B. Johnsonas po atominės elektrinės atakos: V. Putinas kelia pavojų visai Europai
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) penktadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną keliant pavojų visai Europai, į Ukrainą įsiveržusioms Rusijos pajėgoms atakavus Zaporižios atominę elektrinę.
„Premjeras sakė, kad dėl neapgalvotų prezidento Putino veiksmų dabar gali kilti tiesioginė grėsmė visos Europos saugumui“, – sakoma Dauningo gatvės pareiškime, kuriame priduriama, jog B. Johnsonas sieks, kad artimiausiomis valandomis būtų sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.
Įtakingas JAV senatorius ragina nužudyti V. Putiną
Įtakingas JAV senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) paragino, kad „kas nors Rusijoje“ nužudytų prezidentą V. Putiną, jo pajėgoms užpuolus Ukrainą.
Kaip tai baigti? Kas nors Rusijoje turi imtis atsakomybės... ir pašalinti šį vyruką.
„Kaip tai baigti? Kas nors Rusijoje turi imtis atsakomybės... ir pašalinti šį vyruką“, – sakė respublikonų senatorius ketvirtadienį vakare per interviu konservatyvios televizijos „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity (Šonui Haničiui).
Vėliau L. Grahamas pakartojo šį raginimą virtinėje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų žinučių, kuriose rašė, kad „vieninteliai žmonės, galintys tai sutvarkyti, yra Rusijos žmonės“.
„Ar Rusijoje yra Brutas?“ – klausė senatorius, turėdamas galvoje vieną iš senovės Romos karvedžio Julijaus Cezario žudikų.
Buvęs kandidatas į prezidentus taip pat klausė, ar Rusijos kariuomenėje yra „sėkmingesnis pulkininkas Stauffenbergas“, turėdamas galvoje vokiečių karininką Clausą von Stauffenbergą (Klausą fon Štaufenbergą), nesėkmingai mėginusį 1944 metais nužudyti Adolfą Hitlerį susprogdinant bombą.
„Labai pasitarnautumėte savo šaliai ir pasauliui“, – pridūrė L. Grahamas.
Daugiau nei du dešimtmečius Kongrese dirbantis senatorius, kuris anksčiau yra buvęs artimu buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininku, ketvirtadienį pristatė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos prezidentą ir jo kariuomenės vadus už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
Ukraina skelbia, kad nuo vasario 24 dienos, kai V. Putinas pradėjo invaziją Ukrainoje, žuvo mažiausiai 350 civilių, o daugiau kaip milijonas gyventojų paliko šalį.
Maskva tvirtina, kad jos pajėgos neatakuoja gyvenamųjų rajonų, nors daugybė įrodymų liudija priešingai.
Kinijos remiamas investicijų bankas AIIB stabdo paskolų teikimą Rusijai ir Baltarusijai
Kinijoje įsikūręs Azijos infrastruktūros investicijų bankas (AIIB) pranešė planuojantis sustabdyti su Rusija ir Baltarusija susijusį finansavimą.
Ketvirtadienį išplatintame AIIB pranešime teigiama, kad „atsižvelgdama į banko interesus, vadovybė nusprendė, jog visa veikla, susijusi su Rusija ir Baltarusija, yra stabdoma ir bus peržiūrėta“.
Kinija, kurios dvišaliai santykiai su Rusija pastaraisiais metais sustiprėjo, iki šiol vengė kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.
Pekinas yra didžiausias daugiašalės institucijos – įkurtos pasiūlius Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) – dalininkas, turintis beveik 27 procentus balsavimo galių.
Bankas buvo įkurtas 2016 metais kaip atsvara Vakarų dominavimui Pasaulio banke ir Tarptautiniame valiutos fonde (TVF).
Rusija taip pat yra tarp AIIB steigėjų ir turi apie 6 proc. balsų, būdama trečia pagal dydį dalininke – po Kinijos ir Indijos.
Ji taip pat yra direktorių valdybos narė.
AIIB pareiškė, kad „aktyviai stebi padėtį“ Ukrainoje ir kad vadovybė padarys viską „išsaugoti grupės finansinį vientisumą“.
Šanchajuje įsikūręs Naujasis plėtros bankas (NDB), įsteigtas maždaug tuo pačiu metu ir turintis panašius tikslus kaip AIIB, taip pat teigė, kad „sustabdė naujus sandorius Rusijoje“.
Finansų institucijos ir įmonės visame pasaulyje dėl konflikto stengiasi atsiriboti nuo Rusijos, taip pat ir nuo Baltarusijos, leidusios pasinaudoti jos teritorija rusų pajėgoms.
