Karas: Rusija raketomis apšaudė Odesą, yra aukų

Pasakojimai apie sunkias sąlygas apgultame Mariupolyje kelia šiurpą pasauliui, į trečią mėnesį įžengus karui, pareikalavusiam tūkstančių gyvybių ir pravertusiam milijonus žmonių palikti savo namus.

Planuojama, kad žmonės bus išvežami ne tik iš „Azovstal“, tapusios Mariupolį ginančių ukrainiečių pajėgų paskutine tvirtove.

Sekmadienį Ukrainos pajėgų internete paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip pagyvenusios moterys ir motinos su mažais vaikais lipa per stačią nuolaužų krūvą iš „Azovstal“ griuvėsių, o paskui lipa į autobusą.

Pirmadienį į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą turėtų atvykti daugiau kaip 100 civilių, išvakarėse pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Nerimauta, kad evakuojamų asmenų saugumui galėtų kilti pavojus. Anksčiau iš Rusijos okupuotų teritorijų bėgę žmonės pasakojo, kad jų transporto priemonės buvo apšaudomos. Ukrainos pareigūnai irgi ne kartą kaltino Rusijos pajėgas apšaudant suderintus evakuacijos maršrutus.

Sekmadienį miesto taryba per platformą „Telegram“ taip pat patvirtino, kad dalis civilių evakuojama iš „Azovstal“. Miesto pareigūnai atkreipė dėmesį, kad šias pastangas remia Raudonasis Kryžius, ir pažymėjo, kad platesnė evakuacija iš strategiškai svarbaus uostamiesčio buvo atidėta dėl saugumo priežasčių.

Kiek anksčiau sekmadienį Jungtinės Tautos patvirtino, kad „Azovstal“ „vykdoma saugaus išvykimo operacija“, kurią koordinuoja Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetas ir konflikto šalys.

Manoma, kad blokuojamame Mariupolyje tebėra iki 100 tūkst. žmonių. Iki tūkstančio civilių slapstosi „Azovstal“ komplekse kartu su apytikriai 2 000 ukrainiečių karių. Ši įmonė yra vienintelė miesto dalis, dar neužimta Rusijos pajėgų.

Daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų plotą užimančiame komplekse yra daugybė geležinkelio linijų, sandėlių, kokso krosnių, cechų, kaminų ir tunelių, idealiai tinkančių partizaniniam karui.

Savo kasdieniame pranešime V. Zelenskis gyrė sėkmingą evakuacijos operaciją ir nurodė, kad pirmadienį tikimasi evakuoti daugiau žmonių.

„Prasidėjo civilių gyventojų evakuacija iš „Azovstal“. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj su jais susitiksime Zaporižioje“, – tviteryje parašė prezidentas, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus.

„Dabar kartu su #JT dedamos pastangos evakuoti kitus civilius iš gamyklos“, – pridūrė prezidentas.

Rusijos gynybos ministerija nurodė mažesnį evakuotų civilių skaičių – 80 – ir pridūrė: „Tie, kas norėjo išvykti į Kyjivo režimo kontroliuojamas teritorijas, buvo perduoti JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovams.“

Vėliau Donecko regioninės karinės administracijos vadovas pranešė, kad evakuacija prasidės 7.00 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, „Azovstal“ tebėra daugiau kaip 500 civilių gyventojų.

Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau patvirtino, kad civiliai gyventojai palieka gamyklą. Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti tamsoje važiuojantys automobiliai ir autobusai, pažymėti „Z“ – raide, kurią kaip taktinį ženklą naudoja į Ukrainą įsiveržusios Kremliaus pajėgos.

Saugumo garantijos

Vienas Ukrainos plieno gamyklos gynėjas paragino tokias organizacijas kaip JT ir Raudonasis Kryžius garantuoti evakuojamų žmonių saugumą.

Pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad turėtų būti suteiktos garantijos iš „trečiosios šalies – politikų, pasaulio lyderių, kurie bendradarbiautų derantis su rusais, kad mus iš čia išvežtų“.

Kitas „Azovstal“ gynėjas pareiškė, kad Maskvos pajėgos atnaujino įmonės apšaudymą sekmadienį, kai tik baigėsi grupės civilių gyventojų evakuacija.

Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios operatyvinės brigados vadas Denysas Šleha sekmadienio vakarą interviu televizijai sakė, kad keli šimtai civilių gyventojų tebėra įstrigę kartu su beveik 500 sužeistų karių ir šalia „daugybės“ žuvusiųjų kūnų.

„Kelios dešimtys mažų vaikų tebėra po gamykla esančiuose bunkeriuose“, – teigė D. Šleha.

Azovo jūros pakrantėje esančiame Mariupolyje vyko kone įnirtingiausios kautynės nuo konflikto pradžios. Pirmosiomis karo savaitėmis per Rusijos antskrydžius buvo smogta gimdymo namams, o per dramos teatro bombardavimą, remiantis pranešimais, žuvo šimtai žmonių.

Šis uostamiestis Maskvai yra svarbus taikinys dėl jo strateginės padėties netoli Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais.

Vienas iš ukrainiečių vadų S. Palamaras sekmadienį AP sakė, kad plieno gamykloje kai kuriuos sužeistuosius net sunku pasiekti.

„Čia yra griuvėsių. Neturime jokios specialios įrangos. Kariams sunku tik rankomis pakelti tonas sveriančias plokštes, – kalbėjo jis. – Girdime [viduje įstrigusių] žmonių, kurie tebėra gyvi, balsus.“

JT humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu (Savianu Abreu) nurodė, kad civiliams, atvykusiems į Zaporižią, esančią maždaug už 230 km į šiaurės vakarus nuo Mariupolio, bus suteikta skubi pagalba, įskaitant psichologines paslaugas.

Artėjančios JT vilkstinės Zaporižios perkeltųjų asmenų priėmimo centre laukė humanitarinės organizacijos „Gydytojų be sienų“ komanda.

S. Palamaras paragino evakuoti ne tik civilius gyventojus, bet ir sužeistus Ukrainos karius.

„Nežinome, kodėl jie neišvežami, o jų evakuacija į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją nesvarstoma“, – sakė jis vaizdo įraše, šeštadienį paskelbtame Azovo pulko „Telegram“ kanale.

Anot S. Palamaro, gamyklą taip pat gina jūrų pėstininkai, policininkai, pasieniečiai, pakrančių apsaugos tarnybos nariai ir kiti pareigūnai. Fabrike tebesaugomi žuvusių ukrainiečių kovotojų kūnai, pridūrė karininkas.

„Manome, kad galėsime juos perkelti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją. Turime padaryti viską, kad didvyriai būtų garbingai palaidoti“, – paaiškino jis.

„Naikinimo karas“

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) ir kiti kongresmenai šeštadienį aplankė V. Zelenskį, solidarizuodamiesi su Ukraina, besiginančia nuo Rusijos invazijos. N. Pelosi yra aukščiausio rango amerikiečių įstatymų leidėja, nuvykusi į šalį po Kremliaus įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

Vėlai sekmadienį kreipdamasis į tautiečius, V. Zelenskis apkaltino Maskvą vykdant „naikinimo karą“. Prezidento teigimu, Rusijos pajėgos smogė maisto, grūdų ir trąšų sandėliams bei gyvenamiesiems rajonams Charkive, Donbase ir kituose regionuose.

Valstybės vadovas taip pat nurodė, kad nuo invazijos pradžios iš kautynių zonų su Maskva suderintais koridoriais evakuota jau daugiau kaip 350 tūkst. žmonių.

„Humanitarinių koridorių organizavimas yra vienas iš besitęsiančio derybų proceso elementų“, – pabrėžė jis.

Puolimas pietryčiuose

Nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto karinę operaciją, siekdamos užimti daug teritorijos Ukrainos rytuose ir pietuose. Šiam antpuoliui priešinasi ukrainiečių pajėgos, kovojančios už kiekvieną kaimą, kol civiliai gyventojai bėga nuo aviacijos smūgių ir artilerijos apšaudymų.

Ukrainos žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad Rusijos pajėgos užgrobė kai kurias gydymo įstaigas, kad galėtų gydyti sužeistus rusų karius. Kyjivas taip pat apkaltino Maskvą naikinant šalies medicinos infrastruktūrą.

Įvertinti, kaip klostosi Rytų Ukrainoje vykstantis mūšis sudėtinga, nes dėl karo veiksmų žurnalistai negali laisvės judėti, o abi konflikto šalys įvedė griežtus apribojimus reportažams iš šios kovos veiksmų zonos.

Tačiau Vakarų valstybių kariniai analitikai mano, kad Maskvos puolimas vyksta daug lėčiau nei planuota. Panašu, kad per mėnesį nuo rytinio puolimo pradžios Rusijos kariai ir jiems padedantys separatistai kol kas pasiekė tik nedidelių laimėjimų.

Per karą Ukrainą pasiekė šimtų milijonų eurų vertės karinė pagalba iš kitų šalių, tačiau Rusijos turi dideles ginkluotės atsargas, todėl Kyjivui ir toliau reikės milžiniškos paramos. Kadangi Maskva rezerve tebeturi daug ugnies galios, puolimas gali suintensyvėti. Iš viso Rusijos kariuomenė turi apie 900 tūkst. aktyviosios tarnybos karių bei daug gausesnes oro ir jūrų pajėgas.

Vis tik pastarosiomis savaitėmis su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose buvo pranešama apie virtinę sprogimų ir gaisrų. Sekmadienį Kursko srityje per numanomą sprogdinimą buvo apgadintas vienas geležinkelio tiltas; dėl šio incidento pareigūnai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, informavo vietos valdžia.

Kyjivas: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe demaskuotas rusų šnipas

Ukrainos saugumo tarnybos, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo Oleksijaus Arestovyčiaus, šalyje demaskavo Rusijos agentų tinklą.

Vienas iš šių šnipų dirbo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe, teigė O. Arestovyčius, kurį cituoja portalas „Ukrinform“. Prezidento patarėjas nenurodė tikslaus demaskuotų šnipų skaičiaus, tačiau įvardijo vieną iš galimų tinklo užduočių.

Jie turėjo virš Rusijos ar Baltarusijos numušti keleivinį lėktuvą ir tada dėl to apkaltinti Ukrainą.

„Jie turėjo virš Rusijos ar Baltarusijos numušti keleivinį lėktuvą ir tada dėl to apkaltinti Ukrainą“, – tvirtino O. Arestovyčius.

Pasak jo, šiam planui buvo ketinama panaudoti Kyjivo turimas priešlėktuvines raketas.

Netoli Zaporižios ukrainiečiai atrėmė daug rusų atakų

Ukrainos kariuomenė teigia atrėmusi seriją Rusijos atakų aplink svarbų Zaporižios miestą Ukrainos pietuose.

Ukrainos pajėgos stabilizavo frontus į pietryčius nuo miesto, o atsiradusi pertrauka tarp mūšių naudojama gynybinėms pozicijoms įtvirtinti, sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūra UNIAN, remdamasi regiono administratoriumi Oleksandru Staruchu.

