„Čečėnų kovotojai negali sušaudyti aukščiausio rango politiko rusų saugumo prižiūrimoje zonoje prie pat Kremliaus be leidimo iš aukščiau. Šiuo metu svarbiausias klausimas – kas čečėnams davė tokį leidimą“, – teigia Rusijos opozicijos veikėjas Vladimiras Ryžkovas.

Apie tai, kas vyksta Rusijoje po Boriso Nemcovo nužudymo – pokalbis su vienu žymiausiu Rusijos žurnalistu Jevgenijumi Kiseliovu ir Rusijos politinio judėjimo „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderiu Vladimiru Ryžkovu.

– Pone Kiseliovai, kaip Jūs vertinate įvykius, susijusius su B. Nemcovo nužudymu? Suimti asmenys iš artimiausios Ramzano Kadyrovo aplinkos. Ką tai reiškia?

– Kartais bandau įžnybti sau – ar man visą tai nesisapnuoja. Vladimiras Putinas puikiai supranta, kas atsitiko – prie pat jo rezidencijos nužudytas žymus politikas. Žmogus, kuris galbūt dabar neužėmė ypatingų pareigų, bet puikiai žinomas visoje Rusijoje. Žmogus, labai prisidėjęs kuriant posovietinę ir pokomunistinę Rusiją. Nesvarbu, ar Putinas kontroliuoja visą šitą reikalą ar ne, bet akivaizdu, kad jis puikiai žino situaciją. Jam greičiausiai raportuojama tris kartus per dieną. Čia nėra jokių abejonių. Ir štai jis sužino, kad įtariama grupė čečėnų, iš kurių vienas yra artimas R. Kadyrovo aplinkai. Maža to, jis – R. Kadyrovo asmeninės gvardijos kovotojas. Ir ką gi Putinas daro? Jis ima ir apdovanoja R. Kadyrovą!

O R. Kadyrovas viešai užstoja vieną įtariamųjų. Putinas tyli. Maža to, jis apdovanoja ne tik R. Kadyrovą, bet ir Andrėjų Lugavojų. Žmogų, kuris teismo procese Londone yra vienas įtariamųjų dėl Aleksandro Litvinenkos nužudymo. Politika yra toks dalykas, kurio esmę sudaro vieši pareiškimai miestui ir pasauliui. Putinas gi galėjo pasakyti, kai sužinojo, kad čečėnų kovotojai yra neva įsipainioję į šią istoriją: „Man viskas nusibodo. Kažkokie niekšai iš Šiaurės Kaukazo vėl nužudo žmones Maskvos centre. Ramzanai Achmedovičiau, įveskite pagaliau tvarką Čečėnijoje.“ Bet jis to nepasakė. Arba kai R. Kadyrovas stojo ginti vieną įtariamųjų, Putinas galėjo pasakyti: „Aš esu nemaloniai nustebintas, kad ponas R. Kadyrovas bando ginti galimą nusikaltėlį. Ramzanai Achmedovičiau, šioje situacijoje pateisinimo šiems veiksmams negali būti. Atsiimkite savo žodžius.“ O V. Putinas ima ir apdovanoja. Viskas. Man asmeniškai, viskas tuo pasakyta.

– Pone Ryžkovai, ką visa tai reiškia? Ar tai, kad žmogžudystę užsakė Čečėnijos prezidentas, ar tai, kad jis jau konfliktuoja su Kremliumi? O gal tai nieko nereiškia – visa tai tik spektaklis?

– Zauras Dadajevas, kuris kaip įtariama pats šovė B. Nemcovui į nugarą, yra Adamo Delimchanovo giminaitis. O šis yra valstybės Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ atstovas  ir R. Kadyrovo dešinioji ranka. Tai vienas klanas. Pati artimiausia aplinka. Z. Dadajevas buvo  „Sever“ bataliono vado pavaduotojas. Šis batalionas – elitinė čečėnų armija, priklausanti Rusijos Vidaus reikalų ministerijai. Z. Dadajevas atsistatydino prieš pat žmogžudystę. Todėl net neįmanoma įsivaizduoti, kad bataliono vado pavaduotojas be jokio leidimo, suderinimo su vadovybe galėjo nužudyti aukšto rango politiką Maskvos centre. Mano įsitikinimu, tai bandymas sujaukti tyrimą ir išsisukti nuo atsakymų, kas iš tiesų davė įsakymą žmogžudystei. Dabar teigiama, esą 6–7 asmenų grupė – Z. Dadajevas ir jo giminaičiai, sėdėdami prie arbatos svarstė: „Štai B. Nemcovas neva įžeidinėjo pranašą, musulmonus ir islamą“. To nebuvo. Jau dabar išnaršė visus B. Nemcovo pasisakymus, komentarus. Nieko panašaus juose nėra.

