Didžiosios Britanijos parlamentui ketvirtadienį nubalsavus prieš karinius veiksmus Sirijoje, Vakarams teko bent kelioms dienoms atidėti planuojamą intervenciją į dvejus su puse metų trunkantį konfliktą. Jungtinės Valstijos šiai operacijai siekia sukurti tarptautinę koaliciją, bet šalies pareigūnai taip pat užsimena, kad Vašingtonas gindamas savo tarptautinius interesus gali imtis ir vienašališkų veiksmų.

Ekspertai ir apžvalgininkai jau nebesvarsto, ar Vakarų šalys surengs intervenciją į Siriją. Kariškiams rengiant potencialios atakos planus, liko tik du klausimai – kada ir pagal kokį scenarijų.

Riboto masto smūgiai

Užsienio žiniasklaidos cituojami šaltiniai teigia, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai trijų dienų operaciją Sirijoje pradės naktį į penktadienį. Kas prisijungs prie koalicijos, iki galo neaišku. Graikija ir Didžioji Britanija žada leisti naudotis jų karo bazėmis. Turkija ir Prancūzija irgi pasirengusios prisidėti, tokios pat pozicijos laikosi Danija. Saudo Arabija ir Kataras reiškia politinę paramą dėl įsikišimo.
JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis antradienį pareiškė, kad Amerikos pajėgos tame regione "pasiruošusios veikti", jeigu prezidentas Barackas Obama įsakys.

Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney sakė, jog šalies vadovas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl JAV atsako, bet beveik neabejojama, kad jis bus susijęs su kariniais veiksmais. Tačiau atstovas tvirtino, jog Vašingtonas nesiekia "pakeisti režimo", todėl tikėtina, kad bet kokie kariniai smūgiai bus riboto masto ir kad jais nebus siekiama nuversti Basharo al Assado.

Pamirškite sausumos operaciją

Tiek analitikai, tiek Vakarų kariuomenių atstovai atmeta sausumos operacijos galimybę.

"Sausumos operacijai Sirijoje atlikti reikia šimtų tūkstančių karių, kai kas kalba apie 350 tūkst., – Prancūzijos žiniasklaidai sakė šios šalies kariuomenės vadas admirolas Édouard’as Guillaud. – Kaip pasakytų amerikiečiai – pamirškite! Sirijos kariuomenė gerai aprūpinta, parengta ir veikia ryžtingai."

Vakarų ekspertai įvardija keletą pagrindinių scenarijų, kuriuos gali pasirinkti JAV ir jų sąjungininkai. Vienas jų – įvesti neskraidomą zoną virš Sirijos, kad režimo lėktuvai ir sraigtasparniai negalėtų atakuoti sukilėlių iš oro. Tai būtų didelė paspirtis opozicijai, bet, kad užtikrintų neskraidymo zoną naudodamos lėktuvus, JAV pirmiausia turės neutralizuoti Sirijos oro gynybos sistemą. Tai būtų gana rizikinga, nes Rusija žadėjo aprūpinti Siriją moderniomis oro gynybos priemonėmis.

"Toks žingsnis privers amerikiečius įsivelti į Sirijos pilietinį karą labiau, nei jie norėtų", – Vokietijos transliuotojui "Deutsche Welle" teigė Hansas Joachimas Schmidtas iš Vokietijos Heseno karo ir taikos tyrimų fondo.

Realiausia – raketų ataka

Ar Vašingtonas pasirinks šį scenarijų, abejoja ir Didžiosios Britanijos tyrimų instituto "Oxford Research Group" saugumo ekspertas Paulas Rogersas. Jo nuomone, labiausiai tikėtinos yra atakos sparnuotosiomis raketomis iš eskadrinių minininkų arba povandeninių laivų. Tokios raketos yra labai tikslios, turi vos 20 m paklaidą ir gali skristi taip žemai, kad Sirijos gynybos sistemos nepajėgs jų sustabdyti.

"Amerikiečiai galėtų paleisti šias raketas iš Izraelio pakrantės vandenų, gavę jo leidimą. Jos perskristų Galilėją ir Golano aukštumas, o iš ten iki Damasko telieka 70–80 km", – aiškino ekspertas.
Jau dabar Viduržemio jūroje yra keletas JAV laivų, kurie gali surengti raketų atakas.