Jis sakė, kad Rusijos daliniai kelis kartus nesėkmingai bandė apsupti Ukrainos karius į rytus nuo Zaporižios, o per mūšius buvo apgadinta daug gyvenamųjų pastatų, elektros ir telefono tinklų.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

S. Lavrovas: Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki gegužės 9-osios

Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki Pergalės dienos, minimos gegužės 9 dieną, pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Sekmadienį paskelbtame interviu Italijos transliuotojui „Mediaset“ S. Lavrovas teigė, kad Maskva nesistengs žūtbūt užbaigti savo „specialiosios karinės operacijos“ iki datos, kai Rusijoje minima 1945 metais įvykusi nacistinės Vokietijos kapituliacija Sąjungininkų pajėgoms, įskaitant Sovietų Sąjungą.

„Mūsų kariuomenė dirbtinai netaikys savo veiksmų prie jokios datos, įskaitant Pergalės dieną, – tvirtino diplomatijos vadovas. – Operacijos Ukrainoje tempas pirmiausiai priklausys nuo poreikio sumažinti bet kokią grėsmę civiliams gyventojams ir Rusijos kariams.“

Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.

Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdys Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V. Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.

„Kaip visada, iškilmingai paminėsime Gegužės 9-ąją. Prisiminsime visus, kritusius už Rusijos ir buvusių Tarybų Sąjungos respublikų išvadavimą, Europos išvadavimą nuo nacių maro“, – kalbėjo S. Lavrovas.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.

V. Zelenskis: JAV kongresmenų vizitas Ukrainoje buvo stiprus paramos signalas

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis savaitgalį Kyjive vykusį susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) pavadino stipriu paramos sunkiu metu signalu.

Nancy Pelosi ir Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

Vėlai sekmadienį kreipdamasis per televiziją į tautiečius, V. Zelenskis sakė, kad per susitikimą su N. Pelosi aptarė tokius klausimus kaip gynybos įrangos tiekimas bei finansinė parama Ukrainai ir sankcijos Rusijai.

Atstovų Rūmų vadovė ir keli JAV įstatymų leidėjai vėlai šeštadienį apie tris valandas praleido su V. Zelenskiu ir jo vyriausiaisiais padėjėjais. Svečiai Amerikos vardu išreiškė solidarumą su apgultąja šalimi ir vietoje susipažino su padėtimi, N. Pelosi siekiant prastumti didžiulį pagalbos Ukrainai paketą Kongrese.

Pasak V. Zelenskio, ukrainiečiai „dėkingi visiems partneriams, kurie siunčia tokius svarbius ir stiprius paramos signalus, lankydamiesi mūsų sostinėje tokiu sunkiu metu“.

Be to, prezidentas apskaičiavo, kad jau daugiau nei 350 tūkst. žmonių evakuoti iš kovos zonų su Maskva suderintais humanitariniais koridoriais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje. Dešimtys civilių gyventojų sekmadienį buvo išvesti iš metalurgijos įmonės „Azovstal“ smarkiai subombarduotame Mariupolio uostamiestyje.

Vokietijos žiniasklaida: trys ES narės nebeblokuos siūlymo įvesti naftos embargą Rusijai

Trys Europos Sąjungos šalys – Vengrija, Austrija ir Slovakija – nusprendė nebeblokuoti siūlymų įvesti naftos embargą Rusijai dėl Maskvos karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais šaltiniais.

Anksčiau šios šalys buvo nusiteikusios vetuoti sankcijas Rusijos naftos eksportui, nes jos yra labai priklausomos nuo Maskvos tiekiamų energijos išteklių. Jeigu informacija dėl jų pasikeitusios pozicijos pasitvirtins, tampa labiau tikėtina, kad sankcijos rusiškai naftai bus įtrauktos į šiuo metu rengiamą šeštąjį ES sankcijų Maskvai paketą.

Visgi ZDF pranešime sakoma, kad išlieka kai kurių neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, dėl potencialaus pereinamojo laikotarpio.

Transliuotojas citavo vieną aukšto rango ES diplomatą, sakiusį, kad svarbiausia, jog Bendrijos ekonomikos galiūnės Vokietijos vyriausybė yra apsisprendusi nebeblokuoti draudimo importuoti rusišką naftą.

„Dėl embargo tikriausiai turėtų būti nuspręsta per kelias ateinančias dienas, bet [jis įsigalios] tik po kelių mėnesių“, – sakė ZDF korespondentas Briuselyje Florianas Neuhannas (Florianas Noihanas).

ZDF pažymėjo, kad Vokietijos pozicijos pasikeitimą veikiausiai nulėmė sėkmė ieškant alternatyvių naftos tiekimo šaltinių. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) praeitą antradienį pranešė, kad Vokietijoje suvartojamos rusiškos naftos dalis per aštuonias karo Ukrainoje savaites sumažėjo nuo 35 iki 12 procentų.

Naujame ES sankcijų Rusijai pakete – siūlymas palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos

ES pagal naują sankcijų Rusijai už invaziją į Ukrainą paketą siūlys palaipsniui uždrausti rusiškos naftos importą, sekmadienį pranešė šaltiniai.

Europos Komisija, rengianti Bendrijos taikomas sankcijas, šiuo metu ruošia atitinkamą dokumentą, kuris jau trečiadienį gali būti pateiktas 27 valstybėms narėms, sakė diplomatai.

Keli diplomatai sakė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai savo poziciją pakeitė Vokietija, anksčiau tvirtinusi, kad ši priemonė padarytų pernelyg didelę žalą jos ekonomikai.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad Rusija intensyvina atakas Ukrainoje, todėl naujos sankcijos yra „absoliučiai būtinos“.

„Turime panaudoti savo ekonominius ir finansinius pajėgumus, kad priverstume Rusiją sumokėti už tai, ką ji daro“, – kalbėjo jis.

Pasak šaltinių, Europos Komisija siūlys draudimą įvesti per 6–8 mėnesius, kad šalys turėtų laiko diversifikuoti apsirūpinimą.

Turime panaudoti savo ekonominius ir finansinius pajėgumus, kad priverstume Rusiją sumokėti už tai, ką ji daro.

Draudimui būtinas vienbalsis pritarimas, todėl šis planas dar gali žlugti, nes prognozuojama, kad embargui smarkiai priešinsis Vengrija – dėl savo priklausomybės nuo rusiškos naftos ir glaudžių ryšių su Maskva. Vis dėlto Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais ES šaltiniais, sekmadienį pranešė, kad Vengrija, Austrija ir Slovakija potencialių rusiškos naftos importo suvaržymų nusprendė nebeblokuoti.

Kitos šalys taip pat nerimauja, kad uždraudus rusišką naftą dar labiau pašoktų dėl karo ir taip jai gerokai pakilusios mažmeninės degalų kainos.

„Turime labai atidžiai stebėti rinkos reakciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Sprendimų yra ir galiausiai juos pasieksime, tačiau turime veikti labai atsargiai“, – kalbėjo jis.

„Menkas poveikis“

Nors Rusija du trečdalius savo naftos eksportuoja į ES, Jungtinės Valstijos išreiškė abejonių dėl visiško draudimo.

Iždo sekretorė Jenet Yellen (Džanet Jelen) įspėjo, kad tai gali daryti menką poveikį Rusijai, nes šis žingsnis padidins jos likusio eksporto kainas.

ES energetikos ministrai pirmadienį per derybas Briuselyje aptars šią priemonę, tačiau sprendimo nepriims.

Šeštuoju sankcijų paketu taip pat bus smogta didžiausiam Rusijos komerciniam bankui „Sberbank“, kuris bus pašalintas iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

ES jau uždraudė rusiškos anglies importą, tačiau Lenkija ir Baltijos valstybės ragino įvesti ir naftos embargą.

Dujų importas iš Rusijos liks nepaliestas, o nuo jo labai priklausoma Vokietija pažadėjo iki 2024-ųjų vidurio atsisakyti rusiškų dujų.

Didžiausios Europos ekonomikos priklausomybė nuo rusiškos energijos tapo Achilo kulnu, Vakarų sąjungininkėms stengiantis nubausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už jo pradėtą karą prieš Ukrainą.

Danija ir Švedija išsikviečia Rusijos ambasadorius dėl oro erdvės pažeidimų

Danija ir Švedija pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorius, rusų žvalgybiniam lėktuvui pažeidus abiejų šalių oro erdvę, sekmadienį pranešė Kopenhaga ir Oslas.

Pasak pareigūnų, lėktuvas vėlai penktadienį įsibrovė į danų oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, o paskui įskrido į Švedijos oro erdvę.

„Rusijos ambasadorius rytoj bus iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį per „Twitter“ parašė danų užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas), atkreipęs dėmesį į „Rusijos įvykdytą naują Danijos oro erdvės pažeidimą“.

Švedijos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė, kad Rusijos ambasadorius bus iškviestas Stokholme.

„Tokiems atvejams egzistuoja nustatytos procedūros. Jos, visų pirma, apima atitinkamos šalies atstovo iškvietimą į Užsienio reikalų ministeriją“, – rašoma URM atsiųstame elektroniniame laiške.

J. Kofodas įsibrovimą pavadino „visiškai nepriimtinu ir keliančiu itin didelį nerimą dabartinėmis aplinkybėmis“, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir augančią įtampą tarp Maskvos ir NATO, kuriai priklauso Danija.

Tai buvo žvalgybinis lėktuvas, labai trumpą akimirką buvęs mūsų oro erdvėje.

Apie incidentą naujienų agentūrai AFP sekmadienį pranešė Danijos gynybos vadovybės atstovas Henrikas Mortensenas.

„Tai buvo žvalgybinis lėktuvas, labai trumpą akimirką buvęs mūsų oro erdvėje. Du Danijos [naikintuvai] F-16 iš karto sureagavo“, – sakė H. Mortensenas ir pridūrė, jog tokie incidentai yra reti.

Danija yra NATO narė, priešingai nei Švedija, kur vyksta diskusijos, ar reikėtų atsisakyti neprisijungusios šalies statuso ir įstoti į šį aljansą.

Švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) laikraščiui „Dagens Nyheter“ pareiškė, kad nėra įrodymų, jog pažeidimas susijęs su šiuo metu vykstančiomis diskusijomis dėl galimo šalies stojimo į NATO.

Rusija jau užsiminė, kad Stokholmas ir Helsinkis, taip pat svarstantis narystės galimybę, turėtų įvertinti tokio žingsnio pasekmes dvišaliams santykiams bei bendrai Europos saugumo architektūrai.

Melitopolyje rusų kariai pavogė žemės ūkio technikos už 5 mln. dolerių

Rusijos kariai okupuotame Melitopolio mieste pavogė visą žemės ūkio techniką iš prekybos salono ir išsiuntė ją į Čečėniją, CNN sakė vienas toje vietovėje gyvenantis ukrainiečių verslininkas.

Tačiau po daugiau nei 1000 km kelionės vagys negalėjo ta technika pasinaudoti, nes ji buvo nuotoliniu būdu užblokuota.

Per pastarąsias kelias savaites atsiranda vis daugiau pranešimų, kad Rusijos kariai vagia žemės ūkio techniką, grūdus ir net statybines medžiagas – šalia to, kad ištisai apiplėšinėja gyvenamuosius namus. Tačiau vertingos žemės ūkio technikos išvežimas iš Melitopolyje esančios „John Deere“ atstovybės byloja apie vis labiau organizuotą operaciją, kurios metu plėšikavimui naudojamas netgi Rusijos karinis transportas.

CNN sužinojo, kad įranga buvo išvežta iš atstovybės Melitopolyje, kurį dar kovo pradžioje okupavo Rusijos pajėgos. Iš viso jos vertė siekia beveik 5 mln. dolerių. Vien tik kombainai verti po 300 tūkst. dolerių.