J. Kiseliovas:  Rado interviu fragmentus, kur B. Nemcovas kalba apie tai, kad jo pirmoji žmona ir dukros mama yra pusiau totorė. B. Nemcovas tada pasakė, kad jam nekęsti musulmonų – tas pats, kaip nekęsti savo vaiko mamos.

V. Ryžkovas: Motyvas, kad esą B. Nemcovas įžeidinėjo musulmonus, absoliutus melas. Tai negalėjo būti motyvas. Be to, visiškas absurdas, kad ši grupė, Maskvos centre, prie Kremliaus sienų, kur dešimtys kamerų ir patrulių, savarankiškai galėjo organizuoti žmogžudystę be specialiųjų tarnybų žinios. B. Nemcovą keletą dienų sekė, jie tiksliai žinojo, kad jis eis tiltu namo. Borisas buvo sušaudytas lygiai po 7 minučių, kai išėjo iš restorano. Viskas buvo apskaičiuota sekundžių tikslumu. Mano manymu, dabar bandoma išvengti klausimų apie žmogžudystės užsakovą. Bandoma primesti islamo motyvą. Ko nebuvo ir negalėjo būti. Norima pavaizduoti viską taip, kad čečėnų grupė pati nusprendė, pati ir nužudė. Tai visiškai neįmanoma. Čečėnų kovotojai negali sušaudyti aukščiausio rango politiko rusų saugumo prižiūrimoje zonoje be leidimo iš viršaus. Ir svarbiausias klausimas šiuo metu – kas davė tą leidimą.

J. Kiseliovas: Kai V. Putinas R. Kadyrovą ir A. Lugovojų apdovanoja ordinais ir medaliais, tai ženklas miestui ir pasauliui. Jis tarsi sako: „Tai mano globotiniai. Aš jų neleisiu liesti ir net nebandykite nieko jiems daryti. O jus, europiečius, grabe mačiau. Jūs silpnučiai ir nieko padaryti negalite.“

– Pone Ryžkovai, ką Jūs manote apie R. Kadyrovo apdovanojimą?

– Buvau apstulbintas. Mes kaip tik to apdovanojimo išvakarėse su Michailu Kasjanovu, Aleksejumi Navalnu prisiminėme Borisą. Ir negalėjau patikėti, kad praėjus vos dešimčiai dienų po žmogžudystės, Prezidentas apdovanoja žmogų, kurio klano žmonės, įtariama, ir įvykdė nusikaltimą. Tai reiškia, kad prezidentui R. Kadyrovo ir jo ginkluotojų pajėgų lojalumas svarbiau negu rezonansas, kurį Rusijoje ir visame pasaulyje sukėlė B. Nemcovo nužudymas.

– Daugelis dabar svarsto, ką V. Putinui davė Nemcovo nužudymas – naudos ar žalos. Ką manote apie tai? Dabar V. Putinui lengviau ar sunkiau?

J. Kiseliovas: Kažkas taikliai parašė socialiniame tinkle: jeigu svarstytume, kam tai naudinga, tai atrodytų , kad po to, kai nužudė Johną Lennoną, laimėjo Paulas McCartney. Jeigu taip svarstytume, tai J. Lennono žudikas galėjo būti būtent jis. Teorijos kam tai gali būti naudinga iš esmės niekada nebuvo patvirtinamos. Kai nužudė žurnalistą Dmitrijų Cholodovą, tyrusį galimus korupcijos atvejus Rusijos gynybos ministerijoje, visi garsiai šaukė, kad Gračiovui ir ministerijos žmonėms tai tikrai nenaudinga. Bet paaiškėjo, kad prie šio nusikaltimo rankas prikišo ir kariškiai. Deja, tyrėjai nesurinko pakankamai įrodymų. Bet visuomenei jau buvo aišku. Galime prisiminti daugybę politinių žmogžudysčių Rusijoje, po kurių ir visą laiką buvo šaukiama, kad Kremliui tai esą nenaudinga, tai opozicijos, Rusijos priešų ir Amerikos imperialistų provokacijos. Tačiau nė karto tai nebuvo patvirtinta.

