Kai kuriais skaičiavimais, Ukraina kasdien iššaudo iki 6–7 tūkst. artilerijos sviedinių, t. y. maždaug tiek pat, kiek maža Europos valstybė užsako taikos metu, tačiau tai yra tik maždaug trečdalis to skaičiaus, kurį naudoja Rusija, praėjus beveik metams nuo karo pradžios.
„Turime veikti skubiai“, – žurnalistams NATO būstinėje Briuselyje sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
Jis teigė, kad raštu kreipėsi į 27 bloko gynybos ministrus, ragindamas juos teikti Ukrainai pirmenybę, kai kalbama apie ginklus ir amuniciją.
„Tai, ką turime padaryti, matuojama ne mėnesiais, o savaitėmis“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vakarų sąjungininkus, prašydamas greičiau suteikti karinę paramą, įspėdamas, kad delsimas bus naudingas Rusijai, artėjant invazijos metinėms vasario 24 dieną.
Diskusijose ES daugiausia dėmesio buvo skiriama būdams, kaip bendrai pirkti šaudmenis ir naudoti specialų bendrą fondą papildomam finansavimui. Tačiau gynybos pramonei reikalingi tvirti ilgalaikiai užsakymai, kad būtų galima sukurti ir išplėsti gamybos linijas, ir ji negali tiesiog per naktį padidinti tiekimo.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kalbėdamas spaudos konferencijoje su J. Borrelliu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, sakė, kad didžiausia pasaulyje saugumo organizacija sukurs schemą, padėsiančią Ukrainai gauti reikiamų atsargų.
„Sutarėme, kad NATO turėtų padėti Ukrainai sukurti veiksmingą, skaidrią ir atskaitingą viešųjų pirkimų sistemą“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis teigė, kad netrukus susitiks ekspertų grupė, kuri aptars, kaip geriausia elgtis toliau.
„Pagrindiniai pajėgumai turi pasiekti Ukrainą prieš Rusijai pasinaudojant šiuo momentu“, – sakė jis.
NATO mano, kad Rusija pastarosiomis savaitėmis pradėjo puolimą, didindama atakų intensyvumą Rytų Ukrainoje ir stiprindama pajėgas pietuose. Pareigūnai teigė, kad Ukraina pavasarį tikriausiai pradės savo kontrpuolimą.
Paklaustas, ar, jo manymu, Ukrainos Vakarų partneriai veikia pakankamai greitai, D. Kuleba atsakė, kad „padaryta nepakankamai, todėl mes čia ir stovime“.
Tačiau jis pažymėjo: „Niekas nesitikėjo, kad šis karas truks taip ilgai. Todėl tam tikru momentu susiklostė situacija, kai tapo akivaizdu, kad gamybą reikia išplėsti.“
Estija, turinti bendrą sieną ir ilgą istoriją su Rusija, siekia, kad ES ir jos NATO sąjungininkės parūpintų 1 mln. artilerijos sviedinių, kurių vertė siekia 4 mlrd. eurų.
