JAV žiniasklaida skelbia apie Kremliaus galimai duotą įsakymą pradėti puolimą Ukrainoje

CNN tvirtina informaciją apie tai gavusi iš trijų šaltinių.

Vakarų žiniasklaida pranešė, kad Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė per 100 tūkst. karių, o dar apie 30 tūkst. karių yra Baltarusijoje, kur vyksta bendros pratybos su vietos pajėgomis.

Rusijos ambasadorius JAV kartoja: invazijos į Ukrainą nėra ir neplanuojama

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose sekmadienį vėl tikino, jog Rusija neplanuoja pulti Ukrainos.

„Dar kartą noriu pabrėžti, kad mūsų raštiškoje reakcijoje į Jungtinių Valstijų atsakymą dėl saugumo garantijų, perduotoje vasario 17-ąją, vienareikšmiškai teigiama: jokios Rusijos invazijos į Ukrainą, apie kurią nuo praėjusių metų rudens anonsuoja JAV ir jos sąjungininkės, nėra ir ji neplanuojama. Tuo tarpu kaltinimai dėl Rusijos atsakomybės už padėties eskalavimą gali būti vertinami tik kaip bandymas daryti spaudimą bei nuvertinti Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų“, – sekmadienį pareiškė ambasadorius Anatolijus Antonovas.

Pasak jo, „dauguma JAV žiniasklaidos platina pramanas, esą „rusai ruošiasi pulti savo kaimynę“, tačiau terminus nuolat atideda“.

„Savo ruožtu mūsų šalies vadovybė ne kartą deklaravo ir deklaruoja esanti pasirengusi toliau spręsti neatidėliotinas problemas diplomatijos būdu“, – pabrėžė Rusijos ambasadorius JAV.

Ukrainos dviejų separatistinių regionų gyventojai traukiasi į Rusiją

Daugiau kaip 53 tūkst. nepriklausomomis nuo Ukrainoje apsiskelbusių Donecko ir Luhansko respublikų gyventojų jau evakavosi į Rusiją, suintensyvėjus kariniam konfliktui Rytų Ukrainoje, sekmadienį vakare paskelbė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija.

„Iki 19 valandos sekmadienio Maskvos laiku Rusijos valstybės sieną kirto daugiau kaip 53 tūkst. pabėgėlių iš dviejų kaimyninių Ukrainos regionų“, – pareiškė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministro pareigas einantis Aleksandras Čuprijanas.

Pasak jo, sekmadienį į Rusiją iš šių Ukrainos regionų išvyko šeši traukinių sąstatai, o pirmadienį jų skaičius gali išaugti iki penkiolikos.

Vien tik vadinamosios Donecko liaudies respublikos valdžia, šio regiono gyventojų evakavimą į Rusiją pradėjusi vasario 18-ąją, skelbė, jog pabėgėlių skaičius gali siekti iki 700 tūkstančių.

Tuo tarpu Rusijos Rostovo, Voronežo ir Kursko srityse paskelbta nepaprastoji padėtis dėl, kaip skelbiama, didelio pabėgėlių iš Donbaso atplūdžio.

ESBO pirmadienį surengs posėdį dėl Ukrainos krizės

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį surengs neeilinį nuolatinių atstovų susitikimą, siekdama rasti būdų, kaip deeskaluoti su Ukraina susijusią situaciją, pranešė institucijai pirmininkaujanti Lenkija.

„Susitikimas šaukiamas pirmadienį“, gavus Kijevo prašymą, sekmadienį naujienų agentūrai PAP pranešė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis (Pavelas Jablonskis).

ESBO stebėtojai pastarosiomis dienomis pranešė apie šimtus artilerijos ir minosvaidžių atakų per konfliktą, kuris nuo 2014 metų jau pareikalavo daugiau nei 14 tūkst. gyvybių.

Šeštadienį pranešta apie daugiau nei 1 500 paliaubų pažeidimų Rytų Ukrainoje per vieną dieną – tai yra didžiausias skaičius šiais metais.

Aštuonerius metus trunkančiame konflikte apšaudymų šią savaitę smarkiai padaugėjo, tvyrant būgštavimams, kad Rusija ruošiasi invazijai į Ukrainą, kuria siekiama pakeisti jos provakarietišką kursą.

Ukraina paprašė ESBO sušaukti nuolatinės tarybos posėdį Vienoje, kad būtų aptarta „sparčiai blogėjanti saugumo padėtis“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Lenkijos ESBO atstovas Adamas Halacinskis.

