Keturšalėse derybose dėl Ukrainos krizės buvo pasiekta diplomatinė pažanga – susitarta nustatyti saugumo zonas tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo pajėgų, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

„Šiandien pagaliau susitarta, kad demarkacijos linija, minima Minsko protokole, taps linija, nuo kurios dabar turėtų būti pradėtas sunkiosios ginkluotės atitraukimas“, – sakė F.-W.Steinmeieris vėlų trečiadienio vakarą po derybų su Ukrainos, Rusijos ir Prancūzijos diplomatijos vadovais.

Tačiau F.-W.Steinmeieris pridūrė: „Daug priklauso nuo to, ar tai, dėl ko susitarėme, neliks tik popieriuje – ar bus ir konkrečių pokyčių.“

Po susitikimo Berlyne Vokietijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame bendrame pareiškime ministrai „su dideliu susirūpinimu“ pažymėjo, kad mūšiai Rytų Ukrainoje smarkiai suintensyvėjo ir dėl to žuvo daug žmonių, tarp jų nemažai civilių.

„Tai turi nedelsiant liautis, o paliaubų režimas turi būti atkurtas“, – pabrėžiama pareiškime.

Dokumente taip pat nurodoma, kad ministrai ragina konflikto šalis vykdyti visus įsipareigojimus, įskaitant susitarimą dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos, kaip numatyta Minsko taikos plane.

Ministrai nurodė, kad prieš planuojamą viršūnių susitikimą turi būti pasiekta apčiuopiama pažanga įgyvendinant Minsko protokolą, įskaitant veiksmingas paliaubas, susitarimą dėl humanitarinės pagalbos teikimo ir tolesnį apsikeitimą belaisviais.

Keturių šalių ministrai dar kartą išreiškė paramą vadinamajai Ukrainos kontaktinei grupei ir paragino šalis, pasirašiusias Minsko taikos planą, artimiausiomis dienomis surengti susitikimą, kad būtų įgyvendinti susitarimai dėl paliaubų ir sunkiosios ginkluotės atitraukimo.

Jie taip pat paragino įkurti darbo grupes atitinkamiems Minsko susitarimų aspektams įgyvendinti.

Anksčiau trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel nurodė, kad derybų Berlyne tikslas yra mėginimas iš naujo susitarti dėl keturių šalių viršūnių susitikimo Kazachstano sostinėje Astanoje datos. Tas susitikimas buvo atidėtas praeitą savaitę dėl Ukrainoje atsinaujinusių kautynių.

Kijevas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl nesugebėjimo įgyvendinti susitarimą dėl paliaubų rytų Ukrainoje, sudarytą Minske praeitų metų rugsėjį. Nors didžiausios kautynės tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių buvo laikinai aprimusios, praeitų metų balandį prasidėjęs konfliktas, nusinešęs jau per 4,8 tūkst. žmonių gyvybių, tęsėsi.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, trečiadienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, sakė, kad Rusija yra pasiuntusi į jo šalies teritoriją 9 tūkst. karių, ir ragino Maskvą išvesti tas pajėgas.