Pašnekovas, kurio pavardė nenurodoma dėl jo paties saugumo, sakė, kad procesas prasidėjo nuo dviejų kombainų, traktoriaus ir sėjamosios paėmimo. Paskui per kelias savaites buvo išvežta visa kita – iš viso 27 vienetai žemės ūkio technikos. Ant vienos iš vežimui naudotų ir kamera užfiksuotų krovininių mašinų buvo nupiešta balta „Z“ raidė ir panašu, kad tai buvo karinis sunkvežimis.

Kai vagys nuvežė pavogtus kombainus į Čečėniją, tada suprato, kad negali jų net užvesti, nes kombainai buvo užblokuoti nuotoliniu būdu.

Verslininkas pasakojo, kad rusų karių grupės tarpusavyje varžėsi: vienos vogti atvykdavo ryte, kitos – vakare.

Dalis technikos buvo nugabenta į netoliese esantį kaimą, tačiau kita dalis iškeliavo į ilgą kelionę sausuma į Čečėniją, esančią už daugiau nei 1000 km. Kadangi brangioje technikoje įrengtos GPS sistemos, buvo galima sekti jų kelionę. Paskutinį kartą ji buvo atsekta iki Zachan Jurto kaimo Čečėnijoje.

Į Čečėniją išgabentą techniką taip pat galima valdyti nuotoliniu būdu. „Kai vagys nuvežė pavogtus kombainus į Čečėniją, tada suprato, kad negali jų net užvesti, nes kombainai buvo užblokuoti nuotoliniu būdu“, – sakė pašnekovas.

Atrodo, kad dabar technika yra netoli Grozno esančiame ūkyje. Tačiau pašnekovas teigė, kad „panašu, jog vagys Rusijoje surado konsultantų, kurie bando apeiti apsaugą“.

„Net jei jie parduos kombainus atsarginėms dalims, vis tiek gaus šiek tiek pinigų“, – sakė jis.

JAV pirmoji ponia lankysis Rumunijoje ir Slovakijoje, kur susitiks su karo pabėgėliais iš Ukrainos

JAV pirmoji ponia Jill Biden gegužės 5–9 dienomis lankysis Rumunijoje ir Slovakijoje, pirmadienį pranešė jos biuras, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

Pasak biuro, J. Biden, be kita ko, vyks į Rumunijos sostinę Bukareštą bei Slovakijos miestus Bratislavą, Košicę ir Vyšne Nemeckę, kur susitiks su amerikiečių kariais, JAV ambasadų darbuotojais, dėl Rusijos sukelto karo iš Ukrainos pabėgusiais žmonėmis, humanitarinės pagalbos organizacijų darbuotojais ir mokytojais.

Šiuo vizitu Vašingtonas siekia parodyti savo paramą Ukrainai ir jos kaimyninėms šalims, kurios padeda ukrainiečiams pabėgėliams.

Sekmadienį su neanonsuotu vizitu Kyjive lankėsi JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi. Čia ji susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Rusija savo Ukrainoje sukeltą karą vadina „specialiąja karine operacija“. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24-ąją iš Ukrainos jau pasitraukė beveik 5,5 mln. žmonių. Iš jų 3 mln. išvyko į Lenkiją, 817 tūkst. – į Rumuniją, o dar beveik 372 tūkst. pasitraukė į Slovakiją.

Vokietijoje Gegužės 1-osios mitinguose kalbėta ir apie Ukrainą

Tūkstančiai žmonių visoje Vokietijoje dalyvavo Gegužės 1-osios šventėse, kurios daugiausiai buvo taikios, o daugelyje jų greta tradicinių socialinių klausimų, susijusių su Tarptautine darbininkų diena, daug dėmesio buvo skiriama Rusijos invazijai į Ukrainą.

Sekmadienį Diuseldorfe vykusiame Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos (DGB) surengtame mitinge kalbėdamas kancleris Olafas Scholzas perspėjo, kad karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę maisto krizę. „Šis karas turės pasekmių, pasekmių visame pasaulyje“, – prognozavo jis.

„Jau dabar turime nerimauti, kad bus tokių, kurie badaus, kad yra šalių, kurios nebegali įpirkti grūdų savo žmonėms, kad visa ši karo situacija sukels pasaulinę maisto krizę“, – tęsė O. Scholzas, turėdamas omenyje tai, kad Ukraina, vienas iš didžiausių pasaulio duonos aruodų, dėl karo negali eksportuoti grūdų.

O. Scholzas taip pat pažadėjo Ukrainai tolesnę pagalbą.

„Mes ir toliau remsime Ukrainą – pinigais, humanitarine pagalba, tačiau reikia pasakyti ir štai ką: mes remsime Ukrainą, kad ji galėtų apsiginti, tiekdami ginklus, kaip tai daro daugelis kitų Europos šalių“, – pažadėjo O. Scholzas, pridėdamas asmeninę žinutę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui: „Raginu Rusijos prezidentą: Nutildykite ginklus! Išveskite savo karius! Gerbkite Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę!“

Profesinės sąjungos „Verdi“ vadovas Frankas Werneke perspėjo dėl „ginklavimosi varžybų“, kurias pradėjo Vokietijos vyriausybė, neseniai paskelbusi masinę kariuomenės perginklavimo programą.

„Nenorime naujų ginklavimosi varžybų, kurios vyktų būtinų investicijų į socialinę gerovę, švietimą ir klimato apsaugą sąskaita“, – sakė jis vakariniame Mainco mieste.

Visoje Vokietijoje sekmadienį vyko daugybė kitų renginių, įskaitant motociklų ir dviračių paradus, protestus prieš koronaviruso apribojimus, kairiųjų ir radikalių kairiųjų grupių demonstracijas ir akcijas. Būta ir susirėmimų su policija.

Rytų Ukrainoje per Rusijos antskrydžius žuvo aštuoni žmonės

Sekmadienį Rytų Ukrainoje per Rusijos antskrydžius žuvo aštuoni žmonės, pranešė paveiktų sričių gubernatoriai.

Pasak Donecko srities gubernatoriaus Pavlo Kyrylenkos, šiai sričiai priklausančiame Lymano mieste per apšaudymą žuvo keturi žmonės. Gubernatoriaus teigimu, sužeista dar vienuolika žmonių, o kitame mieste netoli Lymano nuo sužeidimų mirė dar vienas žmogus.

Tuo metu Charkivo mieste ir jo apylinkėse per gyvenamųjų rajonų apšaudymą žuvo trys žmonės ir dar aštuoni civiliai sužeisti, pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synegubovas.

V. Zelenskis neseniai pripažino, kad situacija Donbase yra sudėtinga. Šis regionas dabar laikomas pagrindiniu Rusijos kariuomenės, kuri vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą, taikiniu.

Naujoji Zelandija įveda naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams

Naujoji Zelandija pirmadienį paskelbė įvedanti naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos sektoriui.

Naujausių sankcijų taikinyje – 170 Rusijos parlamento aukštųjų rūmų narių ir šešios gynybos sektoriaus bendrovės bei organizacijos, pranešė užsienio reikalų ministrė Nanaia Mahuta.

„Tęsiantis prezidento (Vladimiro) Putino karo mašinos neteisėtoms atakoms ir aiškėjant vis daugiau žiaurumų, esame pasiryžę priversti visus atsakingus asmenis sumokėti, – teigė N. Mahuta. – Palaikome Ukrainos žmones ir esame įsipareigoję patraukti prezidentą V. Putiną ir jo karo kurstytojų šutvę atsakomybėn.“

Pasak užsienio reikalų ministrės, Velingtonas taip pat įveda visapusiškas sankcijas daugiau kaip 400 žmonių, kuriems prieš tai jau buvo pritaikytas kelionių draudimas. „Tai neleis sankcijų jau veikiamiems žmonėms vykdyti veiklą Naujojoje Zelandijoje ir neleis paversti šalies Rusijos neteisėtos veiklos Ukrainoje dalyvių finansų rojumi“, – pabrėžė N. Mahuta.

Šalis kiek anksčiau jau pritaikė tikslines sankcijas V. Putinui, jo vyriausybės nariams, oligarchams ir aukšto rango kariuomenės vadams. Naujoji Zelandija į savo oro erdvę taip pat nebeįsileidžia Rusijos ir Baltarusijos lėktuvų bei taiko 35 proc. muitus rusiškų prekių importui.

A. Baerbock: Vokietija palaiko rusiškos naftos embargą

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pakartojo, kad Berlynas palaiko galimybę įvesti embargą naftos importui iš Rusijos.

A. Baerbock sakė visuomeniniam transliuotojui ARD, kad Vokietija yra pasirengusi kelerius metus išgyventi be rusiškos naftos. Pasak ministrės, pastaruoju metu buvo sudarytos naujos sutartys dėl naftos tiekimo, kurios gerokai sumažino Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos.

Vyriausybės Berlyne duomenimis, per kelias savaites Vokietija sumažino savo priklausomybę nuo rusiškos naftos nuo 35 proc. iki 12 proc.

Vokietijai tarus pritariamąjį žodį naftos embargui, didėja spaudimas atitinkamą sprendimą delsiančioms priimti likusioms Europos Sąjungos (ES) šalims. Vėliau pirmadienį Briuselyje vyks ES energetikos ministrų susitikimas, kuriame, be kita ko, bus kalbama apie Rusijos sprendimą nutraukti dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai.

Turkija nepritaria Vakarų sankcijoms ir priima rusų turistus bei jų „Mir“ korteles

Turkija stengiasi pritraukti daugiau rusų turistų, plėsdama rusiškos mokėjimo kortelių sistemos „Mir“ naudojimą ir taip faktiškai siekdama apeiti Vakarų sankcijomis sukurtas kliūtis mokėjimams, praneša Vokietijos transliuotojas DW.

Turkija šiais metais nori padidinti savo pajamas iš turizmo iki priešpandeminio lygio ir atgaivinti krizės nualintą ekonomiką, nes dėl infliacijos turkiškos liros vertė sumažėjo perpus.

Tai lengviau pasakyti, nei padaryti, nes Turkija labai priklauso nuo Rusijos energijos tiekimo, prekybos ir turizmo. 2019 metais abiejų šalių prekybos apimtis siekė 25,07 mlrd. eurų.

NATO narė Turkija iš principo nepritaria Vakarų sankcijoms Rusijai ir prie jų neprisijungė. Ji nori palaikyti gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, nes šalyje gilėja ekonomikos krizė, o infliacija pasiekė dvidešimties metų aukštumas dėl didėjančių energijos ir grūdų kainų.

Todėl pajamos iš turizmo laikomos gyvybiškai svarbiomis siekiant sumažinti didžiulį einamosios sąskaitos deficitą, tačiau dėl sankcijų taikomi atsiskaitymų kortelėmis ir skrydžių apribojimai sukėlė baimę, kad Rusijos turizmas į Turkiją sumažės. Tačiau Turkija galbūt rado išeitį.

Rusai gali mokėti „Mir“ kortelėmis

JAV kortelių milžinės „Mastercard“ ir „Visa“ sustabdė savo veiklą Rusijoje, nes tai yra JAV sankcijų, kuriomis siekiama nubausti prezidentą Vladimirą Putiną, dalis. Tačiau Turkija yra parengusi būdą, kaip rusų turistai gali atvykti į Turkiją apeidami „Visa“ ir „Mastercard“ pasitraukimą: rusai Turkijoje gali naudotis savo lėšomis per Rusijos mokėjimų sistemą „Mir“.