Nors svarstoma ir Sirijos sukilėlių apginklavimo galimybė, P.Rogersas įspėja, kad toks žingsnis būtų pavojingas, nes ginklai gali patekti į stipriausios sukilėlių grupuotės – islamistinio "Al Nusros" fronto – rankas. Jungtinės Tautos ir kai kurios valstybės jį laiko teroristų organizacija.

"Yra būgštavimų, kad padėtis Sirijoje taps dar blogesnė, jeigu vietoj B.al Assado ją ims valdyti islamistai", – teigė P.Rogersas.

Ugnies kamuolys

Vašingtonui ir sąjungininkams reikia atsižvelgti ir į atsakomąsias priemones, kurių gali imtis B.al Assado režimas, pradedant nuo atakų atrėmimo ir baigiant terorizmo aktais. Damaskas buvo įspėjęs, kad jo užpuolimas pavers ugnies kamuoliu visą Artimųjų Rytų regioną. Imtis aktyvesnių veiksmų gali Sirijos sąjungininkai – Iranas ir Libano karinė grupuotė "Hezbollah".

"Iranas gali paskatinti "Hezbollah" imtis aktyvesnių veiksmų prieš Izraelį iš Libano teritorijos arba palaikyti Talibaną, kad šis pridarytų daugiau nuostolių amerikiečiams Afganistane", – svarstė Vokietijos ekspertas H.J.Schmidtas.

"Plačiau Artimuosiuose Rytuose, nepaisant B.al Assado režimo brutalumo, ši intervencija bus įvertinta kaip dar vienas Vakarų kišimosi pavyzdys po Irako, Afganistano, Jemeno, Somalio ir Libijos", – teigė "Oxford Research Group" analitikas P.Rogersas.

Prancūzijos laikraščio "L’Humanité" kalbintas Sirijos nacionalinio koordinacinio komiteto už demokratines permainas lyderis Haythamas Manna taip pat įspėjo, kad kariniai veiksmai gali apimti visą regioną ir turėti tokių padarinių, kad sirų tauta jau nebepajėgs sukurti teisinės valstybės.

"Kova už demokratiją – tai Sirijos tautos reikalas. Todėl mes nepritariame užsienio įsikišimui, ar tai būtų parama režimui, ar opozicijai", – sakė H.Manna.

Komentaras
Egdūnas Račius
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Tokio pobūdžio karinių intervencijų tikslas turėtų būti dvejopas – nuversti esamą nepalankų ir neparankų režimą, o jo vieton pastatyti (politiškai korektiškai – "sudaryti sąlygas") parankų ir podraug palankų režimą. Niekas neturėtų abejoti JAV galimybėmis nuversti dabartinį Sirijos režimą – tokį savo sugebėjimą JAV jau demonstravo dešimtis kartų. Tačiau JAV, kaip ir Irako, o ypač Libijos, atveju neturi patikimų partnerių Sirijos viduje, kurie galėtų pretenduoti užimti režimo vietą. Tad būtų labai nepageidautinas Libijos scenarijaus pasikartojimas.

Kita vertus, ankstesni precedentai rodo, kad JAV, iš naujo įsijautusios į "pasaulio policininko" vaidmenį, gali dar sykį ryžtis panašaus pobūdžio karinei avantiūrai. Tokiu atveju ir taip sunykęs JAV įvaizdis regione, o ir visame pasaulyje, dar labiau suprastėtų, o negatyvūs padariniai Sirijai bei platesniam regionui savo mastu galėtų prilygti Irako invazijos ir okupacijos padariniams ar net juos viršyti.

eginčijamas esamo režimo brutalumas, bet negalima ignoruoti ir maištininkų vykdomų nusikaltinų žmonijai bei karo nusikaltimų ir, kad ir netiesiogiai, idealizuoti režimui iššūkį metusių maištininkų grupių.

JAV turėtų dėti daugiau pastangų įtikinti į derybas su režimu nenorinčių eiti stambiausių nuosaikesnių maištininkų grupuočių vadus sėsti prie derybų stalo, atsisakyti siekių nuversti režimą karinėmis priemonėmis ir susitaikyti su pereinamojo laikotarpio perspektyva. Taip pat JAV turėtų dėti didesnes pastangas paveikti Rusiją, kad ši nutrauktų savo beatodairišką apologetišką režimo palaikymą ir prisijungtų prie pastangų konfliktą spręsti visoms viduje suinteresuotoms pusėms, o ne tik režimui priimtina linkme.