J.-M.Ayrault, pirmininkaujantis Paryžiuje vykstančiam tarptautiniam pasitarimui dėl mirštančio taikos proceso atgaivinimo, sakė, kad sprendinys, nustatantis, jog Izraelis ir Palestina gyvuotų šalia vienas kito, „kas dieną vis labiau tolsta“.

„Turime veikti skubiai, išsaugoti dviejų valstybių sprendinį, atgaivinti jį, kol nevėlu“, – sakė J-M.Ayrault po pasitarimo.

Nei Izraelis, nei palestiniečiai nebuvo pakviesti į susitikimą, nes manoma, kad tiesioginės derybos tarp abiejų pusių šiuo metu neįmanomos. JAV taip pat vangiai reagavo į Prancūzijos pasiūlymą.

Žydų valstybė šią Prancūzijos iniciatyvą piktai palygino su 1916 metų gegužę Britanijos ir Prancūzijos pasirašyta Sykeso–Picot (Saikso–Piko) sutartimi, pagal kurią buvo padalyta Osmanų imperija ir nubraižytos sienos arabų žemėse.

28 valstybių, Arabų Lygos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų atstovai tarėsi, kaipo tarptautinė bendruomenė galėtų „padėti sužadinti taikos perspektyvas, taip pat ir teikdama prasmingas iniciatyvas abiem pusėms, kad susitartų dėl taikos“, – sakoma bendrame dalyvavusiųjų pareiškime.

Šiuo susitikimu siekta sudaryti sąlygas iki metų galo surengti visavertę taikos konferenciją, tačiau nedaug kas tiki, kad bus padaryta reali pažanga.

Nepaisant skeptiškų nuotaikų, kad prancūzų taikos iniciatyva bus sėkminga, kai daugelis ligšiolinių žlugo, J.-M.Ayrault pasakė, kad pasaulis negali „sėdėti sudėjęs rankas ir nieko nedaryti“.

Pasak jo, tarptautinės bendruomenės mobilizavimas rodo, kad, nepaisant daugelio konfliktų ir teroro grėsmės, Izraelio ir Palestinos konfliktas tebelieka „mūsų rūpesčių centre“.

„Visi žino šios aklavietės pavojus, per šešerius metus kariauti trys karai Gazoje, ir dabar kasdien liejasi smurtas. Svarbu, kad mes imtumėmės veiksmų nedelsdami“, – pažymėjo Prancūzijos užsienini reikalų ministras.

„Mes pasirinkome ištiesti ranką izraeliečiams ir palestiniečiams, – pridūrė jis. – Tikimės, kad jie priims ją“.

Tačiau Izraelis griežtai priešinasi prancūzų iniciatyvai.

Užsienio reikalų ministerijos aukšto rango diplomatas Dore Goldas (Dorė Goldas) sakė, kad Paryžiaus derybos pasmerktos žlugti.

Pasak jo, žydų valstybė norėtų regioninio proceso, palaikančio tiesiogines derybas tarp žydų ir palestiniečių.