Rusija 2014 metais sukūrė „Mir“ (rusiškai „taika“ arba „pasaulis“), baimindamasi, kad Vakarai gali įvesti sankcijas Rusijos bankams ir verslininkams dėl Krymo aneksijos ir užblokuoti „Mastercard“ ir „Visa“ operacijas. Vėliau „Mir“ buvo įdiegta kai kuriose užsienio šalyse, kuriose keliauja ir gyvena rusai.

Rusijos banko duomenimis, „Mir“ kortelės priimamos visoje Rusijos Federacijoje ir dar 12 šalių, įskaitant Armėniją, Kirgiziją, Kazachstaną, Baltarusiją, Vietnamą ir Kiprą. 2021 metų pabaigoje išduotų „Mir“ kortelių skaičius siekė 113,6 mln.

Šiuo metu Turkijoje mokėjimus „Mir“ kortelėmis priima trys bankai. Vienas jų „Mir“ korteles pradėjo priimti 2019 metais, motyvuodamas abiejų šalių prekybiniais ryšiais.

Turkijos iždo ir finansų ministras Nureddinas Nebatis sakė, kad šiuo metu Turkijoje „Mir“ kortelių naudojimo lygis siekia apie 15 proc. Bankai stengiasi jį dar padidinti, nepaisydami praėjusį mėnesį Ukrainos centrinio banko išsakyto raginimo šalims, taip pat ir Turkijai, sustabdyti visus mokėjimus „Mir“ kortelėmis.

Šiuo metu Turkijoje gyvenantys rusai dėl Vakarų sankcijų neturi kitų mokėjimo galimybių, išskyrus „Mir“ korteles ir grynuosius pinigus. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Turkijos bankai atsargiai atidaro banko sąskaitas naujai atvykusiems rusams Turkijoje, nes baiminasi pažeisti sankcijas. Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas, tūkstančiai rusų atvyko į Turkiją, laikydami ją saugiu prieglobsčiu nuo sankcijų.

Vaikščiojimas plonu ledu

Kai kurie ekspertai perspėja, kad Turkijos veiksmai gali būti interpretuojami kaip bandymas apeiti Rusijai taikomas sankcijas.

Turkija, kuri turi bendrą Juodosios jūros pakrantę ir su Rusija, ir su Ukraina, palaiko „sudėtingus“ politinius ir ekonominius santykius su abiem valstybėmis, portalui DW sakė Stambule gyvenanti ekonomistė Güldem Atabay. Pasak jos, „Kaip Vokietija negali įvesti energetinio embargo, taip ir Turkijos pozicija Rusijos atžvilgiu yra suprantama – taip ji bando apsisaugoti“.

Tačiau ji perspėja, kad su tokiu požiūriu Turkija turi būti atsargi.

„Jei bus siekiama pirkti energiją iš Rusijos ir parduoti ją Vakarams, Turkijos pozicija taps ne teisinga, o klaidinga. Atsižvelgiant į tai, kad esame šalis, kurioje tokių iniciatyvų potencialas yra didelis, jei pradėsime girdėti apie tai, kad čia perkami ir perdirbami naftos produktai, kurie paskui parduodami į Vakarus, gali kilti problemų, jei tai taps Rusijos įrankiu išvengti Vakarų embargo“.

Londone įsikūrusios investicinės bendrovės „BlueBay Asset Management“ strategas Timothy Ashas taip pat kritiškai įvertino Turkijos požiūrį į sankcijas Rusijai ir socialiniame tinkle „Twitter“ perspėjo, kad Turkija vaikšto plonu ledu.

Mūšis dėl Gyvačių salos tęsiasi: ukrainiečiai sunaikino du Rusijos katerius

Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad jo bepiločiai orlaiviai nuskandino du Rusijos patrulinius laivus netoli Juodosios jūros Gyvačių salos, išgarsėjusios invazijos pradžioje dėl Ukrainos pasieniečių atsisakymo pasiduoti Maskvai.

„Šiandien auštant netoli Gyvačių salos buvo sunaikinti du Rusijos kateriai „Raptor“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Gynybos ministerija taip pat paviešino iš oro filmuotą menkos raiškos nespalvotą vaizdo įrašą, kuriame matyti sprogimai mažuose kariniuose laivuose.

„Bayraktar“ veikia“, – pareiškime cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Jis turėjo omenyje Turkijos gaminamus atakos dronus.

Tuo metus Ukrainos kariuomenės Pietų karinės apygardos vadovybė nurodė, kad sunaikinti Rusijos kateriai prisidengdami tamsa bandė žvalgyti padėtį Dunojaus upės žiočių rajone.

„Pajutę pavojų priešo kateriai spruko Gyvačių salos link, bet ir ten juos pasivijo „Bayraktar“ bausmė. Taikliais smūgiais du „Raptor“ pasiųsti į povandeninę laivų flotilę pas kreiserį „Moskva“ [anksčiau nuskandintą Juodojoje jūroje per numanomą Ukrainos raketų smūgį]", – sakoma kariškių pranešime.

Patruliniai kateriai „Raptor“ gali plukdyti iki trijų įgulos narių ir dar 20 žmonių. Šie laivai paprastai ginkluojami kulkosvaidžiais ir naudojami žvalgybai ar per desanto operacijas.

Gyvačių sala tapo Ukrainos pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simboliu, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio laivo įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš šio karo simbolių.

Tas Rusijos laivas – laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ – balandžio viduryje nuskendo Juodojoje jūroje. Maskvos teigimu, tai įvyko laive kilus gaisrui ir detonavus šaudmenims. Tuo metu Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji pataikė į kreiserį raketomis.

Jill Biden per kelionę į Slovakiją ir Rumuniją aplankys ukrainiečių pabėgėlius

JAV pirmoji ponia Jill Biden (Džil Baiden) šią savaitę lankysis Rumunijoje ir Slovakijoje, kur susitiks su perkeltais ukrainiečiais tėvais ir vaikais, humanitarinės pagalbos darbuotojais, JAV kariais ir ambasados darbuotojais, pirmadienį pranešė jos biuras.

Rumunija ir Slovakija priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos invazijos į jų šalį.

Sekmadienį, Jungtinėms Valstijoms minint Motinos diena, J. Biden Slovakijoje išvyko į Košicės miestą ir Vyšnė Nemeckės kaimą, kur susitiks su pabėgėliais, pagalbos darbuotojais ir jiems padedančiais slovakais.

„Motinos dienos proga ji susitiks su ukrainiečių motinomis ir vaikais, kurie dėl [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo buvo priversti bėgti iš savo šalies“, – pranešė J. Biden biuras.

Pirmosios ponios vizitas yra naujausias JAV paramos Ukrainai ir jai padedančioms šalims ženklas.

J. Biden kelionė rengiama, Kijyve šeštadienį su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikus JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelousi).

Gegužės 5–9 dienomis vyksiančiu kelionės etapu J. Biden penktadienį aplankys JAV karius Rumunijoje, o paskui išvyks į Bukareštą.

Šeštadienį Rumunijos sostinėje pirmoji ponia susitiks su vyriausybės nariais, JAV ambasados darbuotojais ir mokytojais, dirbančiais su perkeltais Ukrainos vaikais, sakoma jos biuro pranešime.

Per savo kelionę J. Biden sustos Slovakijos sostinėje Bratislavoje, kur susitiks su JAV ambasados darbuotojais ir vyriausybės pareigūnais.

Pasak JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR, nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos pabėgo beveik 5,5 mln. žmonių.

Balandžio 29 dienos duomenimis, kiek daugiau nei 3 mln. jų pasitraukė į Lenkiją, 817 tūkst. – į Rumuniją, o dar beveik 372 tūkst. – į Slovakiją.

JAV prezidentas J. Bidenas neseniai pasiūlė išskirti didžiulį 33 mlrd. dolerių (31,3 mlrd. eurų) paketą Ukrainai apginkluoti ir paremti.

Turkija planuoja priimti rusų turistus nepaisant karo Ukrainoje

Turkijos prezidentas pareiškė, kad karas Ukrainoje neturėtų neigiamai paveikti turizmo sezono.

Po pamaldų, skirtų musulmonų Id al Fitro (Atsigavėjimo) šventės pradžiai, R. T. Erdoganas sakė, kad V. Putinas „labai jautriai reaguoja“ į Turkijos poreikį gauti pajamų iš turizmo ir jau pažadėjo savo palaikymą.  

Turkija kenčia nuo sparčiai augančios infliacijos ir jai reikia užsienio valiutos įplaukų iš turizmo. R. T. Erdoganas, praėjusią savaitę viešėjęs Saudo Arabijoje, pridūrė, kad taip pat laukiama turistų iš šios karalystės. 

V. Zelenskis duodamas interviu Graikijos valstybiniam transliuotojui ERT sakė, kad rusų turistai atneša pajamų kaimyninėms Graikijai bei Turkijai, ir pabrėžė, jog tai „kruvini pinigai“.

V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad Turkija taiko dvigubus standartus, kai bando tarpininkauti deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos ir tuo pat metu siūlo kelionių kryptis rusų turistams.

R. T. Erdoganas sakė, kad šią savaitę kalbėsis su V. Putinu ir aptars, kaip paspartinti civilių evakuaciją iš rusų pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio ir rasti būdą užtikrinti grūdų eksportą iš Ukrainos ir Rusijos.

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo 219 vaikų

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jau žuvo 219 vaikų. Tai pranešė šios šalies generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“.

Prokuratūros duomenimis, sužeista dar daugiau kaip 400 vaikų.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukrainos URM vadovas ragina Vokietiją imtis vadovaujamo vaidmens Europoje

Vokietijos atsakas į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, palyginti su kitomis Europos šalimis, buvo neryžtingas, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D. Kuleba vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė, kad Berlynas „turėtų imtis vadovaujamo vaidmens Europoje, ypač politikos žemyno rytuose klausimu“, ir nurodė, kad tai apima ginklų tiekimą Kyjivui, sankcijas Rusijai ir Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai. Pasak diplomatijos vadovo, Ukraina iš Vokietijos vyriausybės ateityje tikisi drąsių sprendimų.

D. Kuleba kartu perspėjo, kad jei V. Putinas laimės šį karą, „Europa kelis dešimtmečius neregės stabilumo ir saugumo“. Tačiau, ministro teigimu, jei pergalę iškovos Ukraina, tai Europą sustiprins.

Kalbėdamas apie Rusijos grasinimus panaudoti branduolinį ginklą, D. Kuleba nurodė: „Šiuo klausimu Rusija, kurią valdo bepročio režimas, turi būti pažabota. Putinui branduoliniai ginklai veiksmingiausi tada, kai jie yra nenaudojami. Grasinti yra veiksmingiau, nei iš tikrųjų panaudoti šiuos ginklus.“

„The Times“: esama daug požymių, kad rusai gali pulti Moldovą

Ukrainos žvalgybos šaltinis laikraščiui „The Times“ sakė, kad yra „daugybė požymių“, liudijančių apie puolimo prieš Moldovą grėsmę.

Ukrainos žvalgyba mano, kad Kremlius jau nusprendė pulti Moldovą.

Spėjama, kad Maskva gali Uždniestrėje išlaipinti desantą, atskraidintą iš okupuoto Krymo pusės. Jei kampanija bus sėkminga, tada kariai iš vakarų pajudės link Odesos uostamiesčio.