V. Ryžkovas: Kai nužudomas ryškus opozicionierius, ar Rusijoje ar anksčiau Ukrainoje, valdžiai tai visada  naudinga. Aš su Borisu buvau pažįstamas beveik 20 metų. Mes buvome ir vienoje partijoje, ir parlamente. Organizuodavome protesto akcijas. Galiu drąsiai sakyti – jo mirtis naudingiausia tik Kremliui. Borisas buvo lyderis, kuris galėjo suburti, prie vieno stalo susodinti skirtingų pažiūrų žmones. Jis buvo protesto akcijų variklis, iniciatorius. Nemcovas daugiausiai zujo Europos Parlamente, Vašingtone. Visur susitikdavo su aukščiausio rango politikais, valstybių vadovais, kas vyksta Rusijoje ir kaip reikėtų į tai reaguoti. Jo pranešimai apie Putino korupciją, olimpiadą subtropikuose, „Gazprom“ – tai buvo didžiulė, rimta medžiaga, atskleidžianti korupciją valdžios viršūnėse. Po pirmojo jo pranešimo apie V. Putino korupciją, visas pasaulis sužinojo apie kooperatyvą „Ozero“, apie draugų kompaniją iš Piterio, kurie šiandien yra pagrindiniai Rusijos oligarchai. Todėl klausimas, kam Boriso nužudymas buvo naudingas yra retorinis. Žmogus, vienijęs opoziciją, vedęs ją į priekį, rašęs pranešimus, aiškinęs visam pasauliui, kas darosi Rusijoje, darė Putinui, Kremliui didžiulį spaudimą. Jiems visų pirma ir buvo naudinga šio žmogaus mirtis.

J. Kiseliovas: Buvo sakoma, kad B. Nemcovo išrinkimo galimybės mažėjo, kad jis nebuvo konkurentas. Pateiksiu Ukrainos pavyzdį. Dabartinis prezidentas Petro Porošenko daugybę metų buvo politikas, bet jo reitingas buvo labai mažas. Bet štai pernai vasarį įvyko revoliucija, kuri kaip banga nušlavė senąjį elitą ir paaiškėjo, kad ištuštėjusioje vietoje P. Porošenko tapo išskirtine figūra, kuri jau pirmajame ture laimi rinkimus ir tampa prezidentu. Aplinkybėms palankiai susiklosčius, B. Nemcovas galėjo būti labai rimtas konkurentas.

V. Ryžkovas: Prieš dvejus metus aš jam paskambinau ir pasakiau: „Borisai, eik į Jaroslavlio Dūmą. Ten žmonės nori permainų“ Jis iš pradžių spyriojosi, bet po to sutiko. Laimėjo, nušalino vicegubernatorių už korupciją, atskleidė didžiules korupcijos schemas sveikatos apsaugoje, surado gubernatoriaus vilą ir per dvejus metus tapo pačiu populiariausiu srities politiku. Netiesa, kad jo galimybės mažėjo. Jis turėjo milžinišką patirtį, didžiulę energiją, charizmą.

J. Kiseliovas: Jis galėjo vesti žmones paskui save, lipti ant barikadų, uždegti minią. Dabar tokių, deja, labai mažai.

– Ką reiškia Rusijos opozicijai B. Nemcovo nužudymas? Ar tai paskatins jus labiau susitelkti?

J. Ryžkovas: Mums tai didžiulis smūgis. Mes ne kartą kalbėjome su Borisu, kad jie mus naktį gali primušti laiptinėje, pasodinti į kalėjimą, gali rinkti prieš mus kompromatą ir viešinti jį, gali viešinti mūsų pokalbius, neleisti mūsų į rinkimus, bet jie mūsų nežudys.

J.Kiseliovas: Tą dieną vedžiau laidą Kijeve. Mano svečias buvo vienas Rusijos opozicijos lyderių Vladimiras Milovas. Ir staiga man į ausinę redaktorius sako, kad visur skelbiama pagrindinė žinia, jog nepatvirtintais duomenimis Maskvos centre nužudytas B. Nemcovas. Aš bandau apie tai kalbėti, o V. Milovas man sako: „Palaukime, kol kas nesistokime pagerbti atminimo. O jeigu tai nepasitvirtins. Aš netikiu“. Niekas netikėjo.

J. Ryžkovas:  Mes suprantame, kad rizika labai padidėjo. Matome, kad yra daugybė ginkluotų žmonių, kurie žudo, o juos apdovanoja. Bet kita vertus, mes žinome, kad dabar kaip niekada opozicijai būtina vienybė ir susitelkimas. Taigi, ir mūsų reakcija į žmogžudystę yra tik viena – solidarumas ir susitelkimas.