Asamo valstijos Tinsukijos srityje šalia populiarios ekologinio turizmo teritorijos esančiame telkinyje, valdomame valstybinės įmonės „Oil India“, dujos pradėjo veržtis gegužės pabaigoje. Bendrovė praeitą savaitę nurodė, kad nuotėkis tebėra „nevaldomas“.

Antradienį dujos galiausiai užsidegė ir pliūptelėjo didžiulė ryškiai oranžinė liepsna, o kylantys juodų dūmų debesys buvo matomi už 10 km, naujienų agentūrai AFP pasakojo vietos gyventojai.

„Prie gręžinio vykstant valymo operacijoms gręžinys užsiliepsnojo“, – sakoma „Oil India“ pranešime. Įmonė pridūrė, kad vienas ugniagesys patyrė „lengvų sužeidimų“.

Apie 200 inžinierių ir darbininkų, įskaitant iš Singapūro pirmadienį atvykusią ekspertų grupę, stengiasi sustabdyti dujų nuotėkį greičiau nei per keturias savaites, rašo bendrovė.

Išsigandę aplinkinių kaimų gyventojai pabėgo ir pasakojo, kad per gaisrą užsidegė penki namai.

„Padėtis labai bloga. (Gaisras) plečiasi. Žinojau, kad taip nutiks“, – telefonu iš įvykio vietos AFP sakė vietos aplinkosaugininkė Niranta Gohain.

Bendrovė paprašė kariuomenės pagalbos, kai vietos gyventojai, antradienį prasidėjus gaisrui, esą užpuolė įmonės mašinas, sakė „Oil India“ atstovas Tridivas Hazarika.

Pastarąsias dvi savaites į gręžinį buvo pumpuojamas vanduo, stengiantis neleisti dujoms užsiliepsnoti.

Asamo vyriausiasis ministras Sarbananda Sonowalas (Sarbananda Sonovalas) sakė, kad į verslovę, esančią už 500 km į rytus nuo valstijos didžiausio miesto Guvahačio, siunčiama ugniagesių, policininkų ir karių.

Aplinkosaugininkai reiškė didelį susirūpinimą dėl dujų nuotėkio poveikio.

Iš šio 3 870 m gylio gręžinio prieš avariją per dieną būdavo išgaunama apie 100 tūkst. standartinių kubinių metrų dujų, skelbia „Oil India“.

Vos už kilometro nuo verslovės yra Magūrio-Motapungo šlapynių kompleksas, pritraukiantis daug ekologinio turizmo entuziastų. Maždaug už 2,5 km nuo naftos ir dujų gavybos vietos yra Dibru Saikovos nacionalinis parkas – didele biologine įvairove pasižyminti saugoma teritorija, garsėjanti migruojančiais paukščiais.

Tarnybos aplink verslovę buvo nustačiusios 1,5 km spindulio evakuacijos zoną; savo namus paliko apie 2,5 tūkst. gyventojų.

Pirmadienį pareigūnai nurodė ištirti penkių žmonių mirtis teritorijose aplink verslovę, nors rajono administracija, remdamasi preliminariais duomenimis, teigė, kad jie mirė dėl natūralių priežasčių.