AIIB svetainėje paskelbta informacija rodo, kad bankas iki šiol yra patvirtinęs du projektus Rusijoje, kurių finansavimas siekia 800 mln. JAV dolerių, tačiau tik nedidelė jos paskolų portfelio dalis tenka Rusijai.
Taip pat buvo yra pasiūlyti du projektai Baltarusijai visuomenės sveikatos ir transporto srityse.
„AIIB yra pasirengęs lanksčiai ir greitai išplėsti finansavimą ir remti narius, kuriuos neigiamai paveikė karas“, – pareiškė bankas, nepateikdamas daugiau informacijos.
Ukraina nėra šio banko narė.
Palyginti su Pasaulio banko institucijomis, Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros banku (TRPB) bei Tarptautine plėtros asociacija (TPA), AIIB turtas yra nedidelis.
Remiantis naujausiomis ataskaitomis, AIIB pranešė apie 40 mlrd. JAV dolerių aktyvus praėjusių metų rugsėjį, tuo metu TRPB ir TPA turtas siekia daugiau nei 536 mlrd. JAV dolerių.
Rusijos naftos milžinė „Lukoil“ paragino sustabdyti karą Ukrainoje
Didžiausia privati Rusijos naftos bendrovė „Lukoil“ ketvirtadienį paragino nedelsiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje ir tapo viena pirmųjų didžiųjų Rusijos įmonių, pasisakiusių prieš Maskvos invaziją į provakarietišką kaimynę.
Bendrovės vadovybė „reiškia susirūpinimą dėl besitęsiančių tragiškų įvykių Ukrainoje bei reiškia nuoširdžiausią užuojautą visiems dėl šios tragedijos nukentėjusiems“, – teigiama „Lukoil“ pareiškime.
Mes pasisakome už tai, kad ginkluotas konfliktas būtų nedelsiant nutrauktas, visapusiškai remiame sprendimus dėl to derybų keliu, diplomatinėmis priemonėmis.
„Mes pasisakome už tai, kad ginkluotas konfliktas būtų nedelsiant nutrauktas, visapusiškai remiame sprendimus dėl to derybų keliu, diplomatinėmis priemonėmis“, – pažymi Rusijos naftos milžinė.
„Lukoil“ patikino, kad ir toliau stengsis „užtikrinti patikimą energijos išteklių tiekimą vartotojams visame pasaulyje“ ir kad yra „įsipareigojusi stiprinti taiką, tarptautinius santykius bei humanitarinius ryšius“.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tęsiant Ukrainos puolimą, jo šalis dėl šios karinės agresijos įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų atsidūrė ant didžiausios per pastaruosius dešimtmečius ekonominės krizės slenksčio.
Lenkija primygtinai ragina nuo SWIFT atjungti visus Rusijos bankus
Lenkija dar kartą paragino nuo pasaulinės finansinių atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungti visus Rusijos bankus, skelbia Lenkijos radijas.
Lenkijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Andrzejus Sadosis (Andžėjus Sadosis) sakė, jog šią temą jis kelia kiekviename kolegų iš ES susitikime, kuriame aptariamos sankcijoms Rusijai dėl jos karinės agresijos prieš Ukrainą.
„Mes dirbame dėl sankcijų sąrašų pildymo, ruošiame argumentus ir motyvus, jei kalbame apie Rusijos oligarchus ir bankus, aptarinėjame bankų atjungimą nuo SWIFT“, – paaiškino Lenkijos diplomatas.
Pasak jo, Lenkija mano, kad pirmiausia iš šios tarptautinės sistemos turi būti pašalintas didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, taip pat „Gazprombank“.
Kaip jau buvo skelbta, ES trečiadienį nuo SWIFT atjungė septynis Rusijos bankus – antrą pagal dydį VTB, taip pat VEB, „Otkrytye“, „Novikombank“, „Promsviazbank“, „Rossija“, ir „Sovkombank“.
Į šį „juodąjį“ sąrašą nebuvo įtraukti – „Sberbank“ ir „Gazprombank“, kuriems prieiga prie SWIFT palikta, kad ES šalys galėtų atsiskaityti už iš Rusijos importuojamas gamtines dujas bei naftą.
Rusijos valstybės skolos reitingą iki „šlamšto“ statuso apkarpė ir „S&P Global Ratings“
Tarptautinė reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ sumažino Rusijos skolinių įsipareigojimų užsienio valiuta patikimumo reitingą iki „CCC-", reiškiantį gresiantį nemokumą.
Naujam reitingui suteikta neigiama perspektyva.
Agentūros analitikai pareiškė, jog naujos tarptautinės sankcijos prieš Rusiją jos galimybes naudotis sukauptomis tvirtos valiutos atsargomis sumažino perpus.
„Reitingas sumažintas dėl priemonių, kurios, mūsų manymu, veikiausiai gerokai padidins įsipareigojimų nevykdymo riziką“, – teigiama „S&P Global Ratings“ pranešime.
