Rusija JT ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje vadina politiniu užsakymu
Rusija penktadienį atmetė kaip „neobjektyvią ir politiškai motyvuotą“ Jungtinių Tautų (JT) ataskaitą, kurioje įspėjama apie „nerimą keliantį“ žmogaus teisių situacijos pablogėjimą Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamuose Ukrainos rytiniuose regionuose.
„Turime konstatuoti, kad ataskaita turi nedaug bendra su realia žmogaus teisių padėtimi Ukrainoje“, - rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Visiškas objektyvumo nebuvimas, pasipiktinimą keliantys neatitikimai ir „dvigubi standartai“ neleidžia abejoti, kad (ataskaitos) autoriai vykdė politinį užsakymą „nuvalyti mundurą“ tiems, kas pasiskelbė valdžia Kijeve“, - sakoma URM oficialiojo atstovo Aleksandro Lukaševičiaus komentare, kuris paskelbtas žinybos tinklalapyje.
Vokietija sveikina derybas Ukrainoje, bet įspėja apie žmogaus teisių pažeidimus
Vokietijos vyriausybė penktadienį sveikino matomą pažangą Ukrainos apskritojo stalo derybose, tačiau taip pat pažymėjo, jog tarptautiniai stebėtojai turi įrodymų apie rimtus žmogaus teisių pažeidimus aneksuotame Kryme ir šalies rytuose, už kuriuos atsakingos prorusiškos formuotės.
Angelos Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) sakė, jog Vokietijos kanclerė patenkinta, kad šį savaitgalį apskritojo stalo derybos bus pratęstos rytiniame Charkovo mieste.
Tačiau jis pabrėžė, kad Berlynas labai susirūpinęs dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitos apie žmogaus teisių padėtį.
„Esama bauginimo ir netgi dar blogiau - priekabiavimo, kankinimo, dingimo ir nužudymo - atvejų, ypač Ukrainos rytuose ir pietuose“, - sakė S.Seibertas spaudos konferencijoje.
„Rusijos kaltinimų dėl pažeidžiamų rusų mažumos teisių ši ESBO žmogaus teisių ataskaita nepatvirtina“, - pridūrė jis.
JT įspėja apie smarkiai pablogėjusią žmogaus teisių padėtį Rytų Ukrainoje
Jungtinės Tautos (JT) penktadienį įspėjo apie „nerimą keliantį“ žmogaus teisių situacijos pablogėjimą Ukrainos rytuose, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais.
Naujoje ataskaitoje JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay (Navi Pilai) taip pat reiškia didžiulį susirūpinimą „rimtomis problemomis“ dėl Krymo totorių bendruomenės persekiojimo ir bauginimo.
Maskva, nepaisydama tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo, kovo mėnesį aneksavo šį Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį.
Rusija JT ataskaitą iš karto atmetė kaip „neobjektyvią ir politiškai motyvuotą“.
„Turime konstatuoti, kad ataskaita turi nedaug bendra su realia žmogaus teisių padėtimi Ukrainoje“, - sakoma URM oficialiojo atstovo Aleksandro Lukaševičiaus komentare, kuris paskelbtas žinybos tinklalapyje.
„Visiškas objektyvumo nebuvimas, pasipiktinimą keliantys neatitikimai ir „dvigubi standartai“ neleidžia abejoti, kad (ataskaitos) autoriai vykdė politinį užsakymą „nuvalyti mundurą“ tiems, kas pasiskelbė valdžia Kijeve“, - priduriama jame.
N.Pillay ataskaitoje minimi „tikslinio nužudymo, kankinimo ir mušimo, pagrobimo, bauginimo ir keli seksualinio priekabiavimo atvejai“ , už kuriuos, kaip teigiama dokumente, atsakingos Ukrainos rytuose veikiančios antivyriausybinės formuotės.
