Išpuolis Berlyne jau nebelaikomas tik kriminaline byla

Vokietijos vyriausybė Berlyne įvykdytą Gruzijos piliečio Zelimchano Changošvilio nužudymą priskyrė politiškai motyvuotiems nusikaltimams. Nusikaltėlio pėdsakai veda į Rusiją.

Teisinis įvertinimas

Išvadą, kurios galimus politinius padarinius tarptautiniams santykiams nustelbia koronaviruso pandemija, galima padaryti vertinant oficialų atsakymą į Bundestago deputatės Iren Michalič užklausimą.

Parlamentarei aiškinantis apie 2019 m. Vokietijoje įvykdytus politiškai motyvuotus nusikaltimus, pranešta, kad būta vienos žmogžudystės, kurios esą negalima priskirti ekstremistiniams nusikaltimams.

Analogišką patvirtinimą dėl politiškai motyvuoto Vokietijoje teisėtai gyvenusio asmens nužudymo šalies Vidaus reikalų ministerija pateikė ir dienraščiui "Tagesspiegel". Be to kita ko, oficialiame dokumente nurodoma, kad Vokietijoje smarkiai išaugo politiškai motyvuotų nusikaltimų, taip pat antisemitinių nusikaltimų skaičius.

Aukščiausio lygio tyrimas

Įžūlus nusikaltimas įvykdytas pernai rugpjūčio 23 d. Vokietijos sostinės Moabito rajone. Čečėnų kilmės Gruzijos pilietis buvo nužudytas po to, kai grįždamas iš mečetės ėjo parko keliuku. Žudikas privažiavo dviračiu, šaltakraujiškai iššovė čečėnui į galvą ir nuvažiavo toliau.

Kitaip nei per dar Gruzijoje įvykusį pasikėsinimą 2015-ųjų kovą, šįkart Z.Changošvilis neturėjo jokių šansų išgyventi. Žudikas panaudojo slaptųjų tarnybų itin mėgstamą ginklą – 9 mm kalibro pistoletą "Glock 26" su duslintuvu.

Nusikaltimą bandyta užmaskuoti Rusijos žiniasklaidoje eskaluojant buitinės žmogžudystės versiją. Tačiau Vokietijos kriminalistai pademonstravo savo pranašumą prieš nusikaltėlius. Pasitelkę liudininkų parodymus netrukus tyrėjai identifikavo įtariamąjį – juo pasirodė esąs Rusijos pilietis Vadimas Krasikovas. Jau kitą dieną po nusikaltimo jis buvo sulaikytas.

Vokietijos žvalgybai gavus duomenų apie planus nužudyti tuomet dar tardymo izoliatoriuje laikomą įtariamąjį, jis buvo perkeltas į slaptą kalinimo vietą.

Gruodį, įtariant, kad žmogžudystės užsakovai gali būti susiję su svetimos valstybės specialiosiomis tarnybomis, tyrimą pradėjo Vokietijos federalinė prokuratūra, paprastai neužsiimanti eilinėmis kriminalinėmis bylomis. Vasarį ji sankcionavo Rusijos piliečio areštą.

Tas pats scenarijus

Atskirą tyrimą atlikę "Bellingcat", "The Insider" ir "Der Spiegel" žurnalistai išsiaiškino, kad V.Krasikovas galimai priklauso Rusijos saugumo tarnybos elitiniam daliniui "Vimpel". Savo operaciją V.Krasikovas vykdė mėtydamas pėdas: iš Rusijos į Vokietiją keliavo per Prancūziją ir Lenkiją.

Likus šešioms dienoms iki nusikaltimo naudodamasis 49-erių Rusijos piliečio Vadimo Sokolovo vardu išduotu pasu jis iš Irkutsko per Maskvą atvyko į Paryžiaus Charles de Gaulle'io oro uostą. Rugpjūčio 20 d. iš Prancūzijos žudikas nuskrido į Varšuvą, viename tenykščių viešbučių užsisakė kambarį iki rugpjūčio 26-osios. Tačiau jau 22-ąją išvykęs iš viešbučio į jį nebesugrįžo. Rugpjūčio 23 d. jis atliko kruviną užduotį Berlyne. Tyrėjai daro prielaidą, kad nužudymo ginklą V.Krasikovas gavo Varšuvoje.

Nors Rusijos pasų duomenų bazėse tyrėjams nepavyko rasti nė vieno asmens, kurio duomenys atitiktų nurodytuosius V.Sokolovo pase, pastarojo numeris turėjo akivaizdžių panašumų su dokumentais, kuriais naudojosi pasikėsinimo į Jungtinėje Karalystėje prieglobstį gavusį rusų agentą Sergejų Skripalį vykdytojai.

Kad patektų į Šengeno erdvę, V.Krasikovas panaudojo viza, kurios anketoje buvo nurodyta, kad jis yra Sankt Peterburge dirbantis statybų inžinierius. Tačiau įmonė, kuri buvo įvardyta kaip jo darbovietė, Rusijos komercinių įmonių registre buvo įvardyta kaip reorganizuojama, o jos nurodytas telefono numeris sutapo su Rusijos gynybos ministerijos įmonės numeriu.

Panašios detalės – primityviai falsifikuoti dokumentai, atsitiktinės nuorodos į Rusijos saugumo tarnybai pavaldžias įstaigas – rodo, kad Berlyno nusikaltimą ir išpuolį Solsberyje režisavo tą pačią slaptųjų operacijų kūrimo mokyklą baigę asmenys.

