– Jūsų institutas ištyrė, kad dar prieš karą Ukrainoje Europoje suintensyvėjo ginkluotės pirkimas, kokias tendencijas pastebėjote?
– Europoje pastebėjome, kad ginkluotės importas ir perdavimas kitoms šalims smarkiai augo, ypač nuo pasaulinės finansų krizės 2008 m., vėliau matėme, kaip auga kai kurių šalių ginklų pirkimas. Augimas matomas visoje Europoje nuo 2007 m. iki 2020 m. Kai kurios šalis tęsia jau anksčiau numatytus ginkluotės pirkimus, kai kurios pradėjo visiškai naujus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokiose valstybėse ypač išaugo ginkluotės pirkimas?
– Ypač savo ginkluotę plėtė Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai. Kiekviena jų investavo dideles sumas į naujus karinius orlaivius ir kitokias karines sistemas. Tačiau jei pažiūrėtume į kitas Europos valstybes, ypač tas, kurios šalia Rusijos, jos irgi nesnaudė. Žinoma, Baltijos šalys tuo nepasižymėjo, bet jų investicijos į šarvuočius augo.
– Kokios karinės ginkluotės pirkimas ypač suintensyvėjo per pastaruosius kelerius metus?
– Buvo užsakomi labai brangūs kariniai naikintuvai F35 iš Jungtinių Valstijų. Tai matėme iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Norvegijos pavyzdžių. Buvo perkamos priešlėktuvinės sistemos, jūrų žvalgybos orlaiviai. Iš mažesnių valstybių matėme, kad Baltijos šalys pasikliauja daugiau šarvuočių galia, savaeige artilerija, pirko ir priešlaivinių raketų. Lenkija, kuri ginkluotę pirkti masiškai pradėjo visai neseniai, investuoja iš esmės į viską – nuo karinių orlaivių iki tankų iš Jungtinių Valstijų. Prieš savaitę jie įsigijo britišką fregatą. Priešlėktuvinė ginkluotė, žinoma, taip pat labai svarbi, į ją investavo nemažai Europos valstybių.
Buvo aišku, kad Europa didins ginkluotės pajėgumus, ypač pastarieji įvykiai dėl Ukrainos parodė, kad tai vienintelis teisingas kelias.
– Kokia situacija dėl ginkluotės pirkimo buvo stebima Rusijoje ir tarp jos kaimyninių valstybių?
– Yra keletas svarbių akcentų dėl Rusijos. Kalbant apie artimus kaimynus, tai Baltarusijoje, Kazachstane Rusijos ginkluotės eksportas išlieka pastovus ir gana didelis pagal jos ekonomikos pajėgumus. Tuo pat metu kitur pasaulyje Rusijos ginkluotės eksportas sumažėjo, ypač jos įprastose ginklų rinkose, pvz., Indijoje, kur Rusijai sekasi labai sunkiai išlaikyti pagrindinį ginklų tiekėjo vaidmenį.
– Ką toks suintensyvėjęs ginkluotės pirkimas reiškia? Ar tai rodo, kad valstybės numatė gresiantį konfliktą?
– Manau, labai aišku, kad augimas matomas po finansų krizės, bet kartu invazija į Ukrainą, Krymo aneksija pakeitė situaciją iš esmės. Europa tęsia, ką suplanavo anksčiau, ir pradėjo vykdyti naujus ginkluotės įsigijimus arba jų nemažino. Buvo aišku, kad Europa didins ginkluotės pajėgumus, ypač pastarieji įvykiai dėl Ukrainos parodė, kad tai vienintelis teisingas kelias.
