„Gegužės 12-osios vakarą Estija pasinaudojo savo teise patikrinti savo išskirtinę ekonominę zoną kertantį šešėlinio laivyno laivą „Argent/Jaguar“, kuris plaukioja be vėliavos, nėra apdraustas ir kuriam Jungtinė Karalystė taiko sankcijas“, – sakė M. Tsahkna.
„Rusija atsakė pavojingai agresyviai, pakeldama naikintuvą lydėti šešėlinio laivyno tanklaivį ir taip pažeisdama Estijos oro erdvę. Šis atvejis yra dar vienas pavyzdys, įrodantis, kad Rusija kelia rimtą grėsmę ne tik savo kariniais veiksmais Ukrainoje, bet ir kur kas platesniu mastu“, – teigė jis.
Pasak užsienio reikalų ministro, dėl to labai svarbu stiprinti sąjungininkų atgrasymo ir gynybos pozicijas.
„Birželį Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime turi būti susitarta dėl naujo ir ambicingo gynybos išlaidų lygio, nes tik didindamos investicijas į gynybą sąjungininkės gali užpildyti esamas pajėgumų spragas ir atgrasyti Rusiją, kuri kelia grėsmę visam aljansui“, – pažymėjo M. Tsahkna.
Jis pridūrė, kad Estija rodys pavyzdį ir kitąmet padidins išlaidas gynybai iki 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)
Be atgrasymo ir gynybinės pozicijos stiprinimo, Turkijoje taip pat buvo aptartas tolesnis Šiaurės Amerikos ir Europos sąjungininkų bendradarbiavimo stiprinimas ir parama Ukrainai.
„Rusija nesutiko su paliaubomis ar tiesioginėmis derybomis su Ukrainos prezidentu, o tęsė brutalius išpuolius ir vilkinimo taktiką. Rusija tęsia agresijos kursą, vis dar tikėdama, kad gali pasiekti savo tikslus, t. y. sunaikinti Ukrainą ir pertvarkyti Europos saugumo architektūrą“, – pabrėžė M. Tsahkna.
„Griežtinant sankcijas, Rusija turi būti priversta atsisakyti šių tikslų ir nutraukti karą“, – pridūrė jis.
(be temos)
(be temos)