Prieš šešis mėnesius Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad Šiaurės Korėjai niekada nebus leista turėti raketą, kuri galėtų smogti JAV. Prieš keletą dienų Pchenjanas paleido pirmąją tarpžemyninę balistinę raketą.

Raketa pakilo į 2800 kilometrų aukštį, nuskrido 930 kilometrų ir nukrito į vandenyną. Nors tokia raketa nepasiektų didžiosios žemyninės JAV teritorijos dalies, tačiau ji keltų grėsmę Aliaskai ir JAV karinėms bazėms bei pajėgoms Ramiajame vandenyne.

Atsižvelgiant į testų tempą ir pobūdį, tikėtina, kad jau nelabai tolimoje ateityje Šiaurės Korėja sugebės pasigaminti dar didesnio nuotolio raketą, rašo K. Sengupta. Vis dar neaišku, ar Pchenjanas pajėgus apginkluoti raketą branduoliniu užtaisu. Tačiau JAV pareigūnai pripažįsta, kad greičiausiai tai įvyks. Neseniai JAV generolas leitenantas Vincentas Stewartas kalbėdamas viename iš Senato komitetų pareiškė: „Režimas yra pasiryžęs pasiekti šį tikslą, ir tai atrodo neišvengiama.“ Pasak jo, vienintelė likusi kliūtis – ištobulinti balistinės raketos grįžimą į atmosferą.

Tad ko gali imtis JAV ir tarptautinė bendruomenė, kad neleistų Kim Jong Unui susikurti branduolinių tarpžemyninių balistinių raketų arsenalą? Tenka pripažinti, kad galimi veiksmų variantai yra riboti. Vašingtonas mėgino kalbėti griežtu tonu, užsimindamas apie galimus karinius smūgius. Tačiau tai būtų labai rizikinga. Nustatyti taikinius ir juos atakuoti būtų nelengva, be to, netoli sienos esanti Pietų Korėjos sostinė Seulas labai nukentėtų nuo atsakomųjų smūgių – tikėtina, kad aukų skaičius būtų milžiniškas.

JAV gynybos sekretorius generolas Jamesas Mattisas perspėjo: „Jei vis dėlto tektų imtis karinių veiksmų, tai bus sunkiai suvokiamo masto tragedija. Todėl siekiame bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis, Kinija, Japonija ir Pietų Korėja, kad rastume tinkamą problemos sprendimą.“

Po pastarojo raketų bandymo paskelbtoje „Twitter“ žinutėje buvo mažai D. Trumpui būdingų išvedžiojimų. Nebuvo jokių grasinimų, kad JAV imsis veiksmų prieš Kim Jong Uną ar jo režimą. Atrodo, kad JAV prezidentas yra pasirengęs šios krizės sprendimą palikti kitiems. D. Trumpas teigė: „Šiaurės Korėja ką tik paleido dar vieną raketą. Ar tas vyrukas neturi kuo užsiimti gyvenime? Sunku patikėti, kad Pietų Korėja ir Japonija ilgai su visu tuo taikstysis. O gal Kinija pagaliau imsis griežtų veiksmų prieš Šiaurės Korėją ir padarys galą visoms šitoms nesąmonėms!“

Pietų Korėjoje pagaliau baigiasi politinio nestabilumo laikotarpis, ir naujasis šalies prezidentas Moon Jae-inas pasisako už diplomatinį sprendimą. Pietų Korėjos vadovas paprašė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos imtis veiksmų prieš Pchenjaną, tačiau greičiausiai jis nesirengia žengti toliau. Kaip parodė istorija, ekonominės sankcijos yra gana neveiksmingos prieš režimą, kuris yra pasirengęs susitaikyti su šalies žmonių nepritekliumi, kad tik galėtų įgyvendinti savo branduolines ambicijas.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe jau seniai reiškia susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos. Jis teigė, kad „tokios provokacijos yra visiškai nepriimtinos“ ir kad jo šalis kartu su JAV ir Pietų Korėja yra pasirengusios vieningai spausti Pchenjaną, nors nenurodė, koks tai būtų spaudimas.

Manoma, kad Kinija, kaip Šiaurės Korėjos pagrindinė prekybos partnerė, gali daryti įtaką Pchenjanui. Tačiau, nepaisant socialiniame tinkle „Twitter“ išreikštos vilties, kad Kinija galbūt imsis griežtų veiksmų, D. Trumpas vis labiau kritikuoja tai, ką jis įvardija kaip Pekino pasyvumą šiuo klausimu. Tačiau Kinijos ambasadorius Jungtinėse Tautose neseniai perspėjo apie galimas „katastrofiškas“ pasekmes, jei nebus sugebėta sumažinti įtampos santykiuose su Šiaurės Korėja. „Negalime sau leisti, kad pauzė be dialogo užsitęstų“, – sakė Liu Jieyi.

Šiaurės Korėjos problema bus vienas iš svarbių dienotvarkės klausimų per savaitės pabaigoje Hamburge rengiamą Didžiojo dvidešimtuko susitikimą. Tačiau Pchenjano pagrindinis tikslas visada buvo tiesioginės dvišalės derybos su JAV. Iki šiol visos administracijos Vašingtone griežtai atmesdavo tokią galimybę, nes esą taip Pchenjanui būtų parodyta, kad jo konfrontacinė politika pasiteisino.

Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas pareiškė, kad jis būtų pasirengęs pakviesti Kim Jong Uną į Vašingtoną ir pavaišinti jį mėsainiais: „Kuo jau taip baisiai blogai kalbėtis? Žinote ką? Tai vadinama dialogo pradžia.“

JAV politikos elitas į D. Trumpo pasiūlymus reagavo su pašaipa, tačiau Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pagyrė JAV prezidentą kaip „labai išmintingą politiką“. Dabar, kai atrodo, kad karinio problemos sprendimo galimybė nebesvarstoma, o ekonominės sankcijos yra neveiksmingos, D. Trumpas gali imti manyti, kad „mėsainių diplomatija“ gali padėti jam įgyvendinti savo pažadą, kad Šiaurės Korėja neturės branduolinių raketų, kurios galėtų pasiekti JAV.