Dėl to aukų skaičius po antradienio vakarą žemės drebėjimo sukeltos griūties padidėjo iki aštuonių.

Kasybos įmonių grupei KGHM „Polska Miedz“ priklausančios kasyklos vadovas Pawelas Markowski (Pavelas Markovskis) sakė, kad kalnakasių mirtys yra didžiausia jo vario kasykloje nutikusi tragedija per 55 metus.

Dar penki darbininkai buvo paguldyti į ligoninę, tačiau pavojus jų gyvybėms negresia, o dar keli asmenys visiškai nenukentėjo.

P.Markowski nurodė, kad aukoms buvo nuo 23 iki 50 metų. Gelbėtojai, pasišviesdami lempomis ir plikomis rankomis labai sudėtingomis sąlygomis ieškojo nukentėjusiųjų, sakė jis.

Požeminis smūgis įvyko antradienį po 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku, maždaug 1,1 km po žeme Rudnos kasykloje pietvakariniame Lenkijos mieste Polkovicėse. Vokietijos žemės mokslų tyrimų centras, įsikūręs Potsdame netoli Berlyno, pranešė, kad Polkovicių regione griūties metu buvo užfiksuotas 4,5 balo stiprumo paviršinis drebėjimas.

Kasyklos valdžia ir prokurorai pradėjo tyrimus dėl griūties.

Rudna yra didžiausia Europoje ir viena didžiausių pasaulyje vario rūdos kasykla. Joje per metus iškasama 12 mln. tonų rūdos.

KGHM atstovė Jolanta Piatek (Jolanta Piontek) nurodė, kad darbas trečiadienį buvo tęsiamas kitose kasyklos vietose.

J.Piatek sakė, kad po šios nelaimės šiemet jau žuvo 15 asmenų KGHM priklausančiose kasyklose. 13 jų žuvo vario kasyklose, o dar du – vario gamyklose.

2013 metais per požeminio smūgio sukeltą griūtį Rudnos kasykloje įstrigo 19 kalnakasių, bet visi jie buvo išgelbėti ir nepatyrė didesnių sužeidimų.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo), kalnakasio dukra, trečiadienį apsilankė kasykloje ir išreiškė paramą žuvusiųjų šeimoms. Sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Radziwillas (Konstantinas Radzivilas) aplankė ligoninėje gulinčius kalnakasius.

Šalies įstatymų leidėjai tylos minute pagerbė nelaimės aukas ir pasimeldė už juos. Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), šiuo metu su vizitu besilankantis Švedijoje, pareiškė užuojautą žuvusiųjų šeimų nariams bei pažadėjo jiems valstybės paramą.

Įmonių grupė KGHM, komunizmo laikais žinoma kaip Lenkijos valstybinis kasybos ir metalurgijos kombinatas, 1991 metais, šaliai pereinant prie rinkos ekonomikos, buvo dalinai privatizuota ir patyrė restruktūrizaciją. Nuo to laiko ji išaugo iki vienos didžiausių pasaulyje vario ir sidabro gamintojų. Ši grupė taip pat turi ir kasyklų Čilėje, Kanadoje bei Jungtinėse Valstijose.