Tyrėjai V.Sokolovu pasivadinusį asmenį sieja ir su 2013 m. birželį Maskvoje įvykdyto vieno Rusijos verslininko nužudymu. Nusikaltimas, kurį tąkart užfiksavo stebėjimo kameros, identiškas Berlyne įvykdytam išpuoliui: prie aukos žudikas privažiavo dviračiu, rusų verslininkas taip pat buvo nušautas į galvą.

Nusikaltimas Berlyne sukėlė Vokietijos ir Rusijos santykių krizę.

Galios demonstravimas

Anot Z.Changošvilio našlės, nujausdamas grėsmę, jos vyras buvo kreipęsis į Berlyno policiją prašydamas suteikti apsaugą, tačiau pareigūnai prašymą ignoravo. Velionio sesers teigimu, Rusijos specialiosios tarnybos jau seniai bandė užverbuoti jos sutuoktinį, kad šis sektų tuomet dar Gruzijoje gyvenusį brolį.

Žmogžudystės Berlyne užsakymas veikiausiai buvo duotas artimiausioje Vladimiro Putino aplinkoje. Kaip vienas iniciatorių įvardijamas ir Kremliui artimas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas.

Tikėtinas motyvas – nužudytas Z.Changošvilis kovojo su čečėnų sukilėliais prieš Rusiją, taip pat palaikė Gruziją jos konfliktuose su Maskva.

"Svarbiausia žinia, skirta politinio prieglobsčio prašytojams Vakaruose ir opozicijos atstovams: mes galime jus sugauti net Vokietijoje. Tokia rizikinga politika parodo autokrato panieką Vakarų teisinei valstybei", – tąkart rašė "Tagesspiegel" apžvalgininkas.

Lemiamas sprendimas

Nusikaltimas Berlyne sukėlė Vokietijos ir Rusijos santykių krizę. Pernai gruodžio mėnesį federalinė vyriausybė išsiuntė du Rusijos diplomatus. Atsakant į tai išsiųsti ir du Vokietijos ambasados Maskvoje darbuotojai. Tačiau dar ir šiandien ekspertai negaili kritikos Berlynui, kad šis reagavo pernelyg silpnai ir nepasekė Londono pavyzdžiu.

Nusikaltimas Berlyne įvykdytas dar neatslūgus įtampai po 2018 m. kovą Rusijos agentų įvykdyto išpuolio prieš Didžiojoje Britanijoje gyvenantį buvusį rusų agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Kitaip nei nužudymas Berlyne, pasikėsinimas Solsberyje sukėlė virtinę atsakomųjų veiksmų. Didžioji Britanija, JAV, Vokietija ir dar 25 šalys išsiuntė dalį Rusijos diplomatų. V.Putino režimui skirtos naujos sankcijos sustiprino dėl Krymo okupacijos taikomas atsakomąsias priemones.

Iš dalies audringą reakciją po įvykių Didžiojoje Britanijoje sukėlė ne vien pats pasikėsinimo faktas, bet uždraustų biologinių medžiagų, nuodingojo "Novičiok", panaudojimas. Vis dėlto kriminaliniai nusikaltimai svetimoje teritorijoje niekaip nedera su oficialia Kremliaus retorika ir deklaruojamais gerais ketinimais užsienio valstybių atžvilgiu.

Dėl šios priežasties Vokietijoje neslopsta raginimai labiau paisyti tarptautinio saugumo ekspertų nuomonės ir adekvačiai vertinti žmogžudystę Berlyne.

Anot tarptautinio saugumo eksperto iš Didžiosios Britanijos Marco Galeotti, jei Maskva sulauks panašios tarptautinės reakcijos kiekvieną kartą, kai vykdys tokias operacijas užsienyje, tada šių akcijų kaina taps per didelė. Operaciją Berlyne jis yra pavadinęs išbandymu Vakarams: Maskva norėjusi sužinoti, ar Solsberio byla buvo tik išimtis. Nuo to, kuo baigsis nusikaltimo Berlyne tyrimas, M.Galeotti teigimu, priklausys tolesnė Rusijos taktika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Petras

Petras portretas
Ne rusai puola, o KGB statytiniai, Putinas ir kiti tesia ta, ka dare - mulkina Vakarus ir Rytus, okupuoja ir kolonizuoja imperijos pakrascius ir ne tik...

Akivaizdu ir tikėtina ,matomai ne visiems

Akivaizdu ir tikėtina ,matomai ne visiems portretas
Rusai puola ,koronavirusa Rusai platina ,o Europos sąjunga išgelbės. Ką nematot ?kas kaltas .Kvailių banda ir tiek virusas baigia visus paveikt .Numetė šunaujai kaula ,kaip pasakytu Lansbergas .1,5 milijardo kaip kitiems po kelis kartus ar dešimtimis milijardų daugiau ir bukit sveiki.Iš kur ar ne iš Europos tai atkeliavo,su mūsų turistais,slidininkais.Dabar ir Rusai ir kas nori kalti ,reikia tik smegenis įjungti ir ne politikuoti.

Nuomonė ,Taškas.

Nuomonė ,Taškas. portretas
Akivaizdu kad eisi toks pat kaip tas nušovęs žmogų.Ką daugiau pasakysi.Taškas.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių