Po „Kapitono Bailio“ Italija sveikina „Kapitoną Narsųjį“

Jis elgėsi visiškai priešingai negu „Kapitonas bailys“ .

Pagal šimtmečius galiojančią jūreivystės tradiciją degančio kelto „Norman Atlantic“ kapitonas iš laivo pasitraukė paskutinis, pirmadienį.

Daugiau kaip prieš 36 valandas, sekmadienį, pasiuntęs nelaimės signalą pakrančių apsagai, kad dėl gaisro jis nebevaldo laivo, kapitonas Argilio Giacomazzi (Ardžilijus Džakomacis) pirmadienį 14 val. 50 min. (15 val. 50 min. Lietuvos laiku) perdavė savo laivą Italijos karinio laivyno karininkams.

Po šios dramos, nusinešusios septynias gyvybes, toks poelgis vertas pagarbos, ne taip kaip kito italų kapitono, kurio elgesys nuaidėjo per visą pasaulį žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose.

Jūrų lainerio „Costa Concordia“ kapitonas Francesco Schettino (Frančeskas Sketinas) tebeteisiamas kaltinamas netyčiniu 32 žmonių nužudymu, palikęs savo laivą praėjus pusvalandžiui nuo įsakymo nuleisti gelbėjimo valtis, kai šis laivas skendo 2012 metų sausio 13-ąją.

Pravardžiuojamas „Kapitonu Bailiu“ šį mėnesį teisme jis prisipažino norėjęs parodyti savo šaunumą nuvairavęs laivą per arti Džilijo salos krantų Toskanoje; dėl to laivas rėžėsi į povandenines uolas ir ėmė skęsti.

F.Schettino'as dar pateikė naują įvykio versiją, esą jis „suklupęs ir įvirtęs“ į valtį labiau dėl traukos jėgos, o ne bailumo, vertusio sprukti iš milžiniško laivo.

Bėgti iš laivo, palikus visus keleivius ir įgulą, kol jie nėra evakuoti, – taip A.Giacomazzi niekada nepasielgtų, sakė jo dukra Giulia (Džulija).

„Nekantrauju jį tvirtai apkabinti“, – sakė ji savaitgalį, kai kilo visa ši drama.

„Mūsų šeimai dabar labai sunkus laikas, bet dėl vieno esu tikra, kad mano tėvas bus padaręs viską, kas įmanoma, jog būtų užtikrintas įgulos ir keleivių saugumas“, – pažymėjo kapitono dukra.

62-ejų A.Giacomazzi, yra patyręs jūreivis, kilęs iš Specijos Italijos Rivjeroje.

„Pastarąjį kartą kalbėjau su juo šeštadienį vakare. Viskas vyko sklandžiai. Paskui mes išgirdome apie nelaimę, bet mes negalėjome su juo susisiekti“, – pasakojo Giulia.

„Tačiau aš tikiu savo tėvu, – pridūrė ji. – Kai tik sužinosime, į kurį uostą velkamas keltas, mes skubėsime sutikti jį“.