„Esu Odesoje, šiuo metu paskelbtas oro pavojus. Ir taip būna dažnai, nes kai tik iš Krymo pakyla lėktuvai su sparnuotomis raketomis, iš karto skelbiamas pavojus. O kur tos raketos skris, aišku, pati Rusija, agresorė, nusprendžia, – sakė politologas. – Kalbant apie Odesą, dabar pagrindinė tema – kas gali būti su šalia esančiu Chersonu. Kada gali prasidėti ta intensyvi Ukrainos karinė operacija, kuri vyksta pakankamai ilgai – jau mėnesį, gal daugiau. Dabar kalbama, ar gali būti ta vadinama finalinė stadija, kurios Rusija, kaip matome, taip bijo. Dar kalbant apie Odesą, yra aktualus klausimas, susijęs su grūdų išvežimu iš Ukrainos, Juodosios jūros uostų. Užvakar čia situacija buvo pakankamai nepalanki laivams – jūra labai banguota.
Trečias dalykas, kuris vyksta, vėlgi, tai yra atsakas į V. Putino kalbą. Tai kalba apie Rusijos imperatorės Jekaterinos II skulptūrą Odesoje, kurios vietos valdžia niekaip nesiryžo pašalinti iš vienos centrinių aikščių. O dabar, kai Putinas savo kalboje užsiminė, kad niekas nedrįsta net paliesti Jekaterinos II paminklo, tai iškart sulaukė atitinkamos reakcijos. Dabar tas paminklas yra aptvertas ir artimiausiomis dienomis bus pašalintas iš aikštės. Man dar pavyko jį užfiksuoti, koks jis buvo. Tiesa, labai aprašinėtas įvairiais komentarais.“
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Na, kai mes girdime, kai rusai vis labiau taikosi į infrastruktūrą, ypač Kyjivas dėl to kenčia, ar Odesoje vyksta kažkas panašaus? Ar dingsta vis elektra, vandens tiekimas, šildymas? Koks dabar gyvenimas vyksta Odesoje, ar veikia paslaugų sektorius?
– Paslaugų sektorius veikia normaliai. Ir maisto produktų, ir vaistų, ir kažkokių kitų būtiniausių dalykų pakanka. Iš šalies žiūrint, atrodo, kad gyvenimas pakankamai normalia vaga teka. Vienintelis dalykas, kad periodiškai, planuotai kaskart išjungiama elektra. Tiesa, jau keletą dienų elektros tiekimo pertrūkių nėra kaip kad praėjusią savaitę, kai jos tiekimas buvo susilpnėjęs. Kyjive ir jo srityje iš tikrųjų ir elektra atjungiama, kyla ir vandens tiekimo problemų.
Kaip tik teko kalbėtis su Odesos regiono Ypatingųjų situacijų suvaldymo tarnybos vadovais, jie minėjo apie keletą dalykų, Odesos objektų, kurie yra labai pažeidžiami. Pasak jų, jei Rusija atakuotų juos, tai kelioms savaitėms, gal net keliems mėnesiams gali būti išvesta iš rikiuotės ir kiltų gal net didesnių problemų nei Kyjive. Laimė, kol kas Ukrainos kariuomenei pakanka pajėgų atmušti skrendančias raketas ar Irano dronus, kurie skrenda į tuos objektus. Matyt, Rusija irgi žino apie juos, jei taikosi.
Apskritai, vertinant situaciją, kokia yra karo sąlygomis, tai ji pakankamai normali. Vėlgi, jeigu mums čia kalbant kas nors neįvyks, nes taip gali nutikti bet kurią minutę.
– Tikrai taip. Ukrainiečiai ką tik gavo pažangių oro gynybos sistemų iš Vakarų. Kiek ilgai Ukrainos dangus dėl jų galėtų būti saugus. Ką kalba ekspertai?
Reikėjo sulaukti, kol virš 30 proc. Ukrainos energetinių sistemų buvo sunaikinta, išvesta iš rikiuotės, kad kažkas rimčiau pajudėtų.
