Rusija pagrasino panaudoti „branduolinę jėgą“, gindama savo įvykdytą Krymo aneksiją, ir perspėjo, kad „tokios pačios sąlygos“, kurios privertė Maskvą imtis karinių veiksmų Ukrainoje, egzistuoja ir Baltijos šalyse, priklausančiose NATO, rašo Didžiosios Britanijos dienraštis „The Independent“.
Vieno amerikiečio pareigūno užrašai, padaryti per JAV pareigūnų susitikimą su Rusijos generolais ir gauti dienraščio „The Times“, rodo, kad Maskva grasino imtis „įvairių atsakomųjų priemonių – nuo branduolinių iki nekarinių“, jeigu NATO pasiųs daugiau pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Kaip rašo Britanijos nacionalinis rytinis laikraštis, per tą susitikimą, įvykusį Vokietijoje praeitą mėnesį, rusai sakė, kad pastangos grąžinti Krymą Ukrainai sulauktų atsako, kuris būtų „smarkus, įskaitant branduolinės jėgos panaudojimą“.
Pasak jų, jeigu NATO nuspręstų pasiųsti ginkluotės Ukrainai, tai būtų laikoma „tolesniu NATO skverbimusi Rusijos sienų link“, o „Rusijos žmonės pareikalautų stipraus atsako“.
Kariškiai pridūrė, kad „tos pačios sąlygos, kuriose buvo Ukrainoje ir privertė Rusiją ten imtis veiksmų“, dabar egzistuoja trijose Baltijos šalyse, kuriose, kaip ir Ukrainoje, gyvena daug rusakalbių.
Rusija svarsto galimybę imtis veiksmų Baltijos šalyse, sakoma amerikiečio pareigūno užrašuose, bet tas atsakas veikiausiai būtų „destabilizuojantys veiksmai, kuriuos būtų dar sunkiau susieti su Rusija negu vykdomus Rytų Ukrainoje“.
Užrašuose sakoma, kad Maskva veikiausiai vengtų „karių ir sunkiosios ginkluotės pasiuntimo, bet imtųsi kitų priemonių“.
„Rusija tikėtųsi palengva palenkti rusakalbius gyventojus į Rusijos pusę, nesuteikdama NATO dingsties dislokuoti karius“, – sakoma dokumente.
Jeigu NATO imtųsi atsakomųjų veiksmų, Aljansas taptų „potencialiu agresorių bendrininku prieš rusakalbių mažumas Baltijos šalyse“, o tokia padėtis būtų „Jungtinėms Valstijoms potencialiai pavojingesnė negu Ukrainoje“.
Kremliaus atstovas: Rusija niekada negrasino
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį paneigė Britanijos žiniasklaidos pranešimus, esą Maskva grasino panaudoti branduolines pajėgas tuo atveju, jeigu būtų mėginama grąžinti Ukrainai Rusijos aneksuotą Krymą arba būtų stiprinamos NATO pajėgos Baltijos šalyse.
„Tai besitęsiančios isterijos dėl mūsų šalies demonizacijos klasikinis pavyzdys. Faktiškai patys įaudrina padėtį informaciniame plane – netgi nesiremdami jokia konkrečia informacija – o vėliau patys bijo to, ką parašė“, – D.Peskovas sakė žurnalistams.
Jis pridūrė, kad „tokių publikacijų negalima rimtai vertinti“.
D.Peskovas pabrėžė, kad Rusija niekada negrasino panaudoti branduolinių ginklų dėl įvykių Kryme ir kad apie tai rašantys nepasivargino susipažinti su pirminiu šaltiniu – V.Putino pasisakymu neseniai valstybinės televizijos rodytame filme „Krymas. Kelias į Tėvynę“.
Didžiosios Britanijos dienraščiai „The Times“ ir „The Independent“ paskelbė straipsnius, kuriuose cituoja vieno amerikiečio pareigūno užrašus, esą padarytus per slaptą Rusijos ir JAV žvalgybos pareigūnų susitikimą. Remdamiesi tais dokumentais, leidiniai tvirtina, kad Maskva „naudoja branduolinės konfrontacijos Baltijos šalyse grėsmę, kad priverstų NATO atsitraukti nuo Rusijos sienų“.
