Problemos našta

Kai pirmosiomis vasaros dienomis erdvėlaivis „Starliner“ leidosi į pirmąjį pilotuojamą bandomąjį erdvėlaivio skrydį Tarptautinės kosminės stoties (TKS) link, S. Williams ir B. Wilmore’as neįtarė nieko bloga. Nors naująjį „Boeing“ aparatą ir lydėjo nesėkmės, problemos atrodė išspręstos, tad patyrę astronautai džiaugėsi galį būti istorinio skrydžio dalyviai. 400 km virš Žemės juodu turėjo praleisti tik aštuonias dienas.

Kosmose viskas kitaip nei Žemėje: ten, aukštai, veikia ne pozityvaus mąstymo dėsniai, bet fizika. Dėl variklių problemų prisišvartuoti prie TKS erdvėlaiviui „Starliner“ pavyko tik antruoju bandymu. Per pirmąjį bandymą prisijungti prie TKS penki iš 28 manevriniai variklių staigiai prarado galią ir buvo išjungti borto kompiuterio. Keturi iš šių variklių vėliau buvo vėl buvo įjungti, tad prijungimo operacija buvo sėkmingai baigta.

Be to, erdvėlaivyje buvo fiksuota naujų helio nutekėjimų – toks nuotėkis aptiktas ir prieš startą. Tąkart NASA nusprendė, kad tai nekels grėsmės skrydžiui.

Šiandien NASA turi atsakyti į klausimą, ar erdvėlaivis „Starliner“ patikimas ir galės abu astronautus saugiai sugrąžinti į Žemę.

Anot technologijų naujienų svetainės „Ars Technica“, tai svarbiausias sprendimas dėl žmonių skrydžių į kosmosą saugumo nuo pat 2003-iųjų, kai virš Rytų Teksaso sudužo erdvėlaivis „Columbia“, pražudęs septynis astronautus. Tąkart nelaimė įvyko erdvėlaiviui grįžtant į Žemę. Katastrofos priežastis buvo nuo karščio apsaugančio sluoksnio pažeidimas, kurį sukėlė dar starto metu ant jo nukritęs degalų baką dengusios šilumos izoliacijos gabalas.

Naujos erdvėlaivio „Starliner“ problemos – skaudus smūgis ir „Boeing“. Šiame koncerne NASA užsakymu sukurtas iš dalies daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, turintis tapti alternatyva Elono Musko bendrovės „SpaceX“ kapsulei „Crew Dragon“. Skirtingai nei ši, „Boeing“ erdvėlaivis gali nusileisti ne vandenyje, bet sausumoje.

Pirmoji nesėkmė erdvėlaivio „Starliner“ kūrėjus ištiko  per pirmąjį nepilotuojamą bandymą 2019 m., kai jis net neatskrido į TKS. 2022 m. gegužę nepilotuojamas „Starliner“ pirmą kartą sėkmingai pasiekė TKS ir ten praleido keturias dienas. Į pirmąjį pilotuojamą bandomąjį skrydį erdvėlaivis pakilo birželio 5-ąją.

Ieškodamos išeities, NASA ir „Boeing“ komandos jau kelias savaites atlieka bandymus kosmose ir Žemėje. Vienas NASA vadovų Kenas Bowersoxas kalba apie „puikų darbą“, kurį atlieka komandos, tačiau taip pat prasitaria kylant „skausmingų diskusijų“.

„Wikipedia“ nuotr.

Dvi galimybės

Kad TKS užsibuvę astronautai galėtų grįžti su „Starliner“, reikia galutinai išsiaiškinti ir pašalinti kilusias problemas su varikliu ir helio nuotėkiu. Jei pavyktų sutaisyti „Starliner“ ir būtų nuspręsta, kad S. Williams ir B. Wilmore’ui saugu parskristi šiuo erdvėlaiviu, jų savaitės komandiruotė į kosmosą baigtųsi ne anksčiau nei rugsėjį.

Alternatyvi kelionė namo – su „Crew Dragon“, jau devintą kartą kilsiančiu į kosmosą. Planuota, kad naujas „Crew Dragon“ skrydis vyks rugpjūčio 18 d., tačiau buvo nukeltas į rugsėjo 24-ąją.

NASA moka bendrovei „SpaceX“ už įgulos gabenimo paslaugas pagal komercinę programą, kurią ji pradėjo siekdama sumažinti priklausomybę nuo rusiškų erdvėlaivių. JAV kosmoso agentūra laikosi alternatyvų filosofijos: nori turėti dvi galimybes skraidyti į TKS – su „Starliner“ ir „Dragon“. Jei kuris nors projektas susidurtų su problema, NASA pasitelktų kitą erdvėlaivį ir nuskraidintų į TKS ar sugrąžintų iš jos savo astronautus.

Nusprendus prašyti pagalbos iš „SpaceX“, kad būtų galima „Starliner“ susigrąžinti į Žemę be astronautų, reikėtų perkonfigūruoti „Boeing“ erdvėlaivio programinę įrangą – imtis sunkaus ir daug laiko reikalaujančio darbo.

