Sausros įtaka Reine

Pirmasis signalas buvo dar liepą, kai pranešta, kad dėl karščių ir lietaus trūkumo smarkiai nuseko didžiulė 1 230 km ilgio Reino upė.

Alpių kalnuose prasidedanti upė teka per Austriją, Prancūziją, Liuksemburgą, Vokietiją. Dalis jos atšakų apima ir Nyderlandus bei didžiausią Europoje Roterdamo uostą. Upės intakai ateina netgi iš Italijos ir Šveicarijos. Tai reiškia, kad ir tose šalyse upių vandens lygis yra smarkiai kritęs.

Įprastai pagal vidutinį vandens debitą Reinas būdavo prilyginamas didžiausiai Afrikos upei Nilui. Vidutinis Reino debitas prie deltos siekė 2 330 kubinių metrų per sekundę, Nilo – 2 830 kubinių metrų per sekundę.

Reino upė Europoje yra viena iš labiausiai krovininėje laivyboje naudotų vandens kelių. Net 883 km šios upės yra laikomi tinkami upiniais laivais gabenti krovinius. Dėl sausros dalyje šios upės vietų krovininė laivyba jau ribojama.

Kai kurios į Reiną įtekančios upės iš viso nebegali būti naudojamos laivybai. Dalyje upių gylis nesiekia ir metro.

Neįprasta: Nyderlandų kanaluose nameliai guli ant dugno. / "Reuters", "Nrk.no" nuotr.

Uždaryta laivyba Luaroje

Didžiulė sausra išdžiovino ir Prancūzijos, Italijos upes.

Visiškai sausa viena didžiausių į Prancūzijos upę Rionę įtekanti Gardo upė. Pietų Prancūzijoje išgaravusių upių yra ir daugiau.

Daugelyje vietų išdžiūvo 1 012 km ilgio Luara. Ji yra ilgiausia Prancūzijos upė. Ši upė taip pat pritaikyta laivybai. Nuo Biskajos įlankos iki Nanto miesto, kai vandens lygį pakeldavo potvyniai, netgi plaukdavo jūrų laivai. Toliau galėjo plaukti tik upiniai laivai.

Dabar dėl sausros laivyba šioje upėje apribota. Jos vandens lygis siekia tik apie 20 proc. jos vidutinio lygio. Išdžiūvo ir visi šios upės intakai. Seklumos Luaros upėje yra netgi jos žemupyje, 20 km nuo Biskajos įlankos.

Luaros upė yra itin svarbi Prancūzijos upių laivybai. Laivybos kanalais Luara sujungta su Sena, kuri teka per Paryžių.

Situacija: didesnė ilgiausios Prancūzijos upės Luaros dalis yra išdžiūvusi. / "Reuters", "Nrk.no" nuotr.

Nuseko upės, šaltiniai, ežerai

Kiek mažesnė sausra yra apėmusi šiaurinės Europos dalį.

Dėl sausros netgi ilgiausios Prancūzijos upės nebegalima naudoti laivybai.

Išdžiūvo kai kurios Didžiosios Britanijos upės, tarp jų ir Temzės intakai, šaltiniai, to anksčiau nebūdavo. Didžiojoje Britanijoje išdžiūvo Velso Kornvalio ežeras.

Išdžiūvo ir kai kurios Nyderlandų upės, ypač kanalai. Kanaluose prie kranto stovėję nameliai nusileido iki pat dugno.

Kai kuriose šalyse išdžiūvo ir ežerai. Vienas iš tokių yra Austrijos Zicksee, kur vanduo nukrito 1,5 m ir žmonės gali vaikščioti ežero dugnu tarsi kokioje nors potvynio apsemiamoje pajūrio zonoje, kokia yra Vatų jūroje.

Beveik visiškai yra išdžiūvęs ir trečias pagal dydį Vengrijos Velence ežeras. Šiais metais Vengrijoje fiksuojama anomalinė sausra, pati didžiausia nuo 1901 m.

Didžiulė sausra apėmė ir Ispanijos Andalūzijos regioną. Jame upių vandens lygis yra tik 40 proc. vidutinės rugpjūčio mėnesio normos.