„Manome, kad Kremlius jau nusprendė pulti Moldovą. Moldovos likimas yra labai svarbus. Jei rusai pradės ją kontroliuoti, tapsime lengvu kariniu taikiniu, o grėsmė Ukrainai taps egzistencinė“, – sakė šaltinis.

Kartu žurnalistai atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainos žvalgybos šaltinio žinios prieštarauja kolegų Vakaruose informacijai. Šie teigia, kad rusai neturi pakankamai pajėgumų tokiai operacijai vykdyti.

Vis dėlto gali būti, kad V. Putinas žengs kokį nors žingsnį artėjant gegužės 9-ąją minimai Pergalės dienai, pavyzdžiui, pripažins „Uždniestrės Moldavų Respublikos“ nepriklausomybę.

Izraelis pasmerkė skandalingą V. Zelenskio palyginimą su A. Hitleriu

Izraelio užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos ambasadorių Izraelyje, kad šis pateiktų paaiškinimus dėl Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo išsakytų palyginimų su naciais.

S. Lavrovas gynė Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslą „denacifikuoti“ Ukrainą ir sakė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žydiška kilmė nepaneigia V. Putino pozicijos.

S. Lavrovas sakė, kad V. Zelenskis galbūt ir žydas, tačiau „Adolfas Hitleris taip pat turėjo žydiško kraujo“.

„Tai visiškai nieko nereiškia. Išmintingi žydai sako, kad aršiausi antisemitai paprastai yra žydai“, – sakė jis sekmadienio vakarą Italijos televizijos kanalui „Rete4“, sukeldamas Izraelio pasipiktinimą.

„Užsienio reikalų ministro S. Lavrovo pastabos yra neatleistinas, keliantis pasipiktinimą pareiškimas, taip pat baisi istorinė klaida“, – pirmadienį pareiškė Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas.

„Žydai per Holokaustą nežudė vieni kitų. Žemiausias rasizmo žydų atžvilgiu lygis – kaltinti pačius žydus antisemitizmu“, – sakė jis.

Y. Lapidas tęsė: „Mano senelį nužudė ne žydai, o naciai“. Jis liepė S. Lavrovui „atsiversti istorijos vadovėlį“.

„Ukrainiečiai nėra naciai, tik naciai buvo naciai, tik jie vykdė sistemingą žydų naikinimą“, – sakė Y. Lapidas.

Izraelio Holokausto memorialo „Yad Vashem“ vadovas Dani Dayanas taip pat pavadino S. Lavrovo pastabas „absurdiškomis, klaidingomis, pavojingomis ir niekingomis“.

Danija vėl atidarė savo ambasadą Kyjive

Pirmadienį Danija vėl atidarė savo ambasadą Kyjive.

Ambasados atidaryme dalyvavo šalies užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas. „Danijos ambasados durų atidarymas – labai stiprus Danijos paramos Ukrainai ir jos žmonėms simbolis“, – pranešime teigė J. Kofodas.

Danija savo ambasadą Ukrainoje uždarė dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos ir dabar tapo pirmąja ją vėl atidariusia Šiaurės šalimi. Pasak Užsienio reikalų ministerijos Kopenhagoje, čia iš pradžių dirbs ribotas žmonių kiekis, tačiau laipsniškai bus grįžta prie įprastos veiklos.

Ukrainoje taip pat neseniai lankėsi Danijos premjerė Mette Frederiksen. Ji savo vizito metu paskelbė apie papildomą 600 mln. Danijos kronų (81 mln. eurų) vertės karinę paramą Ukrainai.

Suomijos grupė nutraukia branduolinės jėgainės statybos sutartį su Rusijos „Rosatom“

Suomijos bendrovių konsorciumas pirmadienį paskelbė, kad nutraukia sutartį su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“ dėl trečiosios atominės elektrinės Suomijoje statybos, tokį sprendimą motyvuodamas rizikomis, susijusiomis su karu Ukrainoje.

Projektą vystančios bendrovės pranešime „Fennovoima“ nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė tai, kad „Rosatom“ padalinys „RAOS Project“ pastaraisiais smarkiai vėlavo įgyvendinti projektą ir nesugebėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

„Pastaraisiais metais vėlavimai buvo dideli ir nuolat plėtėsi. Projekto rizikas paaštrino karas Ukrainoje. „RAOS Project“ nesugebėjo jų sumažinti. Bendradarbiavimas su „RAOS Project“ nutraukiamas nedelsiant, baigiami tiek projektavimo ir licencijavimo darbai, tiek ir darbai „Hanhikivi 1“ statybos aikštelėje, dalyvaujant „RAOS Project“, – pažymima pranešime.

„Fennovoima“ pripažino, kad sprendimas nutraukti sutartį „nebuvo priimtas lengvai, po nuodugnių svarstymų“.

„Rosatom“ siūlė Pyhajokyje, maždaug už 100 kilometrų nuo Oulu uosto Suomijos šiaurėje, pastatyti 1200 megavatų galios branduolinį reaktorių. Projekto vystymo bendrovę „Fennovoima“ įsteigė „Rosatom“ (valdo 34 proc. jos akcijų) kartu su Suomijos kompanijų konsorciumu.

Projekto įgyvendinimas jau kelis kartus buvo atidėtas, o statybos leidimas kol kas nėra išduotas. Dėl jo ateities jau buvo kilę daug neaiškumų, tačiau jis buvo vienas didžiausių pramoninių projektų, kuriame „Rosatom“ dalyvauja Europos Sąjungoje.

Suomijos premjerė Sanna Marin dar Kremliaus sukelto karo Ukrainą išvakarėse pareiškė, kad dėl Rusijos veiksmų provakarietiškos kaimynės atžvilgiu bus iš naujo vertinamas „Rosatom“ siūlomas 7,5 mlrd. eurų sąmatos „Hanhikivi 1“ projektas saugumo požiūriu bus įvertintas iš naujo.

Suomija dabar turi penkis branduolinius reaktorius dviejose elektrinėse, kurie patenkina apie 30 proc. šalies elektros poreikio.

Penktasis reaktorius – „Olkiluoto 3“, kurį pastatė prancūzų ir vokiečių konsorciumas „Areva-Siemens“, pradėtas naudoti kovo mėnesį, o rugsėjį, pradėję veikti visu pajėgumu, tieks 15 proc. visos Suomijos reikiamos elektros.

Izraelis smerkia neatleistinus Rusijos pareiškimus apie nacizmą Ukrainoje

Izraelis pirmadienį iškvietė Rusijos ambasadorių dėl šios šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarų apie nacizmą ir antisemitizmą Ukrainoje.

Duodamas interviu Italijos televizijai S. Lavrovas pareiškė, kad Maskvos užpultoje šalyje tebegyvuoja nacizmas, net jei kai kurie veikėjai, įskaitant V. Zelenskį, yra žydai.

„Hitleris taip pat buvo žydų kilmės, todėl tai nieko nereiškia“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, remiantis vertimu į italų kalbą.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) pirmadienį išplatintame pareiškime šiuos pareiškimus pavadino „neatleistinais, skandalingais ir baisia istorine klaida“.

„Žydai per Holokaustą nežudė patys savęs, – pabrėžė Y. Lapidas. – Žemiausias rasizmo žydų atžvilgiu lygis – kaltinti pačius žydus antisemitizmu.“

Žemiausias rasizmo žydų atžvilgiu lygis – kaltinti pačius žydus antisemitizmu.

Izraelio Holokausto muziejus „Yad Vashem“ pavadino S. Lavrovo komentarus „absurdiškais, klaidinančiais, pavojingais ir smerktinais“.

Griežta reakcija šiuo klausimu kontrastuoja su Izraelio pozicija dėl karo Ukrainoje – žydų valstybė stengiasi išlaikyti bent tariamą neutralumą.

Izraelis kliaunasi Rusija, koordinuodamas gynybos veiksmus kaimyninėje Sirijoje, o Kremliaus invaziją į Ukrainą kritikuoja nuosaikiai.

Be to, izraeliečių premjeras Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) taip pat siūlėsi tarpininkauti Maskvos ir Kyjivo dialogui, nors šios pastangos, regis, atsidūrė aklavietėje.

Maskvos Didysis teatras atšaukė Kremliui kritiškų režisierių spektaklius

Maskvos Didysis teatras pranešė, kad atšaukia režisierių Kirilo Serebrenikovo ir Timofejaus Kuliabino, kurie kritikavo Maskvos karą Ukrainoje, statytus spektaklius.

Sekmadienio vakarą garsiausias Rusijos teatras paskelbė, kad vietoje trijų K. Serebrenikovo režisuoto baleto „Nurejevas“ spektaklių šią savaitę žiūrovai išvys Aramo Chačaturiano baletą „Spartakas“.

Prestižinis teatras taip pat nurodė, kad vietoje režisieriaus T. Kuliabino režisuotos kompozitoriaus Gaetano Donizetti (Gaetano Donicečio) komiškos operos „Don Paskualė“ (Don Pasquale) žiūrovai šią savaitę išvys Gioachino Rossini (Džoakino Rosinio) operą „Sevilijos kirpėjas“ (Il barbiere di Siviglia).

Didysis teatras nepaaiškino spektaklių atšaukimo priežasties. Teatro atstovė Katerina Novikova naujienų agentūrai AFP pirmadienį sakė, kad neturi „oficialių“ komentarų šiuo klausimu.

Didysis teatras balandžio pradžioje dar parodė baletą „Spartakas“. Buvo pranešta, kad už jį gautos lėšos bus skirtos pagalbai Ukrainoje žuvusių Rusijos karių šeimoms.

52 metų K. Serebrenikovui kovą pagaliau buvo leista išvykti iš Rusijos, kur 2020 metais jis buvo nuteistas už Maskvos Gogolio centro teatrui skirtų lėšų grobstymą.

Menininko šalininkų teigimu, šis teismas buvo atsakas į režisieriaus kritiką prezidento Vladimiro Putino autoritariniam režimui ir homofobijai.

Praėjusį mėnesį viešėdamas Berlyne K. Serebrenikovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jaučia „pasibaisėjimą, liūdesį, gėdą, skausmą“ dėl Rusijos karinės kampanijos provakarietiškoje Ukrainoje.

K. Serebrenikovo baletas „Nurejevas“ pasakoja apie į Vakarus pabėgusį rusų baleto legendą Rudolfą Nurejevą, kuris buvo homoseksualus. Nuogo kūno demonstravimas spektaklyje ir necenzūrinė kalba papiktino Rusijos konservatorius.

37-erių T. Kuliabinas, kuris, kaip manome, šiuo metu yra Europoje, taip pat pasisakė prieš V. Putino sprendimą siųsti karius į Ukrainą.

Pastarosiomis savaitėmis iš Didžiojo teatro pasitraukė keletas baleto šokėjų, įskaitant teatro primabaleriną Olgą Smirnovą.

Rusijos miestuose vyko protestai prieš karą Ukrainoje

Rusijoje tęsiantis protestams prieš Maskvos invaziją į Ukrainą policija sulaikė 211 žmonių, pirmadienį pranešė sulaikymus per protestus stebinti nevyriausybinė organizacija.

Remiantis portalo „OVD-info“ duomenimis, kiekvieną dieną dešimtyse Rusijos miestų vyksta protestai prieš Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Per praėjusią parą į policijos komisariatus buvo pristatyti 32 žmonės. Už dalyvavimą tokioje akcijoje jiems gresia baudos ir laisvės atėmimo bausmės.