Jei būtų nuspręsta, kad kosmose užsibuvę astronautai grįžtų su  „Crew Dragon“ komanda, joje vietoj keturių astronautų turėtų likti tik du – kitų vietas užimtų S. Williams ir B. Wilmore’as. Įsijungę į „Crew Dragon“ įgulos darbą, namo juodu sugrįžtų tik kitų metų pradžioje, veikiausiai vasarį. Tad aštuonių dienų skrydis virstų aštuonių mėnesių misija.

Skrydžiui su "Crew Dragon" S. Williams ir B. Wilmore'ui reikėtų specialių skafandrų – "Starliner" tinkantys kostiumai nepritaikyti buvimui „Crew Dragon“.

Be to, NASA ir "SpaceX" turėtų nuspręsti, kuriems dviems iš keturių "Crew Dragon" skristi turinčių astronautų tektų likti žemėje ir užleisti vietą S. Williams bei B. Willmore'ui.

Sekina TKS resursus

NASA ne kartą pabrėžė „Starliner“ dueto patirtį – TKS jie yra ne pirmą kartą. Iki šiol per dvi misijas S. Williams iš viso kosmose yra praleidusi 322 dienas. 59-erių astronautė – antroji tarp moterų pagal atvirame kosmose praleisto laiko trukmę: beribėje erdvėje iš viso ji yra išbuvusi 50 valandų ir 40 minučių. B. Wilmore’as kosmose yra praleidęs 178 dienas. Pastaroji 62-ejų astronauto misija – trečioji.

Įprasta viešnagė TKS trunka apie šešis mėnesius. NASA astronautai kosminėje stotyje yra likę ir ilgesnės trukmės misijoms.

S. Williams ir B. Wilmore’ui reikėtų specialių skafandrų – „Starliner“ tinkantys kostiumai nepritaikyti buvimui „Crew Dragon“.

Svarstant įvairius S. Williams ir B. Wilmore’o grąžinimo į Žemę variantus, astronautai įtraukiami į diskusijas. NASA tikina: leisdamiesi į misijas, astronautai puikiai žino, kad kelionės scenarijus kartais tenka koreguoti.

„Bandomojo skrydžio atveju visada esate pasiruošę galimybei, kad tai gali užtrukti ilgiau, – sako NASA vadovas Joelis Montalbano. – Tačiau jiems sekasi gerai, jie yra visiškai integruoti su likusia įgula ir yra tokie pat užimti, kaip ir bet kuris kitas ten esantis įgulos narys.“

„Butchas ir Suni naudojasi daugybe tų pačių patogumų, kuriuos turime čia, Žemėje. Turėdami laisvo laiko TKS, jie gali e. paštu, skambučiais ir vaizdo konferencijomis bendrauti su savo šeima ir draugais“, – nurodo NASA.

Vis dėlto papildomos darbo rankos – tai ir papildomos išlaidos, neplanuotai naudojami TKS esantys ištekliai – maistas, higienos reikmenys. Be to, užtrukus komandiruotei, abu astronautai gauna daugiau spinduliuotės, nei buvo numatyta.

NASA ramina, esą neseniai į TKS atvyko „Northrop Grumman Cygnus“ erdvėlaivis su 8 200 svarų maisto, degalų, atsargų ir erdvėlaivis „Progress“ su 3 t krovinių.

Tragedijos aidai

Galutinio sprendimo teisė priklauso NASA administratoriui Billui Nelsonui. Interneto platformoje X jis pabrėžia, kad astronautų saugumas yra svarbiausias prioritetas.

Tarp žmonių, kuriems tenka svarstyti S. Williams ir B. Wilmore’o kosminės odisėjos atomazgos scenarijų, yra ir trys ekspertai, susiję su „Columbia“ katastrofa. K. Bowersoxas vadovauja visiems NASA žmogaus skrydžiams į kosmosą. 2003 m. jis dirbo TKS ir laukė kelionės erdvėlaiviu, kuris turėjo būti paleistas po „Columbia“. Galiausiai į Žemę K. Bowersoxas grįžo alternatyviu erdvėlaiviu – panašiai, kaip, tikėtina, teks pasielgti ir „Starliner“ įgulos atveju.

LeRoy Cainas – pastarojo skrydžio vadovas. 2003 m. jis buvo skrydžio vadovas misijos valdymo centre Hjustone, vadovavo valdymo grupei, stebėjusiai „Columbia“.

Steve’as Stichas vadovauja komercinės įgulos programai, prižiūri ir „SpaceX“, ir bendras NASA ir „Boeing“ kosminių kapsulių programas. 2003 m. S. Stichas taip pat dirbo NASA skrydžių vadovu ir buvo tas NASA atstovas, kuris informavo „Columbia“ įgulą, kad kilo problema. Tąkart NASA priėjo išvadą, kad erdvėlaivio apsauginis sluoksnis nepažeistas – po avarijos atliktas tyrimas atskleidė buvus priešingą situaciją.