„Posėdžio tikslas – aptarti viską, kas įvyko pastarosiomis valandomis, ir kokių veiksmų ESBO turėtų imtis šioje situacijoje, kad visų pirma sumažintų įtampą“, – pažymėjo P. Jablonskis.

„Naudojame visas turimas priemones, kurias įmanoma panaudoti, kad išvengtume ginkluoto konflikto,“ – pridūrė jis.

Šiais metais Lenkija pirmininkauja Vienoje ESBO, kurią sudaro 57 narės, įskaitant Rusiją, Ukrainą ir JAV.

JAV pareigūnai pranešė, kad posėdis numatytas pirmadienį 14.00 val. GMT (16.00 val. Lietuvos) laiku.

E. Macronas, J. Bidenas ir O. Scholzas „artimiausiomis valandomis“ tarsis dėl Ukrainos

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „artimiausiomis valandomis“ surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Po 105 minutes trukusio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, E. Macronas taip pat gali surengti pokalbius su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu), Italijos ministru pirmininku Mario Draghi (Marijumi Dragiu) ir „kitais artimais partneriais“, pridūrė Prancūzijos prezidentūra.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pranešė, kad planuotas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbis su prancūzų kolega Jeanu-Yves'u Le Drianu (Žanu Ivu Le Drianu) įvyks pirmadienį.

A. Blinkenas: J. Bidenas „bet kada“ susitiks su V. Putinu, kad būtų išvengta karo Ukrainoje

JAV prezidentas yra pasirengęs „bet kuriuo metu“ susitikti su Rusijos vadovu V. Putinu, jei tai padės išvengti karo Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Amerikos diplomatijos vadovas.

Negalime amžinai tiesti alyvmedžio šakelės, kol Rusija atlieka raketų bandymus ir toliau telkia karius.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) televizijai CNN sakė, kad „viskas, ką matome, rodo, jog tai yra labai rimta, kad esame ant invazijos slenksčio“.

„Tačiau kol tankai dar nerieda ir lėktuvai neskraido, mes išnaudosime visas galimybes ir kiekvieną turimą minutę, kad pamatytume, ar diplomatija vis dar gali sulaikyti prezidentą Putiną nuo tolesnių veiksmų“, – pareiškė jis.

A. Blinkeno ir kitų Vakarų pareigūnų teigimu, Rusija prie Ukrainos sienų yra sutelkusi per 150 tūkst. karių. Pranešama apie suintensyvėjusį apšaudymą Rytų Ukrainoje.

Kanalo CBS laidai „Face the Nation“ valstybės sekretorius sakė, kad J. Bidenas „labai aiškiai davė suprasti, jog yra pasirengęs susitikti su prezidentu Putinu bet kuriuo metu, bet kokiu formatu, jei tai gali padėti užkirsti kelią karui“.

Pasak Baltųjų rūmų, JAV ir Rusijos lyderiai paskutinį kartą telefonu kalbėjosi vasario 12 dieną.

Ir taip didelę įtampą dar labiau padidino Minsko pranešimas, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos.

Pasak A. Blinkeno, tai tik vienas iš kelių ženklų, jog Maskva ruošiasi invazijai, o V. Putinas „beveik iki smulkmenų laikosi scenarijaus“.

J. Bidenas sekmadienį surengė savo Nacionalinės saugumo tarybos, kuri retai susitinka savaitgaliais, posėdį Ukrainos krizei aptarti.

Tuo tarpu JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris), sekmadienį kalbėdama žurnalistams po pranešimo Miuncheno saugumo konferencijoje, pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės yra pasirengusios įvesti Rusijai didžiules sankcijas, jei ši įsiveržtų į Ukrainą.

„Mes vis dar nuoširdžiai tikimės, kad yra diplomatinis kelias iš šio momento“, – sakė K. Harris, bet pripažino, kad tokia galimybė vis mažėja.

„Kalbame apie realią karo Europoje galimybę“, – sakė ji.

Ch. Michelis: Rusijai telkiant karius, Vakarai negali „amžinai tiesti alyvmedžio šakelės“

Vakarai negali vis tiesti Rusijai alyvmedžio šakelės, kol ji didina įtampą Ukrainos pasienyje, sekmadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

„Didysis klausimas išlieka: ar Kremlius nori dialogo?“ – Miuncheno saugumo konferencijoje klausė Ch. Michelis.

„Negalime amžinai tiesti alyvmedžio šakelės, kol Rusija atlieka raketų bandymus ir toliau telkia karius“, – pridūrė jis.