Sankt Peterburge buvo sulaikyta mergina, kuri prisirakino prie gatvės užtvaro, o priešais pasistatė televizorių, ant kurio raudonais dažais nupiešė raidę „Z“, tapusią Rusijos karo Ukrainoje ir jo palaikymo simboliu.

Jaroslavlyje į policijos poskyrį buvo atvežti du protesto akcijoje prieš karą dalyvavę vyrai. Jie abu buvo sulaikyti už įstatymo dėl nesankcionuotų susibūrimų pažeidimo ir Rusijos kariuomenės diskreditavimo.

Protestai prieš karą taip pat vyko Maskvoje, Astrachanėje, Iževske, Kaliningrade, Krasnojarske ir kituose Rusijos miestuose.

Kaip skelbia „OVD-Info“ savo portale, nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos kariuomenė pradėjo karą Ukrainoje, už dalyvavimą protesto prieš šią agresiją akcijose buvo sulaikyta 15 440 žmonių.

V. Zelenskis: ukrainiečiai neteisėtai vežami į Rusiją

V. Zelenskis pareiškė, kad pusė milijono ukrainiečių buvo „nelegaliai, prieš jų valią išvežti į Rusiją ar kitas vietas“.

V. Zelenskis Graikijos televizijai TV ERT nurodė, kad apgultoje plieno gamykloje „Azovstal“ likę civiliai bijo lipti į autobusus, kad nebūtų išvežti į Rusiją.

Jungtinės Tautos pradėjo civilių evakuaciją iš gamyklos.

Pasak V. Zelenskio, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) jį patikino, kad evakuotieji civiliai bus perkelti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.

„Norime tuo tikėti“, – sakė Ukrainos lyderis.

Rusija parodė žurnalistams užgrobtą Ukrainos branduolinę jėgainę

Rusijai prieš beveik du mėnesius užgrobus Zaporižios atominę elektrinę ir sukėlus nerimą pasaulyje dėl potencialios branduolinės katastrofos, šiuo metu esama mažai požymių, kad dėl šios Ukrainos jėgainės vyktų kautynės.

Išskyrus apdegusį administracinį pastatą, didžiulis kompleksas Ukrainos pietuose – didžiausia Europoje atominė elektrinė – atrodė beveik nepaliestas susirėmimų, kai savaitgalį ten lankėsi naujienų agentūros AFP korespondentai, dalyvavę Rusijos kariuomenės organizuotoje išvykoje spaudai.

Padėtis elektrinėje, kurioje veikia šeši iš 15 Ukrainos reaktorių, pajėgūs aprūpinti elektros energija 4 mln. namų, kelia didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei.

Kovo pradžioje Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios jėgainę, esančią Dniepro upės pakrantėje į pietus nuo Ukrainos kontroliuojamo Zaporižios miesto, per kautynes, sukėlusias didelį gaisrą komplekso mokymų centre.

Spinduliuotės lygis tuomet nepadidėjo, tačiau susirėmimai vis tiek sukėlė didelį nerimą, juolab, kad Ukrainoje 1986 metais įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa – avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

Praėjusią savaitę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) pareiškė, kad inspektoriams „nepaprastai svarbu“ turėti galimybę patekti į Zaporižios kompleksą, pastatytą 9-o dešimtmečio pradžioje, bet pastaraisiais metais modernizuotą.

Rusija tvirtina besiimanti visų būtinų atsargumo priemonių elektrinėje, kur jos kariai dabar patruliuoja prie milžiniškų ir gerai sutvirtintų raudonų kupolų pavidalo reaktorių.

„Viskas gerai!“

„Zaporižios AE veikia normaliai, laikantis visų branduolinės, radiacinės ir aplinkosaugos saugos standartų“, – žurnalistams komplekso teritorijoje sakė Rusijos branduolinės, biologinės ir cheminės apsaugos pajėgų generolas majoras Valerijus Vasiljevas.

Užsidegusio mokymų centro fasadas liko apdegęs, o jo langai išdaužyti, tačiau kitų žalos požymių elektrinėje nebuvo matyti.

Patruliavę ar už smėlio maišų budėję kariai nerodė jokių susirūpinimo ženklų ir nedėvėjo jokių apsaugos nuo radiacijos priemonių.

„Čia viskas gerai!“ – žurnalistams vietoje sakė Andrijus Ševčykas – naujasis prorusiškas Enerhodaro, maždaug 50 tūkst. gyventojų turinčio miesto, pastatyto praėjusio amžiaus 8-e dešimtmetyje, meras.

„Gyventojai ir atominės elektrinės darbuotojai yra visiškai saugūs“, – patikino jis.

„Jiems sudaromos visos patogios sąlygos dirbti, gaminti energiją ir užtikrinti atominės elektrinės saugumą“, – pridūrė meras.

Prieš išvažiuodamas žvilgančiu visureigiu, išmargintu Rusijos vėliavomis, A. Ševčykas pareiškė, kad elektrinė „pasirengusi parduoti elektrą Europai“.

Jis pridūrė, jog į miestą grįžta nuo kautynių pabėgę gyventojai, nors šio teiginio nebuvo galimybės patikrinti.

Lieka neaišku, kaip tiksliai elektrinė veikia dabar, nors ukrainiečiai darbuotojai toliau dirba vietoje prižiūrimi Rusijos karių.

AFP nepavyko susitikti su jokiu elektrinės ukrainiečių darbuotoju ar pakalbinti Enerhodaro gyventojus.

Vengrija teigia esanti pasirengusi vetuoti sankcijas rusiškai naftai ir dujoms

Vengrija pasirengusi vetuoti ES sankcijas rusiškai naftai ir dujoms, pareiškė šalies premjero kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas.

„Niekada nepalaikysime sankcijų (naftos ir dujų tiekimui)“, – provyriausybinei televizijai „Hir TV“ sakė G. Gulyasas. Pasak jo, kadangi tokiems sprendimams reikalingas vienbalsis visų 27 ES šalių pritarimas, Europos Komisijai (EK) nėra prasmės siūlyti atitinkamų sankcijų, kurios suvaržytų dabartinį Vengrijos importą.

G. Gulyaso teigimu, šiuo metu niekas negali pakeisti rusiškų dujų ir naftos, o norint pereiti prie kitų tiekimo šaltinių prireiktų penkerių metų ir „didelių pinigų“.

ES šiuo metu svarsto skelbti rusiškos naftos importo embargą, tačiau analogiškas dujų importo draudimas kol kas nediskutuojamas.

Rusijos raketos smogė grūdų sandėliui Dniepropetrovsko regione

Ukrainos centrinio Dniepropetrovsko regiono karinė administracija pirmadienį pranešė, kad Rusijos raketos sunaikino didelį grūdų sandėlį.

Regiono karinės administracijos gubernatorius Valentinas Rezničenka sakė, kad šis smūgis atitinka tendenciją, kai Rusija taikosi į ne karinius objektus.

„Mūsų grūdų sandėliai neduoda jiems ramybės“, – sakė V. Rezničenka. Pasak jo, niekas nebuvo sužeistas.

Teigiama, kad tai buvo mažiausiai trečias kartas, kai Dniepropetrovske buvo atakuotas žemės ūkio objektas, neturintis nieko bendro su karu.

Nepaisant visų įrodymų, kad yra priešingai, Rusija toliau tvirtina, kad invazija į Ukrainą siekiama demilitarizuoti šalį, o ne pulti civilinius taikinius.

JK žvalgyba: nemaža dalis Rusijos pajėgų nebėra tinkama kovai

Rusija, prieš daugiau nei devynias savaites įsiveržusi į Ukrainą, patyrė didžiulį kovinių pajėgų nuostolį, pirmadienį pranešė Jungtinės Karalystės karinė žvalgyba.

Iš pradžių Maskva buvo dislokavusi daugiau kaip 120 taktinių bataliono grupių, o tai sudaro apie 65 proc. visų jos sausumos pajėgų, teigiama Gynybos ministerijos žvalgybos padalinio naujausioje karo ataskaitoje.

Londono teigimu, tikėtina, kad daugiau nei ketvirtadalis šių Rusijos kovinių vienetų šiuo metu yra netinkami kovai. Ypač kai kurie elitiniai kariai, įskaitant desantininkus, patyrė vieną didžiausių išsekimo lygių, sakoma ataskaitoje.

„Tikriausiai prireiks ne vienerių metų, kol Rusija atkurs šias pajėgas“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime.

Jau kelias savaites JK vyriausybė dažnai skelbia žvalgybos vertinimus apie karą. Maskva kaltina Londoną kryptinga dezinformacijos kampanija.

UNHCR: nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 5,5 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos jau pasitraukė mažiausiai 5,5 mln. žmonių, praneša CNN.

Remiantis naujausia Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaita, be 5 563 959 oficialiai užregistruotų pabėgėlių šalies viduje, savo namus priverstinai paliko dar mažiausiai 7,7 mln. ukrainiečių.

UNHCR skaičiavimu, iš Ukrainos iš viso gali pabėgti apie 8,3 mln. žmonių.

Žiniasklaida: Suomija dėl narystės NATO apsispręs gegužės 12 dieną

Suomija dėl narystės NATO apsispręs gegužės 12 dieną, remdamasis anoniminiais šaltiniais vyriausybėje, pranešė šalies laikraštis „Iltalehti“.

Pasak laikraščio, jei šalis nuspręstų siekti narystės Aljanse, tądien savo paramą tokiam žingsniui iš pradžių pareikštų prezidentas Sauli Niinisto, o tuomet savo pritarimą išsakytų parlamento frakcijos. Vadovaujantis Suomijos konstitucija, šalies užsienio ir saugumo politikai vadovauja prezidentas, bendradarbiaudamas su vyriausybe. Jei Helsinkis nuspręstų stoti į NATO, atitinkamą sprendimą bendrame posėdyje vėliau patvirtintų prezidentas ir vyriausybės ministrai.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė Suomiją ir jos kaimynę Švediją dar kartą apgalvoti galimą narystę NATO ir atsisakyti savo ilgametės pozicijos, kad taika geriausiai palaikoma viešai nesirenkant kurios nors pusės.

Rusija ir Suomija turi 1 300 kilometrų ilgio sieną. Maskva kiek anksčiau perspėjo, kad Baltijos regione dislokuos branduolinius ginklus ir hipergarsines raketas, jei Suomija ir Švedija nuspręs įstoti į NATO.

Pirmadienį Mariupolyje planuojama nauja civilių evakuacija

Pirmadienį turi būti vėl mėginama humanitariniais koridoriais išvežti į saugią vietą žmones iš karo nuniokoto Mariupolio.

Juos planuojama išvežti autobusais, padedant Jungtinėms Tautoms ir Raudonajam Kryžiui. Ukrainos pareigūnai sakė, kad prie autobusų vilkstinės galės prisijungti ir asmeniniais automobiliais vykstantys gyventojai.

Sekmadienį iš pietrytinio uostamiesčio galėjo išvykti autobusų kolona, ​​vežusi apie šimtą žmonių.

Rusija jau užėmė beveik visą Mariupolį. Skaičiuojama, kad ten dar liko maždaug 100 tūkst. žmonių iš 440 tūkst. prieš karą buvusių gyventojų. Jų padėtis laikoma katastrofiška.

Tuo metu generalinis ginkluotųjų pajėgų štabas Kyjive pranešė, kad Rusija tęsia atakas Rytų Ukrainoje. Pranešama, kad Rusijos kariuomenė pirmadienį toliau stengėsi sudaryti palankias sąlygas Sloviansko ir Severodonecko miestų puolimui. Be to, ir toliau bandoma perimti visišką Rubižnės miesto kontrolę. Pasak Kyjivo, taip pat toliau apšaudomas Charkivo miestas.

