Rusijos oro bendrovė „Kogalymavia“ pirmadienį pareiškė, kad jos lėktuvo katastrofos Sinajaus pusiasalyje priežastis negalėjo būti kurios nors techninės sistemos gedimas arba žmogaus klaida.

Bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Smirnovas taip pat sakė, kad lėktuvo „Airbus A-321“ avarijos priežastis galėjo būti tik „mechaninis poveikis orlaiviui“, kai jis skrido apie 9,5 km aukštyje.

Jis nepaaiškino, koks galėjo būti tas poveikis, sakydamas, kad tai turės nustatyti oficialus tyrimas.

„Nėra tokio sistemų gedimų sutapimo, dėl kurio lėktuvas būtų galėjęs subyrėti ore, – pabrėžė jis žurnalistams Maskvoje. – Atmetame techninį gedimą arba kokią nors įgulos klaidą.“

Pasak A.Smirnovo, sudužusio lėktuvo pilotai buvo „visiškai“ praradę orlaivio valdymą ir nemėgino užmegzti radijo ryšio prieš jam sudūžtant.

Prieš pat katastrofą lėktuvo „skrydis buvo nevaldomas – tai yra, jis ne skrido, o krito“, aiškino A.Smirnovas.

„Įgula visiškai prarado valdymą, ir dėl šios priežasties nebuvo nei vieno mėginimo užmegzti ryšį“, – sakė jis.

„Akivaizdu, kad iki to momento lėktuvo konstrukcija patyrė reikšmingų pažeidimų, nebeleidusių toliau skristi“, – pridūrė pareigūnas.

A.Smirnovas taip pat nurodė, kad prieš pat sudūžtant lėktuvo greitis per vieną minutę sumažėjo 300 km per valandą, o per tą laiką orlaivis smuktelėjo žemyn apie 1,5 kilometro.

Jis pridūrė, kad lėktuvo „techninė būklė buvo puiki“.

A.Smirnovas pabrėžė, kad antžeminės tarnybos negavo jokio nelaimės signalo iš lėktuvo, kuris pakilo iš Egipto Raudonosios jūros kurorto Šarm aš Šeicho ir skrido į Sankt Peterburgą.

Tuo tarpu vienas Egipto pareigūnas anksčiau sakė, jog pilotas per radiją neva pranešė, kad lėktuvas patyrė techninių problemų ir ketina nusileisti artimiausiame oro uoste.

Pasak ekspertų, lėktuvo subyrėjimą ore galėtų lemti trys veiksniai: koks nors katastrofinis meteorologinis reiškinys, susidūrimas ore arba išorinis veiksnys – pavyzdžiui, bomba arba raketa.

JAV aerokosminių technologijų milžinės „Boeing“ buvęs saugos inžinierius Toddas Curtisas (Todas Kertisas) nurodė, jog kol kas neaptikta jokių požymių, kad Rusijos orlaivis patyrė kurį nors iš tų trijų scenarijų, todėl tyrėjai tikriausiai tikrins ir mažiau tikėtinas versijas: vidinio gaisro arba korozijos, galėjusios sukelti lėktuvo konstrukcijos susilpnėjimą.

Egipte veikianti džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ grupuotė pareiškė numušusi tą lėktuvą šiaurės Sinajuje, kur Egipto kariuomenė ir saugumo pajėgos jau ne vienerius metus kaunasi su sukilėliais. Tačiau Rusijos pareigūnai sakė, kad tas pareiškimas neatrodo įtikinamas.

Lėktuvo juodosios dėžės tikriausiai pateiks esminės informacijos apie skrydžio sąlygas: koks buvo lainerio greitis; ar buvo įjungtas autopilotas. Rusijos pareigūnai sakė, kad jiems buvo parodytos katastrofos vietoje rastos juodosios dėžės, o nepaprastųjų situacijų ministras Vladimiras Pučkovas tvirtino, kad jų būklė gera, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Savo ruožtu „Kogalymavia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas inžinerijos reikalams Andrejus Averjanovas sakė, kad tas lėktuvas buvo patyręs avariją 2001 metais, kai jo uodega tupiant kliudė oro uosto taką, tačiau padaryti pažeidimai buvo visiškai pašalinti ir negalėjo būti katastrofos priežastimi.

Jis pridūrė, kad lėktuvo varikliai buvo patikrinti Maskvoje per įprastą techninę apžiūrą ir kad nebuvo aptikta jokių gedimų. Pasak A.Averjanovo, per penkis skrydžius iki katastrofos įgula nepastebėjo jokių techninių gedimų.

„Kogalymavia“ valdančios holdingo bendrovės atstovė Oksana Golovina sakė per spaudos konferenciją, kad oro bendrovė neturėjo jokių finansinių problemų, kurios būtų galėjusios paveikti skrydžių saugumą.

Rusijos tyrėjai sakė, kad tas lėktuvas subyrėjo dideliame aukštyje virš Sinajaus pusiasalio, bet kol kas neįvardijo jokių tikėtinų katastrofos priežasčių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad vienos jo šalies oro bendrovės keleivinio lėktuvo katastrofa Egipte yra „didžiulė tragedija“ ir pridūrė, kad skiria savo mintis aukų šeimoms.

V.Putinas pirmadienį pirmąkart viešai pasirodė po to, kai oro bendrovės „Kogalymavia“ („Metrojet“) užsakomojo reiso lėktuvas sudužo šeštadienį Sinajaus pusiasalyje, praėjus 23 minutėms po to, kai pakilo iš Raudonosios jūros kurorto Šarm aš Šeicho. Per katastrofą žuvo visi 224 lėktuve buvę žmonės, beveik visi – Rusijos piliečiai.