Rusija gedi, o rusų ir egiptiečių tyrėjai bando įminti mįslę – kas nutiko su oro linijų lėktuvu "Kogalymavia", skridusiu iš Egipto į Rusiją? Ar galėjo į jį pataikyti raketa? O gal laineris buvo techniškai netvarkingas?

Sudėtingas klausimas

Kol kas Rusijos ir Egipto ekspertai patvirtino tik tai, kad, jų teigimu, vargu ar lainerį numušė raketa "žemė-oras". Mat islamistai iš kalifato ("Islamo valstybės"(IS), teigiantys tą padarę, tokių ginklų net neturi...

Lėktuvas, tiesa, skrido virš neramaus Sinajaus pusiasalio, kuriame vyksta islamistų sukilimas prieš Kairo vyriausybę, bet "Airbus 321" jau buvo spėjęs pakilti į 9,5 km aukštį... Ir ten, bent jau kaip sako karybos ekspertai, jo islamistų naudojamos raketos nebūtų pasiekusios.

Tiesa, vakar IS paskelbė šokiruojantį vaizdo įrašą, kuriame, kaip galima spręsti, nufilmuotos paskutinės rusų lainerio minutės ore.

Ar šis įrašas – autentiškas, sunku pasakyti... Bet filmuotoje medžiagoje iš tiesų matomas į "Airbus" orlaivį panašus objektas, apimtas juodų dūmų ir nevaldomai skriejantis į žemę...

Vis dėlto, ar tai rusų orlaivis ir ar į jį pataikė raketa, paleista islamistų, neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti... Tiesa, britų spauda pastebėjo, kad Didžiosios Britanijos ir Amerikos oro linijų pilotai prieš kurį laiką buvo įspėti neskraidyti žemai virš Egipto, mat keleiviniai lėktuvai gali tapti islamistų taikiniais.

Analogiškus įspėjimus po šeštadienio tragedijos paskelbė Vokietijos bei Prancūzijos ir Nyderlandų oro bendrovės "Lufthansa" bei "Air France-KLM".

Kartu šių bendrovių saugumo ekspertai pridūrė, kad kol nebus atliktas lėktuvo "Kogalymavia" nelaimės priežasčių tyrimas, jie apriboja savo skrydžius į Sinajų ir virš šio pusiasalio.

Tiesa, yra ir kitų lėktuvo "Kogalymavia" tragiškos nelaimės versijų.

Viena jų – katastrofiškas gedimas. Mat lėktuvas, remiantis radarų duomenimis, smigo į žemę it kulka – t.y. po maždaug 1,5 km per minutę. Bet kas sugedo? Ir kas lėmė gedimą? Tai klausimai, į kuriuos reikės atsakyti... Ir (galbūt) tai leis padaryti rastų lėktuvo juodųjų dėžių analizė. Vienoje jų fiksuojami lėktuvo skrydžio parametrai, tokie kaip lėktuvo greitis, aukštis ir kt., kitoje – pilotų kabinos garso įrašai.

Kaltinimai oro linijoms

Tiesa, rusai oficialių tyrimo išvadų, regis, neketina laukti ir jau turi atsakymą, kas kaltas.

Virtuali erdvė savaitgalį plyšo nuo įvairių komentarų, kuriuose linksniuotas skrydžių bendrovės "Kogalymavia" (dar vadinamos "Metrojet") iš Vakarų Sibiro vardas.

"Tai galėjo nutikti be kada ir bet kam... Skridome su jais, džiaugėmės likę gyvi", – pastebėjo vienas komentatorius. Kitas pridūrė: "Bet kuris, kam teko skristi lėktuvais "Kogalymavia", pradeda melstis, nes lėktuvai seni ir techniškai netvarkingi. 2013 m. skridau iš Sankt Peterburgo į Šarm aš Šeichą, baisu buvo visiems, net ir stiuardesėms."

Pasipiktinimo audrą sukėlė netrukus po nelaimės pasirodę pranešimai, esą lainerio įgula ketino leistis avariniu būdu Arišo miesto, esančio Sinajaus pusiasalio šiaurėje, oro uoste.

Taip pat pasklido žinia, neva įgula dar anksčiau skundėsi, jog vienas iš lėktuvo variklių genda.

Kita vertus, tai nieko nepaaiškina. Mat panašaus tipo orlaiviai gali sėkmingai tūpti ir be veikiančio vieno variklio. Be to, jei tikėtume Egipto dispečerių liudijimais, įgula nepasiuntė jokio nelaimės signalo.

Kita vertus, galbūt orlaivio "Kogalymavia" pilotai paprasčiausiai nebeturėjo laiko prašyti pagalbos? Jeigu gedimas įvyko staiga ir jis buvo netikėtas, pilotai stengėsi suvaldyti orlaivį.

Kad ir kas nutiko, lėktuvų katastrofos praėjus 23 minutėms po pakilimo – gana retas reiškinys. Paprastai, daugelis skaudžių nelaimių įvyksta laineriams kylant arba leidžiantis.

Kraupus vaizdas

Iš Šarm aš Šeicho lėktuvas pakilo apie 6 val. ryto vietos laiku. Sankt Peterburge jis turėjo leistis po kiek daugiau nei trijų valandų.

Juo iš Egipto skrido 24 vaikai ir 193 suaugusieji (137 moterys ir 56 vyrai). Iš pradžių pranešta, kad tarp keleivių – tik Rusijos piliečiai. Vėliau patvirtinta, kad identifikuoti ir trys ukrainiečiai.

