Cunamis „nuplaus“ Lisaboną

Neįtikėtina, bet vasario pabaigoje Portugalijos sostinėje Lisabonoje buvo surengtos civilinės gynybos pratybos apie galimą cunamio bangos pasirodymą.

Buvo imituojamas cunamio bangos įsiveržimas į Lisabonos senamiestį. Mieste skleisti ne tik pavojaus signalai, siųstos žinutės gyventojams ir turistams, bet ir įvertinta, kaip greitai galima juos evakuoti iš Lisabonos centro.

Numatyta, kad ateityje Lisabonoje Težos upės deltoje atsiras informacinės lentos, rodančios kryptį, kur bėgti nuo įsiveržusios didelės bangos.

Cunamio bangos imitavimas pratybose Lisabonoje nėra visiškai atsitiktinis. Dėl žemės drebėjimo Portugalijos pakrantę cunamiai nusiaubė tris kartus – 1531, 1755 ir 1969 m.

Ypač skaudus buvo 1755 m. lapkričio 1 d. Portugaliją sukrėtęs 9 balų žemės drebėjimas. Jis, taip pat atslinkusi cunamio banga Lisabonoje nusinešė 40 tūkst. gyventojų.

Pokyčiai: mokslininkai mano, kad dėl gėlo vandens antplūdžio Atlanto vandenyne šiltosios srovės smarkiai silpsta. / „Portalmorski.pl“ nuotr.

Rusijos įsiveržimo baimė

Baltijoje cunamiai negresia, nes jūra per sekli. Po Ukrainoje vykstančio karo pagrindinis baubas Baltijos jūros regione tampa Rusija.

Prieš kelias savaites pagrindine naujiena buvo, kad Estija įsigijo tolimojo nuotolio raketų „Blue Spear 5G SSM“, kurios skirtos kovai prieš laivus. Jos galinčios numušti taikinius iki 290 km atstumu. Taip pat Estijos kariuomenė įsigijusi ir jūros minų.

Pagrindine praėjusios savaitės Baltijos jūros regiono karine naujiena buvo tai, kad iš Latvijos Lielvardės bazės pakilę du Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“ palydėtų du Rusijos karinius lėktuvus, skrendančius virš tarptautinių Baltijos jūros vandenų, netoli Latvijos sienos.

Aiškėja, kad Latvijoje, Lielvardės bazėje misiją vykdo penki Vokietijos lėktuvai. Sužinota, kad NATO lėktuvų bazės yra ne tik Latvijos Lielvardėje, bet ir Lietuvoje prie Šiaulių ir Estijoje Amaryje.

Rusijos įsiveržimo baimė yra ne tik Lietuvoje, kur ją kursto ir atskiri politikai. Tokia pat baimė tvyro ir Latvijoje, bent apie tai kalbama jų žiniasklaidoje.

Rusijos baimė yra ir Estijoje, Suomijoje, netgi Norvegijoje baiminamasi su laivais galimai atplaukiančių Rusijos specialiųjų tarnybų šnipų. Norvegija su Rusija turi tik nedidelę bendrą sieną prie Barenco jūros. Nuo seno tarp Rusijos ir Norvegijos buvo daug bendrų interesų, ypač dėl žvejybos Barenco ir Norvegijos jūrose.

Vis dažniau pasigirsta prognozės, kad Šiaurės Europos regiono laukia ne tik karai, bet ir naujas ledynmetis.

Artinasi Atlanto atšalimas

Vis labiau Norvegiją kamuoja ir kitokios baimės, susietos su jūra. Itin šaltas šių metų sausis ir vasaris Norvegijos pietuose su daugybe šalčio rekordų, tarp jų ir ir Osle, šalyje sukėlė nerimo.

Jau kurį laiką skleidžiama žinia, kad Atlanto vandenyno srovių sistema dėl ledyno tirpimo patiria daug pokyčių. Vis dažniau pasigirsta prognozės, kad Šiaurės Europos regiono laukia naujas ledynmetis.

Mokslininkai vienareikšmiškai teigia, jog jau yra įrodymų, kad ledynmečio artėjimo procesas prasidėjo. Toks įrodymas yra vis labiau spartėjantis Grenlandijos ledų tirpimas, kuris nuleidžia į vandenyną vis didesnį kiekį gėlo vandens. Lūžio taškas, kai gėlas vanduo ims sparčiai „gesinti“ šiltas sroves, dar nepasiektas.

Nepaisant to, vis dažniau pasirodo pranešimų apie mirtiną gėlo vandens pavojų šiltajai Golfo srovei. Gėlas vanduo iš ištirpusių ledynų yra lengvesnis, todėl gali nugramzdinti šiltus Golfo srovės vandenis. Mokslininkai yra pateikę prognozes, kad didesnė įtaka Golfo srovei pasijus apie 2095 m.

Manoma, kad Golfo srovės „užgesinimo“ procesas jau vyksta ir dabar. Taip pat pateikiama duomenų, kad kažkas panašaus yra buvę ir praeityje. Tai lėmę, kad didelėje dalyje Europos, įskaitant ir dabartinės Lietuvos teritoriją, buvo susiformavę ledynai. Ledynų formavimasis, o po to jų atsitraukimas trukęs tūkstantmečius.

Ką reikštų Golfo srovės išnykimas Vakarų Europai? Manoma, kad Norvegijos Bergeno mieste žiemą vidutinė šimtmečio oro temperatūra nukristų apie 30 laipsnių, o vasarą apie 10 laipsnių. Londone žiemą vidutinė temperatūra būtų 15 laipsnių žemesnė nei dabar, o vasarą – apie penkis laipsnius. Tai reikštų, kad Bergene būtų žiemų ir su minus 30 ar netgi 40 laipsnių, o Londone iki minus 20–30 laipsnių.