Ekspertai priėjo prie išvados, kad šie tarptautinės teisės pažeidimai gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai, o kai kurias atvejais – ir kaip nusikaltimai žmogiškumui. Trys teisininkai iš Prancūzijos, Čekijos ir Švedijos paragino pradėti tyrimą Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT) Hagoje. Šiuo metu TBT tiria spėjamus ukrainiečių vaikų grobimus ir atakas prieš civilius Ukrainoje.
Nepriklausomi tarptautinės teisės ekspertai teigia surinkę patikimos informacijos apie plačiai paplitusius ir sistemingus smurto ir kankinimų metodus. Esą naudojamos ne tik šautuvo buožės, kastuvai, elektrošokas ir šunys. Beveik 43 proc. paleistų ukrainiečių karo belaisvių pasakojo ir apie prieš juos naudotą seksualinį smurtą, nurodoma ataskaitoje.
Ataskaitoje nepateikiamas tikslus ukrainiečių karių, spėjamai nužudytų ne per karo veiksmus, skaičius. Tačiau teisininkų komanda tvirtina, kad JT Žmogaus teisių biuras iki 2025 m. gegužės gavo įrodymų arba patikimų duomenų apie 194 egzekucijas mūšio lauke. Be to, yra pranešimų apie nužudymus belaisvių stovyklose.
Anot ataskaitos, kariniai vadai ir Rusijos atstovai viešai ragino negailestingai elgtis su belaisviais. „Jie neturi teisės gyventi. Žudyti, žudyti, žudyti“, – cituojamas buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas.
Manoma, kad nuo Rusijos karo pradžios 2022 m. vasarį į rusų rankas pateko mažiausiai 13 tūkst. 500 Ukrainos karių, teigiama ataskaitoje. Beveik 6 tūkst. 800 jų buvo paleisti, 6 tūkst. 300 vis dar yra nelaisvėje.
Ataskaita paremta buvusių belaisvių, Ukrainos atstovų liudijimais, tarptautinių organizacijų pranešimais ir kitokiais įrodymais. Rusija su ekspertais nebendradarbiavo.