Pareigūnai teigė, kad aukų palaikus rado beveik 8 kv. km ploto teritorijoje. Kai kurie lavonai buvo be galūnių bei smarkiai apdegę. Pats lėktuvo korpusas buvo perlūžęs pusiau.

Aukų palaikai buvo išgabenti iš katastrofos vietos į Egipto sostinę Kairą. Ten kūnus tirs teismo medicinos ekspertai. Siekiama ne tik atpažinti aukas, bet ir ištirti sužalojimus. Tai gali pagelbėti aviacijos ekspertams identifikuoti nelaimės priežastis.

Kaltas lėktuvas?

Rusijos žiniasklaida po nelaimės ėmė po kaulelį narstyti katastrofą patyrusio lėktuvo, kurio amžius – 18 metų, istoriją.

Pasirodo, šis laineris jau buvo patyręs avariją, tiesa, tada niekas nenukentėjo. 2001 m. kai dar priklausė bendrovei "Middle East Airlines", tas "Airbus A-321" Kairo oro uoste uodega kliudė pakilimo taką. Dėl to lėktuvą teko remontuoti. Galiausiai 2003 m. MEA pardavė lainerį rusams.

Šarm aš Šeicho oro uosto technikai sakė, kad jokių rimtų problemų jie neaptiko. Lėktuvas buvo tinkamas skrydžiui.

Tą patį apie lėktuvą sakė ir "Kogalymavia" atstovai. Pasak jų, ne tik laineris buvo techniškai tvarkingas, bet ir įgula – profesionalai. Kapitonas, pasak bendrovės, buvo praleidę ore šimtus valandų, iš jų – reikšmingą skaičių prie "Airbus A-321" šturvalo.

Gandus, jog galbūt  lėktuvo "Kogalymavia" kuris nors iš pilotų galėjo pasielgti taip, kaip pavasarį pasielgė Vokietijos oro bendrovės "Germanwings" pilotas Andreasas Lubitzas, specialiai nukreipęs lainerį į Alpių viršukalnes, rusų pareigūnai neigė.

"Prieš skrydį į Šarm aš Šeichą buvo atliktas visas įgulos medicininis patikrinimas. Jie buvo paskelbti tinkamais skristi", – patvirtino Maja Ivanova iš Volgos regiono transporto prokuratūros.

Laukia atsakymų

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad atsakingos institucijos turi kuo skubiau ištirti nelaimės priežastis.

Į Egiptą šeštadienio pavakarę pakilo Rusijos vidaus reikalų ministerijai priklausantys lėktuvai. Jie nuskraidino į Egiptą ekspertus. Abi šalys sutarė, kad vykdys tyrimą bendradarbiaudamos.

V.Putinas sekmadienį paskelbė gedulo diena. Ir pažadėjo, kad kiekvienas per šią nelaimę artimųjų netekęs asmuo gaus valstybės paramą, kuri turėtų siekti apie milijoną rublių.

Vis dėlto rusai įpykę ir vargu ar tai juos guodžia. Daugelis laukia atsakymų.

"Visos pigių skrydžių bendrovės yra vienodos", – piktinosi viena internautė, turėdama galvoje nepakankamas skrydžių saugumo sąlygas.

Kitas komentatorius pridūrė, jog "verslininkams svarbiausia – pelnas, bet ne žmonių gyvybė". Tad jis paragino valdžios institucijas kuo skubiau išsiaiškinti, kas nutiko su "Airbus" lėktuvu ir nubausti kaltuosius.

Artimųjų netekę žmonės ištikti šoko. Jie buvo atvesdinti į netoli pagrindinio Sankt Peterburgo Pulkovo oro uosto esantį viešbutį, kur laukė informacijos. Jiems į pagalbą buvo atsiųsti medikai ir psichologai. Prie oro uosto budėjo sustiprintos policijos pajėgos.

Pastarojo meto lėktuvų katastrofos

2015 m.

Kovo 24 d. Vokietijos oro linijų "Germanwings" pilotas  A.Lubitzas sąmoningai nukreipė lainerį "Airbus A320", skridusį iš Barselonos į Diuseldorfą, į žemę. Žuvo 148 žmonės.

Birželio 30 d. nukrito Indonezijos karinių oro pajėgų tramsporto lėktuvas "Hercules C-130". Žuvo visi juo skridę 122 keleiviai ir įgulos nariai. 19 žmonių žuvo ant žemės.

2014 m.

Kovo 8 d. pakeliui iš Kvala Lumpūro į Pekiną dingo "Malaysia Airlines" lėktuvas. Lainerio nuolaužos 2015 m. buvo rastos Indijos vandenyne.

Liepos 17 d. Rytų Ukrainoje sudužo "Malaysian Airlines" laineris. Žuvo 298 žmonės, iš jų – 193 Nyderlandų piliečiai. Nustatyta, kad lainerį numušė raketa "žemė-oras".

Liepos 24 d. virš Malio pradingo "Air Algerie" lėktuvas "McDonnell Douglas 83". Žuvo 116 žmonių, tarp jų – 51 prancūzas.

Gruodžio 28 d. "AirAsia" lėktuvas, skridęs iš Indonezijos į Singapūrą, dingo virš Javos salos. Nustatyta, kad nelaimę galėjo sukelti prastos oro sąlygos. Žuvo 162 žmonės.

2013 m.

Spalio 16 d. 49 žmonės žuvo Laoso oro linijų "Lao Airlines" lėktuvui nukritus į Mekongo upę netoli Laoso sienos su Tailandu ir Kambodža.

Spalio 17 d. "Tatarstan Airlines" "Boeing 737" sudužo netoli Rusijos Kazanės miesto. Žuvo visi juo skridę 50 žmonių.