„Šie reiškiniai ir toliau intensyvės, todėl pasaulis turi ruoštis intensyvesnėms karščio bangoms“, – Ženevoje žurnalistams sakė JT Pasaulinės meteorologijos organizacijos vyresnysis patarėjas ekstremalių karščių klausimais Johnas Nairnas (Džonas Nernas).

Jo komentarai pasirodė Europai susiduriant su naujomis aukštomis temperatūromis, nesilpnėjančioms karščio bangomis ir miškų gaisrais, kurie privertė evakuoti 1 200 vaikų netoli vieno Graikijos pajūrio kurorto.

Sveikatos priežiūros įstaigos nuo Šiaurės Amerikos iki Europos ir Azijos paskelbė pavojaus signalą ir paragino žmones gerti daug vandens bei slėptis nuo kaitrios saulės, taip primindamos apie pasaulinio atšilimo poveikį.

Karščio bangos yra vienas iš mirtiniausių gamtos pavojų. Kasmet šimtai tūkstančių žmonių miršta dėl su karščiu susijusių priežasčių, kurių galima išvengti, sakė J. Nairnas.

Karštis kelia vis didesnį pavojų sveikatai dėl sparčiai augančios urbanizacijos, dažnėjančių ekstremalių temperatūrų ir demografinių pokyčių šalyse, kuriose stebimas visuomenės senėjimas.

Anot J. Nairno, nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Šiaurės pusrutulyje užsitęsusių ir vienu metu vykstančių karščio bangų skaičius išaugo šešis kartus.

„Ši tendencija nerodo jokių mažėjimo požymių“, – sakė jis.

„Taigi, bijau, kad mūsų laukia nemažai išbandymų, kurie turės gana rimtą poveikį žmonių sveikatai ir pragyvenimo šaltiniams“, – pridūrė jis.

Praėjusį savaitgalį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad įspėjimai ir rekomendacijos dėl ekstremalaus karščio buvo išsiųsti daugiau kaip 100 mln. amerikiečių.

Europa – sparčiausiai šiltėjantis pasaulio žemynas – ruošiasi tam, kad dabartinės karščio bangos piką pasieks Italijos Sicilijos ir Sardinijos salas, kur, kaip prognozuoja Europos kosmoso agentūra, temperatūra sieks 48 laipsnius Celsijaus.

JT meteorologijos agentūros duomenimis, šiuo metu žemyninės Europos temperatūros rekordas – 48,8 laipsnio Celsijaus. Jis užfiksuotas 2021 metais Sicilijoje.