Šį mėnesį Ispanijoje siautėję miškų gaisrai išdegino daugiau nei 350 tūkst. hektarų plotą, pareikalavo keturių žmonių gyvybių ir privertė laikinai evakuoti tūkstančius žmonių.

„Akivaizdu, kad susiduriame su viena didžiausių aplinkos katastrofų per pastaruosius metus“, – spaudos konferencijoje po savaitinio ministrų kabineto posėdžio sakė vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska (Fernandas Grandė Marlaska).

Kabinetas gaisrų nuniokotas teritorijas paskelbė nelaimės zona, kad nukentėjusios bendruomenės galėtų gauti tiesioginę pagalbą, mokesčių lengvatas ir kitą paramą.

Antradienį vis dar buvo 15 aktyvių antro lygio gamtinių gaisrų, kurie kelia grėsmę žmonėms ir jų nuosavybei.

Ispanijos pagrindinė opozicinė Liaudies partija (PP) apkaltino socialistų premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) administraciją delsiant teikti paramą regioninėms vyriausybėms, kurios yra atsakingos už reagavimą į nelaimes.

Labiausiai nuo gaisrų nukentėjusius Kastilijos ir Leono, Galisijos ir Estremadūros regionus valdo PP.

PP lyderis Alberto Nunezas Feijoo (Albertas Nunjesas Feichas) apkaltino vyriausybę prastu planavimu ir pasiūlė 50 punktų planą, kuriame, be kita ko, numatyta sukurti nacionalinį padegėjų registrą.

Tuo metu F. Grande-Marlaska tvirtino, kad buvo panaudoti „visi turimi valstybės ištekliai“, o gaisrus padėjo gesinti ir užsienio ugniagesių komandos.

Jis apkaltino PP, kad ši „šias daugeliui žmonių sunkias akimirkas naudoja kaip savo politinės darbotvarkės dalį“.

Ministras teigė, kad vyriausybė peržiūrės opozicijos pasiūlymus, tačiau pabrėžė, kad padegimai sudarė tik nedidelę gaisrų dalį.

Gaisrus galima susieti su dviejų savaičių trukmės karščio banga, kurios metu oro temperatūra kilo virš 40 laipsnių Celsijaus.

Mokslininkai teigia, kad klimato kaita visame pasaulyje lemia vis dažnesnes, intensyvesnes ir ilgesnes karščio bangas, kurios sukelia gamtinius gaisrus.