos sekretorius.

A.Carteris šią savaitę važinėja po Jungtines Valstijas ir kalba apie Amerikos branduolinius pajėgumus, nenutylėdamas ir kai kurių infrastruktūros trūkumų – pavyzdžiui, 6-ajame dešimtmetyje įrengtas balistinių raketų šachtas.

Pentagonas vykdo planus pakeisti ar modernizuoti visus tris savo branduolinės „triados“ elementus – tarpžemynines balistines raketas, povandeninius laivus ir bombonešius. Pasak ekspertų, šis projektas atsieis 1 trilijoną dolerių per ateinančius 30 metų.

Amerikos branduolinių pajėgų ateitis šiuo metu yra aktualesnė nei buvo daug metų – dėl Rusijos agresijos prie sienos su Ukraina, Šiaurės Korėjos siekio pasigaminti branduoliniais užtaisais apginkluotų raketų ir JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) komentarų, kuriais užsimenama apie seniai nustatytos JAV branduolinės politikos persvarstymą.