Pareigūnai teigė, kad šie trys vyrai buvo pasirengę vykdyti padegimus ir planavo išsiųsti paketus su sprogstamaisiais įtaisais.

Manoma, kad įtariamieji palaikė ryšius su Rusijos valstybinėse institucijose dirbančiais asmenimis, sakoma federalinių prokurorų pareiškime.

Vokietijoje ir Šveicarijoje sulaikyti įtariamieji sakė asmenims, kurie, kaip manoma, veikė Rusijos institucijų vardu, kad yra pasirengę surengti padegimus ir sprogdinimus Vokietijoje, teigė federaliniai prokurorai.

Jie teigė, kad sulaikytieji siekė iš Vokietijos išsiųsti gavėjams Ukrainoje paketus, „kuriuose būtų sprogstamųjų ar padegamųjų įtaisų, kurie užsidegtų gabenimo metu“.

Vokietijoje galioja aukšto lygio parengtis dėl galimų sabotažo veiksmų iš Maskvos nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022-aisiais.

Vienas iš įtariamųjų, įvardytas kaip Vladyslavas T., kovo pabaigoje Kelne išsiuntė du bandomuosius paketus, kuriuose buvo GPS sekimo įtaisai, sakė prokurorai.

Nurodymą juos išsiųsti davė Jevhenas B., kuris per trečiąjį įtariamąjį, Daniilą B., perdavė paketų turinį.

Įtariamieji, sulaikyti nuo praėjusios savaitės penktadienio, įtariami veikę kaip užsienio agentai sabotažo tikslais, sakė prokurorai.

Jie taip pat kaltinami planavę padegimus ir sprogdinimus.

Vladyslavas T. ir Daniilas B., sulaikyti atitinkamai Vokietijos Kelno ir Konstancos miestuose, buvo uždaryti į areštinę.

Jevhenas B. buvo sulaikytas Šveicarijos Turgau kantone, o po perkėlimo į Vokietiją jis turi stoti prieš teisėją.

Atvėsę santykiai

Trečiadienį sakydamas kalbą parlamente naujasis kancleris Friedrichas Merzas apkaltino Rusiją, kad ji taikosi į Vokietiją ir kitas Europos šalis įvairiais veiksmais – nuo kibernetinių atakų, šnipinėjimo ir sabotažo iki dezinformacijos, nuodų atakų ir žmogžudysčių.

Tokius veiksmus „didžiąja dalimi vykdo Rusijos vyriausybė ir jos pagalbininkai“, sakė jis ir apkaltino Maskvą „bandymais skaldyti ir destabilizuoti“.

Maskvos ir Berlyno santykiai atsidūrę žemumose nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Vakarai agresorei įvedė griežtas sankcijas.

Antrą pagal mastą po Jungtinių Valstijų Kyjivo karinę rėmėją Vokietiją sukrėtė virtinė įtariamų sabotažo ir šnipinėjimo bylų, susijusių su Rusija.

Žiniasklaida neseniai pranešė apie kitą bylą – Europos žvalgybos tarnybos mano, jog Rusija rengė sąmokslą krovininiuose lėktuvuose palikti sprogstamuosius įtaisus.

Manoma, kad keli operacijoje dalyvavę asmenys buvo Maskvos pasamdyti žemo rango agentai. Incidento metu praėjusių metų liepą dviejuose DHL sandėliuose sprogo siuntiniai.

Kitais įtariamo Rusijos kišimosi atvejais buvęs Vokietijos žvalgybos pareigūnas kaltinamas perdavęs slaptą informaciją Maskvai, o Berlynas apkaltino Maskvą prisidėjus prie kibernetinės atakos prieš centro kairės partijos SPD narius.

Rusija neigia, kad ji stovi už tokių veiksmų.

F. Merzas pažadėjo ir toliau remti Ukrainą, tvirtindamas, kad „neturi būti jokių abejonių apie mūsų poziciją: būtent (...) šios užpultos šalies pusėje“.