Ukrainos laikinoji vyriausybė vykdo karinę operaciją prieš prorusiškus separatistus, kurie sukilo prieš centrinę valdžią, kai vasarį buvo nušalintas Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Susirėmimai vyksta beveik kasnakt, ypač prorusiško sukilimo židiniu tapusio Slovjansko miesto apylinkėse. Nuo balandžio vidurio, kai Kijevas pradėjo vadinamąją antiteroristinę operaciją, jau žuvo dešimtys žmonių.
Pasak JT ataskaitos, Ukrainos rytuose pastebimas „nerimą keliantis“ žurnalistų, aktyvistų, vietos politikų, tarptautinių organizacijų atstovų bei kariškų pagrobimų ir neteisėto sulaikymo atvejų skaičiaus augimas.
Ataskaitoje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančių žiniasklaidos darbo sąlygų rytuose, kur separatistai paskelbė dviejų regionų nepriklausomybę, kai savaitgalį vykusiuose jų organizuotuose referendumuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už savivaldą. Kijevas ir Vakarai šiuos balsavimus laiko nelegitimiais.
Kryme, pasak ataskaitos, dėl Rusijos įvykdytos aneksijos, kuriai kelią atvėrė pusiasalyje organizuotas analogiškas referendumas dėl nepriklausomybės, daug gyventojų, ypač etninių totorių bendruomenė, susiduria su sunkumais.
Dokumente minimi fizinis priekabiavimas ir bauginimai, suvaržymai žiniasklaidai ir religinio persekiojimo baimė, kurią jaučia praktikuojantys musulmonai Kryme.
Rytų Ukrainoje milicininkai patruliuoja kartu su plieno gamyklų darbininkais
Turtingiausiam Ukrainos verslo magnatui priklausančių metalo apdirbimo gamyklų darbininkai kartu su milicininkais patruliuoja keliuose neramiuose miestuose šalies rytuose.
Tuo tarpu verslininko kompanija ketvirtadienį pranešė, kad jos atstovai viename iš miestų sudarė susitarimą su milicininkais ir prorusiškais separatistais, pagal kurį sukilėliai turėtų pasitraukti iš užimtų vyriausybinių pastatų.
Kol kas neaišku, kiek reikšmingi šie įvykiai. Milicininkų paskelbtose nuotraukose nematyti, ar patruliuojantys darbininkai turi ginklus, taip pat neaišku, ar jie priešintųsi ginkluotiems separatistams, kurie paskelbė dviejų rytinių Ukrainos regionų nepriklausomybę nuo Kijevo.
Tačiau milicija nurodė, kad Mariupolyje ir Makijivkoje vykdomas patruliavimas padėjo užkirsti kelią nusikaltimams, įskaitant apiplėšimą.
495 tūkst. gyventojų turintį Mariupolį, esantį Donecko srityje, praėjusią savaitę buvo apėmęs smurtas - čia per milicininkų ir protestuotojų susirėmimus žuvo mažiausiai septyni žmonės.
Prie patruliuojančių milicininkų prisijungę darbininkai yra iš plieno gamyklų, kurių savininkė yra „Metinvest“ - ši įmonė priklauso turtingiausiu žmogumi Ukrainoje laikomo Rinato Achmetovo verslo imperijai.
Trečiadienį verslo magnatas paskelbė pareiškimą, kuriame paragino Donecką likti Ukrainos dalimi, teigdamas, kad nepriklausomybė ar prisijungimas prie Rusijos regionui turėtų katastrofiškų ekonominių padarinių.
Šis įspėjimas, regis, neatšaldė Donecko separatistų, kurie regioną paskelbė „Donecko liaudies respublika“, įkarščio - jie ketvirtadienį pranešė įsteigę savo aukščiausią įstatymų leidžiamąją instituciją.
Vis dėlto „Donecko liaudies respublikos“ lyderis Mariupolyje kartu su plieno gamyklos vadovais ir vietos milicija sudarė susitarimą dėl saugumo situacijos mieste pagerinimo ir separatistų užimtų vyriausybinių pastatų atlaisvinimo, teigiama „Metinvest“ pareiškime.
Tai rodo, kad R.Achmetovas per savo įmones galėtų atlikti svarbų vaidmenį ieškant krizės sprendinio.