Vokietijos ministras: Rusija kryptingai naikina Ukrainos grūdininkystės infrastruktūrą

Rusijos armija kryptingai naikina Ukrainos grūdininkystės infrastruktūrą. Kaip praneša pirmadienį UNIAN, tai pareiškė Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras. Anot jo, grūdų kainų augimas naudingas Rusijai.

„Mes jau ne kartą gavome pranešimų, kad rusai kryptingai atakuoja grūdų elevatorius, trąšų sandėlius, žemės ūkio naudmenas ir infrastruktūrą“, – sakė ministras.

Jo nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia „ilgalaikėje perspektyvoje pašalinti Ukrainą kaip konkurentę“.

Kaip pažymi UNIAN, nuo vasario 24 d. pasaulinės kviečių kainos išaugo maždaug 40 proc. sumažėjus jų tiekimui iš Juodosios jūros regiono. Vien tik per 2020-2021 metų sezoną Ukraina pardavė 44,7 mln. tonų ir buvo ketvirta eksportuotoja pasaulyje.

„Pasaulyje augant badaujančių žmonių skaičiui, Rusija stengiasi didinti spaudimą. Rusijai naudingas grūdų kainų augimas, kadangi tai duoda šaliai daugiau pinigų“, – teigė C. Özdemiras.

Anot jo, būtina ieškoti alternatyvių būdų grūdams iš Ukrainos eksportuoti.

Kaip jau buvo pranešta, Zaporižės srityje okupantai rusai masiškai grobia žemės ūkio techniką ir sėklą, o žemės ūkio technika iš Melitopolio buvo išvežta į Čečėniją.

S. Lavrovas sako, kad NATO ir ES pasidavė Vašingtono dominavimui

S. Lavrovas sako, kad NATO ir ES pasidavė Vašingtono dominavimui. Interviu Italijos transliuotojui „Mediaset“, kurį išplatino valstybinė naujienų agentūra TASS, jis teigė, kad visos šalys tiki, jog verta klausytis tik JAV.

„Ir NATO, ir Europos Sąjunga susitaikė su tuo, kad jų „šeimininkas“ yra Vašingtone, – sakė S. Lavrovas. – Ir Vašingtone jie nusprendė, kad pasaulis dabar turi būti monopoliarinis, jie nuolat apie tai kalba“.

S. Lavrovas taip pat apkaltino JAV ir Kanadą „neonacių padalinių“, patekusių į Ukrainos armijos gretas, mokymu, komentuodamas pirmiausia „Azovo“ pulką, kurio nariai vis dar laikosi „Azovstal“ gamykloje Mariupolyje.

Yra publikacijų, „patvirtinančių, kad amerikiečiai ir ypač kanadiečiai vaidino pagrindinį vaidmenį rengiant ultraradikalius, atvirai neonacistinius padalinius Ukrainai“, sakė S. Lavrovas, nenurodęs, kokiais leidiniais remiasi.

Rusija vėl bombarduoja „Azovstal“ gamyklą 

Prasidėjus civilių evakavimui iš Mariupolio Rusija toliau bombarduoja metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kompleksą, kuriame vis dar įstrigę daug civilių, paskelbė Ukrainos pareigūnai.

„Neaišku, kokioje stadijoje yra derybos, bet gamyklos teritorijoje vis dar yra civilių. Bombardavimas tęsiasi“, – „The Washington Post“ pareiškė Donecko regiono policijos vadovas Mychailo Veršyninas.

Tokią pat informaciją „Belsat“ pateikė ir Donecko regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

Mariupolio miesto taryba pirmadienį pranešė, kad evakuacijos bus tęsiamos ir kad išvykti norintys gyventojai renkasi prie vieno prekybos centro, nuo kurio autobusai juos gabens į Zaporižės miestą.

Ukrainos rytuose vyksta smarkios kovos, evakuacija iš Mariupolio atidėta

Ukrainos pareigūnai tikėjosi pirmadienį evakuoti daugiau civilių iš apgulto pietinio Mariupolio uostamiesčio, Rusijos puolimui Ukrainos rytuose tęsiantis „aktyviomis ir smarkioms“ kovomis.

Kyjivas nurodė, kad savaitgalį iš didžiulės metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijos Mariupolyje buvo evakuota per 100 civilių. Ši gamykla yra paskutinis ukrainiečių pajėgų bastionas Mariupolyje, kurį Rusijos pajėgos yra apgulusios nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Pirmadienį evakuotieji laukė Ukrainos kontroliuojamoje Zaporižioje, kur buvo parengta Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF ir kitų tarptautinių organizacijų transporto priemonių.

Kita Ukrainos, Rusijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) koordinuojama evakuacija turėjo prasidėti pirmadienį iš pat ryto, bet vidurdienį dar nebuvo jokių judėjimo ženklų.

Sovietiniais laikais pastatytos gamyklos „Azovstal“ tunelių labirinte glaudžiasi keli šimtai ukrainiečių karių ir civilių; daugeliui jų reikalinga medicinos pagalba.

„Pirmą kartą šioje teritorijoje buvo dvi realaus ugnies nutraukimo dienos. Daugiau kaip 100 civilių jau evakuota, pirmiausia moterys ir vaikai“, – vėlai sekmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos kariuomenė paskelbė, kad šeštadienį iš „Azovstal“ pasitraukė 46 civiliai ir kad jie „savanoriškai“ nusprendė pasilikti separatistiniame Donecko regione.

Dar 80 žmonių gamyklos teritoriją paliko sekmadienį. 69 jų išvyko į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją ir buvo „perduoti JT ir TRKK atstovams“, skelbė Rusija.

Azovo jūros pakrantėje esančiame Mariupolyje vyko kone įnirtingiausios kautynės nuo konflikto pradžios. Pirmosiomis karo savaitėmis per Rusijos antskrydžius buvo smogta gimdymo namams, o per dramos teatro bombardavimą, remiantis pranešimais, žuvo šimtai žmonių.

Šis uostamiestis Maskvai yra svarbus taikinys dėl jo strateginės padėties netoli Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Mariupolio užėmimas padėtų Rusijai sujungti jos kontroliuojamas pietines ir rytines Ukrainos dalis.

Dėl rusų apsiausties miesto gyventojai atsidūrė itin sunkioje padėtyje, jiems sunku gauti maisto, vandens ir vaistų. Miestas tapo karo, privertusio daugiau kaip 13 mln. žmonių palikti namus ir jau nusinešusio tūkstančius gyvybių, simboliu.

Amerikiečių diplomatai tikisi grįžti į Kyjivą šį mėnesį

JAV tikisi, kad jų diplomatai galės grįžti į Ukrainos sostinę Kyjivą „iki šio mėnesio pabaigos“, praėjus keliems mėnesiams po jų perkėlimo į vakarinį Lvivo miestą ir kaimyninę Lenkiją, pirmadienį pranešė ambasados reikalų patikėtinė Kristina Kvien (Kristina Kvin).

„Labai tikimės, kad sąlygos leis mums grįžti į Kyjivą iki šio mėnesio pabaigos“, – per spaudos konferenciją vakariniame Lvivo mieste pareiškė K. Kvien.

JAV uždarė savo ambasadą Kyjive vasario 14-ąją, likus dešimčiai dienų iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo pradėti invaziją į Ukrainą, ir perkėlė savo diplomatus į vakarus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) praėjusį mėnesį paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) naująja Amerikos ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Bridget Brink (Bridžit Brink).

Pasak K. Kvien, ji su savo darbuotojais „dirba dieną ir naktį Lenkijoje“, kad „padėtų Ukrainai laimėti šį karą“.

Dienos vizito į Ukrainą atvykusi ambasados reikalų patikėtinė sakė, kad JAV diplomatai „ir toliau kitą savaitę ar dvi rengs dienos vizitus“ į Ukrainą.

„Esame sujaudinti, kad sugrįžome atgal. Mes ir toliau dėsime visas pastangas, darysime viską, kas įmanoma, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą“, – sakė ji.

Pasak diplomatės, jos „svarbiausias prioritetas yra (jos) darbuotojų saugumas“.

„Mes klausomės saugumo profesionalų. Jeigu jie mums lieps sugrįžti, mes sugrįšime“ į Kyjivą“, – kalbėjo ji.

Vakarų valstybės laipsniškai grąžina savo diplomatus į Kyjivą, kur ukrainiečių pajėgos atrėmė Rusijos pajėgų puolimą.

Kalbėdama su Lvivo meru Andrijumi Sadovu K. Kviena sakė, kad praėjus devynioms savaitėms nuo karo pradžios tapo aišku, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „apsiskaičiavo“ dėl Ukrainos.

Rusija smogė strateginę reikšmę turinčiam tiltui į vakarus nuo Odesos

Rusijos kariuomenė vėl smogė strateginę reikšmę turinčiam tiltui Ukrainos pietvakariuose, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka sakė, kad rusai pirmadienį smogė tiltui per Dniestro limaną į vakarus nuo Odesos, kur Dniestro upė įteka į Juodąją jūrą.

Šis tiltas, kuris jau buvo smarkiai apgadintas per du ankstesnius Rusijos raketinius smūgius, užtikrina vienintelę geležinkelio jungtį ir svarbią kelių transporto jungtį su teritorijomis į vakarus nuo Odesos.

Sunaikinus tiltą neliktų galimybės siųsti ginklus ir kitus krovinius iš kaimyninės Rumunijos.

Tiltas buvo atakuojamas po Rusijos aukšto rango karininko pareiškimo, kad rusai siekia kontroliuoti visą Pietų Ukrainą ir sukurti sausumos koridorių į Moldovos separatistinį Uždniestrės regioną, kur neseniai išaugo įtampa.

Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.

Maskva Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais. Ukrainiečių ir Vakarų pareigūnai reiškia susirūpinimą, kad Rusija gali pasinaudodama šiuo regionu atidaryti naują karo su Ukraina frontą.

Rusija: gaisras parako gamykloje pareikalavo aukų

Gaisras Permės parako gamykloje pareikalavo dviejų žmonių gyvybių. Tai pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi Permės krašto valstybine darbo inspekcija.

Gautomis žiniomis, gegužės 1 d. apie 20 val. Permės parako gamykloje „užsidegė produkcija“. „Per incidentą nukentėjo trys darbuotojai, vienas iš jų žuvo iškart, du buvo nugabenti į ligoninę. Vėliau vienas iš nukentėjusiųjų ligoninėje mirė“, – sakoma pranešima.

Permės krašto valstybinė darbo inspekcija „aiškinasi nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis“.

Kaip pažymi žiniasklaida, tai jau anaiptol ne pirmas tokio pobūdžio incidentas Rusijos kariniuose objektuose pastaruoju metu.

Rusijai nesiseka paversti savo viešpatavimo Juodojoje jūroje desanto puolimu

Rusija gal ir viešpatauja Juodojoje jūroje, tačiau bet koks desanto išsilaipinimas Ukrainos pakrantėje atrodo rizikingas, o Kyjivo raketos grasina sunaikinti Rusijos laivus, jei jie pernelyg priartės, sako ekspertai.