– Iš tikrųjų mane stebino Vakarų delsimas dėl tų pažangių priešraketinių ir priešlėktuvinių sistemų atvežimo į Ukrainą. Reikėjo sulaukti, kol virš 30 proc. Ukrainos energetinių sistemų buvo sunaikinta, išvesta iš rikiuotės, kad kažkas rimčiau pajudėtų. Iš principo šios gynybos sistemos nėra kažkokios tai puolamosios. Tai – gynybinės infrastruktūros objektų sistemos. Be abejo, kiekvienos tokios sistemos atvežimas yra papildomas pliusas, papildoma galimybė Ukrainai apsiginti nuo rusiškų raketų ir dronų. Vėlgi labai nerimą kelia ta situacija, kuri gali įvykti po to, kai Iranas su Rusija pradėjo tokį labai rimtą karinį bendradarbiavimą. Su primityviais dronais, kurie iš pradžių padarė labai didelių nuostolių Ukrainos infrastruktūrai, pagaliau Ukrainos kariuomenei pavyksta susidoroti. Tai kalbant apie daug pažangesnius dronus, kuriuos Rusija, rodos, yra nusipirkusi iš Irano ir kurie neša penkis kartus galingesnius kovinius užtaisus, tai gali pridaryti dar didesnių nuostolių. Yra kalbos apie tas pačias balistines raketas iš Irano.
Įdomus dalykas, ką teisingai pastebėjo Andrejus Piontkovskis, aš irgi apie tai ne kartą kalbėjau, kad yra paradoksali situacija. Tuo metu, kai Vakarai taip labai atsargiai vežė tą ginkluotę, kuri gali apsaugoti Ukrainos miestų infrastruktūrą, tuo metu Rusija labai aktyviai vykdo tokį dalyką. Ir štai dabar, kai Vakarai vis delsia suteikti Ukrainai ginkluotę, kuri šaudytų raketas toliau kaip 80 km atstumu, štai Rusija tuo metu nupirks iš Irano ginkluotės – raketų, kurios pasieks taikinį 800 km atstumu. Tai yra skrieja 10 kartų toliau nei ta ginkluotė, kurią suteikia Vakarai Ukrainai. Šia prasme klausimas išlieka tas pats, bet aš suprantu, kad jis gali tapti dar rimtesnis po JAV vykstančių rinkimų. Jei Vakarai susilpnintų ginkluotės tiekimą, tai iš tiesų pačiai Ukrainai būtų sunkiau daryti proveržius mūšių fronte, jau nekalbant apie galimybę apginti Ukrainos dangų.
– Amerikiečiai skelbia, kad V. Putinas esą atsitraukė nuo idėjos panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje. Ar patys Ukrainiečiai tuo tiki?
– Iš tikrųjų šios diskusijos, kurios vyko apie branduolinio ginklo panaudojimą, taktinio, purvino ginklo, Ukrainoje tai buvo vertinama kitaip nei Vakaruose – kaip galima realybė, branduolinio šantažo politika, kad Vakarai atsitrauktų nuo savo galimybių ir nedidintų ginkluotės Ukrainai. Juolab žinant, kad Rusiją valdo žmogus, kuris truputį atšokęs nuo realybės, jaučia neapykantą Ukrainai bei Vakarams, kuris yra apsėstas didybės manijos. Tai, kad V.Putinas pasakė, jog nenaudos branduolinio ginklo, matyt, tai yra bendra situacija tos jausenos Ukrainoje ir Vakarų pozicijos, kuri davė suprasti, kad V. Putinui panaudojus branduolinį ginklą, smarkiai nukentės ir pati Rusija. Bet, manau, ne mažiau lėmė ir tai, ką pareiškė Kinijos vadovas, kai ten viešėjo, rodos, lapkričio 4 d. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis labai aiškiai pasakė, kad visiškai nepriimtinas branduolinio ginklo panaudojimas kariniuose konfliktuose. Tada V. Putinai beliko tik atsitraukti nuo tų kalbų. Kita vertus, mes galime tik spėlioti, gal kažkokie dokumentai ateityje parodys, ar buvo tokių intensijų dėl branduolinio ginklo panaudojimo.