Prieš parą Rusijos reitingus iki „šlamšto“ statuso apkarpė kitos dvi tarptautinės kredito reitingų agentūros – „Fitch Ratings“ ir „Moody's Investors Service“, akcentuodamos dėl Maskvos sukelto karo Ukrainos įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų griaunantį poveikį Rusijos ekonomikai ir jos finansų sistemai.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga į Rusijos invaziją į Ukrainą reagavo įnirtingai, pritaikydamos sankcijas Rusijos centriniam bankui, o kol kas septynis didžiuosius jos komercinius bankus atjungdamos nuo tarptautinės finansinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
Norvegija stabdo bendradarbiavimą su Rusija mokslo ir švietimo srityje
Norvegija nusprendė įšaldyti bendradarbiavimą su Rusija mokslo ir švietimo srityje. Tai penktadienį pranešė šalies vyriausybė.
„Mes stabdome dialogą su Rusijos valdžia, visos sutartys tarp Norvegijos ir Rusijos tyrimo ir švietimo institutų bus įšaldytos“, - sakoma pranešime.
Norvegijos vyriausybė taip pat svarstys, kokie gali būti agresijos prieš Ukrainą padariniai Rusijos dalyvavimui švietimo ir mokslo programose „Erasmus+“ ir „Horizon Europe“.
Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministrė Ola Borten Moe pareiškė, jog Norvegija nori, kad :sankcijos būtų maksimaliai nutaikytos į Rusijos valdžią, o ne pilietinę visuomenę“.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
„Microsoft“ įšaldo produktų pardavimus ir paslaugų naujus pardavimus Rusijoje
IT milžinė „Microsoft“ stabdo savo produktų ir paslaugų naujus pardavimus Rusijoje, penktadienį pranešė bendrovė , plečiantis atsiribojančių nuo Maskvos invazijos Ukrainoje įmonių sąrašui.
„Kaip ir likęs pasaulis, esame pašiurpę, įpykę ir nuliūdę dėl vaizdų ir naujienų, ateinančių iš karo Ukrainoje, ir smerkiame šį nepagrįstą, neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos invaziją“, – sakoma „Microsoft“ prezidento Brado Smitho (Bredo Smito) tinklaraščio pranešime.
JT Žmogaus teisių taryba pritarė tyrimui dėl teisių pažeidimų per karą Ukrainoje
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba penktadienį didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pažeidimų, padarytų Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.
32 iš 47 Tarybos narių balsavo už kuo aukštesnio lygio tyrimą dėl įtariamų teisių pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn kaltuosius.
„Prieš“ balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja. Likusios 13 narių, įskaitant tradicines Maskvos šalininkes Kiniją, Venesuelą ir Kubą, susilaikė.
„Dėkoju visiems, kas balsavo už teisingą reikalą“, – pasakė Ukrainos ambasadorė.
Šis JT Žmogaus teisių tarybos sprendimas turėtų parodyti V. Putinui, kad prieš jį „yra visas pasaulis“, penktadienį pareiškė ukrainiečių ambasadorė Jevhenija Filipenko.
„Žinia Putinui buvo aiški: esi izoliuotas pasauliniu lygiu ir prieš tave yra visas pasaulis“, – po balsavimo žurnalistams sakė ji.
Šis smūgis Rusijai buvo suduotas JT Generalinei Asamblėjai Niujorke trečiadienį paskelbus savo įtaigų pareiškimą, priimtą 141 balsu ir sulaukusį tik penkių balsų „prieš“. Pareiškimu smerkiama Maskvos invazija ir reikalaujama nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos.
Žinia Putinui buvo aiški: esi izoliuotas pasauliniu lygiu ir prieš tave yra visas pasaulis.
Ženevoje įsikūrusi Žmogaus teisių taryba taip pat „griežčiausiais įmanomais žodžiais“ pasmerkė „žmogaus teisių... ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą“.
Kyjivo pateiktame tekste raginama „skubiai ir įrodomai išvesti Rusijos Federacijos karius ir Rusijos remiamas ginkluotas grupes iš visos Ukrainos teritorijos“.
Svarbiausia tai, kad penktadienio balsavimu atveriamas kelias įsteigti nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją ir pradėti aukščiausio lygio tyrimą, kokį tik gali užsakyti Taryba. Komisija turės „ištirti visus įtariamus pažeidimus“, susijusius su Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Žmogaus teisių taryba ragina paskirti tris tyrėjus „tokių pažeidimų faktams, aplinkybėms, priežastims nustatyti“. Jie taip pat turės surinkti įrodymus „siekiant, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“.
Tuo metu Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje jau pradėjo savo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.