Didžiosios Britanijos žvalgybos šaltinių teigimu, Rusija valdo apie 20 karo laivų Juodojoje jūroje, kur jėgų pusiausvyra dabar yra statiška, nes Turkija blokuoja bet kokį kariaujančiai šaliai priklausančių laivų praėjimą. „Tai jų „Mare Nostrum“, – sakė kapitonas Ericas Lavault, Prancūzijos laivyno atstovas, turėdamas galvoje lotynišką terminą, reiškiantį „Mūsų jūra“ – taip senovės Roma vadino Viduržemio jūrą.

Tai, kad visos kitos Juodosios jūros šalys arba jau priklauso NATO, arba tikisi prisijungti prie Vakarų Aljanso, neatbaido Rusijos nuo pretenzijų į viršenybę. Formaliai neseniai užgrobtas Ukrainos pakrantės miestas Mariupolis ir Rusijos kontrolė visoje Azovo jūros pakrantėje turėtų pabrėžti Rusijos dominavimą ir leisti Maskvos kariuomenei sukurti tiesioginę logistikos jungtį tarp kovotojų Donbaso regione ir rytinio Novorosijsko uosto, sakė E. Lavault. Tačiau po netikėto Rusijos karo laivo „Moskva“ paskandinimo visi statymai atšaukti.

Rusijos flagmano dingimas sukūrė didelį netikrumą užpuolikams palei vis dar Ukrainos kontroliuojamą pakrantę tarp Odesos ir Rumunijos. Taip yra ne dėl Kyjivo karinio jūrų laivyno, kuris yra sunaikintas, o dėl antžeminių raketų, tokių kaip „Neptūnas“, kurios, manoma, sudavė mirtiną smūgį kreiseriui „Moskva“, o netrukus Ukraina turės ir „Harpoon“ sistemas, kurias turi pristatyti Didžioji Britanija.

Nuskendusio „Moskva“ įtaka Rusijos planams gali užkirsti kelią bet kokiam Rusijos karinio jūrų laivyno bandymui išsilaipinti netoli Odesos, siekiant apsupti Ukrainos užnugarį ir sujungti Rusijos pajėgas su separatistais Moldovos Uždniestrės regione. „Ta zona kelia grėsmę, į kurią rusai turi atsižvelgti“, – sakė Maskvoje įsikūrusios politinės analizės institucijos „French-Russian Monitor“ gynybos ekspertas Igoris Delanoe. Bet koks toks išsilaipinimas šiuo metu rusams „nepasiekiamas“, sakė I. Delanoe.

Rusijos pažanga Donbaso regione gali atverti naujų galimybių, sakė jis, „tačiau jie turės neutralizuoti pakrančių gynybą“, perspėjo jis.

„Jau nebe Rusijos“

Rusijos pajėgos turėjo didelių problemų, ieškant ir sunaikinant Ukrainos „žemė-oras“ raketas dėl jų mobilumo, sakė Michaelas Petersenas, Rusijos jūrų studijų instituto direktorius ir JAV Karinio jūrų laivyno koledžo docentas. „Įtariu, kad taip būtų ir su bet kokia mobilia pakrančių gynybos sparnuotųjų raketų sistema, kurią gali turėti Ukraina“, – sakė jis ir pridūrė, kad nėra žnomas tikslus skaičius, kiek raketų „Neptūnas“, kurių nuotolis siekia maždaug 300 kilometrų, turi Ukraina.

Prancūzijos karinio jūrų laivyno atstovas E. Lavault pridūrė, kad Rusijos negebėjimas įgyti pranašumą ore ir jos akivaizdus negebėjimas tiksliai nukreipti raketas nepadeda jos pastangoms sunaikinti Ukrainos pakrančių gynybą. Jis sakė, kad tai leido gynėjams sukurti „jūrinę sanitarinę užkardą“ ir kelti grėsmę Rusijos pietinėms tiekimo linijoms tarp Chersono ir Nikolajevo. Be to, Ukraina dislokavo minas ir tikimasi, kad ji priims JAV pažadėtus karinio jūrų laivyno dronus, nors nėra tikra, kad jie bus apginkluoti. „Labiau tikėtina, kad, jei Ukraina būtų aprūpinta nepilotuojamomis sistemomis, jos būtų naudojamos ginklų sistemų stebėjimui ir žvalgybai“, – sakė M. Petersenas.

Tuo metu Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as net ir visai užginčijo šimtmečius trukusią Rusijos viršenybę Juodojoje jūroje. „Rusai negali kontroliuoti Juodosios jūros, – sakė jis „Sky News“. – Ji jau nebe jų“.

Kad ir kokia būtų Ukrainos karo baigtis, Rusija taip paprastai neatsisakys savo vaidmens Juodojoje jūroje, sutinka ekspertai. Tačiau kadangi kitos Juodosios jūros šalys, ypač Rumunija ir Turkija, Ukrainos pavyzdžiu dislokuoja savo pakrantės raketų sistemas, Maskvai bus sunkiau išlaikyti savo vaidmenį. „Žinoma, Rusija Juodojoje jūroje bus mažiau saugi nei prieš karą“, – sakė M. Petersenas.

Dėl Rusijai taikomų sankcijų Suomija ketina atsisakyti Saimos kanalo rekonstrukcijos

Suomijos vyriausybė ketina atsisakyti Saimos kanalo, kurio didžioji dalis priklauso Rusijai, remonto. Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“.

Leidinio žiniomis, galutinis sprendimas dar nepriimtas, speciali darbo grupė turėtų apsvarstyti šį projektą artimiausiu metu.

Kanalo rekonstrukcija, kurią atliekant buvo planuojama išplėsti šliuzus ir pakelti vandens lygį, būtų atsiėjusi 95 mln. eurų. Atsisakydama šių darbų, Suomija prisidės prie vyriausybės griežtos ekonomijos programos realizavimo. 

„Helsingin Sanomat“ pažymi, kad planų remontuoti kanalą atsisakoma dėl sankcijų, įvestų prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Taip pat manoma, kad artimiausiais metais juo bus kur kas mažiau naudojamasi.

Saimos kanalas – laivybos arterija tarp Saimos ežero Suomijoje ir Vyborgo įlankos Rusijoje. Jis buvo atidarytas 1856 metais, rekonstruotas – 1963-1968 metais. Bendras kanalo ilgis su jūros farvateriu – 57,3 kilometro, iš jų Suomijai priklauso 23,3 kilometro, Rusijai – 34 kilometrai. Suomija nuomoja 19,6 kilometro Rusijai priklausančios kanalo dalies ir aplinkinę teritoriją.

Balandžio pabaigoje Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Novikovas pareiškė, kad Rusija gali peržiūrėti Saimos kanalo nuomos sutartį, jeigu Suomija stos į NATO.

Ukrainos pareigūnė: okupantai rusai pagrobė mažiausiai 181 tūkst. vaikų

Okupantai rusai prievarta išvežė į Rusija ir okupuotus Donecko ir Luhansko sričių rajonus mažiausiai 181 tūkst. ukrainiečių vaikų.

Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos prezidento įgaliotinė vaikų teisėms ir vaikų reabilitacijai Darja Gerasimčuk, informuoja portalas „ gazeta.ua“.

„Mes kalbame apie mažiausiai 181 tūkst. deportuotų arba prievarta perkeltų vaikų“, – sakė ji.

Tarp šių vaikų – apie 2 tūkst. našlaičių ir vaikų, netekusių tėvų globos.

„Kiti buvo prievarta perkelti arba deportuoti kartu su tėvais arba artimiausiais giminaičiais“, – pareiškė D. Gerasimčuk.

Pasak jos, Ukrainos vyriausybė daro visa, kad pagrobti vaikai būtų grąžinti.

Austrija pasirengusi prisiimti Rusijos naftos embargo padarinius

Austrija pasirengusi, jei ES uždraus Rusijos naftos importą pagal naujausią svarstomą sankcijų paketą, Briuselyje pareiškė energetikos ministrė Leonore Gewessler.

„Austrija yra pasirengusi prisiimti ES embargo Rusijos naftai padarinius, jei Europos Komisija ir ES valstybės narės taip nuspręs“, – per specialų ES energetikos ministrų susitikimą sakė L. Gewessler. Austrija „intensyviai dirbo, kad sumažintų“ savo priklausomybę nuo Rusijos energijos importo, sakė ji. L. Gewessler pridūrė, kad kovą Austrija neperdirbo jokio kiekio žalios naftos iš Rusijos.

Anksčiau skeptiškai sankcijas Rusijos energijos šaltiniams vertinusi L. Gewessler teigė, jog svarbu, kad Europos Sąjunga drauge priimtų sprendimus dėl sankcijų.

Rusija raketomis apšaudė Odesą, yra aukų

Pirmadienį Rusija apšaudė raketomis Ukrainos uostamiesčio Odesos infrastruktūros objektus, yra aukų ir sužeistųjų. Tai pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka, informuoja UNIAN.

Pasak Ukrainos parlamento nario Oleksijaus Hončarenkos, preliminariais duomenimis, rusų raketa pražudė 13-metį paauglį, o 18-metė mergina buvo sužeista.

Savo ruožtu portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Suspilne Odessa“, praneša, kad rusų raketa pataikė į Maskvos patriarchato religinį objektą. Ten vyksta gelbėjimo operacija.

Vengrijos ambasada atnaujino darbą Kyjive

Vengrija perkėlė savo ambasadą Ukrainoje iš Lvivo į Kyjivą, kadangi saugumo padėtis sostinėje gerėja.

Tai pirmadienį pranešė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, kurį cituoja portalas „444.hu“.

Pasak Vengrijos diplomatijos vadovo, šalies ambasada grįžo į Kyjivą poilsio dienomis ir jau dirba.

JAV patiekė Ukrainai daugiau kaip 80 proc. žadėtų haubicų

Į Ukrainą nugabenta daugiau kaip 70 haubicų M777 – apie 80 proc. iš 90-ties pabūklų, kuriuos JAV žadėjo Kyjivui.

Tai pirmadienį televizijos kanalui CNN pareiškė aukštas Pentagono atstovas.

Pasak jo, jau daugiau kaip 200 Ukrainos artileristų išėjo parengimą, kaip naudoti haubicas M777.  Vėliau šią savaitę dar daugiau kaip 50 ukrainiečių atvyks mokytis į vieną iš poligonų už Ukrainos ribų.

M777 – 155 mm haubica, itin tiksliais sviediniais M982 Excalibur ji gali šaudyti 40 km atstumu.

Gynybos departamento atstovas taip pat informavo, kad gegužės 1 d. 20-ties Ukrainos kariškių grupė pradėjo savaitinį kursą, kurio metu jie bus mokomi dirbti su bepilotėmis skraidyklėmis „Phoenix Ghost“.

Rusijos kariškiai teigia virš Gyvačių salos numušę Ukrainos dronus

Maskva pranešė, kad Rusijos pajėgos numušė Ukrainos bepiločius dronus, o Ukrainos šaltiniai anksčiau sakė, kad panaudojus dronus Juodojoje jūroje buvo sunaikinti Rusijos laivai.

Rusijos kariuomenė teigė, kad virš Gyvačių salos buvo numušti trys Ukrainos dronai „Bayraktar“. Tačiau Rusijos gynybos ministerija nepateikė jokios informacijos apie savo nuostolius.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas feisbuke sakė, kad auštant netoli salos buvo sunaikinti du Rusijos patruliniai kateriai, tačiau kartu pateikto vaizdo įrašo nepavyko nepriklausomai patikrinti. Jis sakė, kad buvo panaudoti dronai „Bayraktar“.