Karas: nuo Rusijos smūgių vidurio Ukrainoje žuvo penki žmonės, Donbaso gyventojai raginami evakuotis

Kyjivo srities administracijos vadovo Oleksijaus Kulebos teigimu, buvo apšaudyta infrastruktūra.

„Informacija apie aukas tikslinama. Visos skubios pagalbos tarnybos jau dirba vietoje. Dar kartą raginu neignoruoti pavojaus signalų – leiskitės į slėptuves. Karas tęsiasi, priešas ir toliau klastingai vykdo raketų atakas“, – sakė jis.

Taip pat pranešta, kad naktį ir ryte apšaudyti Mykolajivo ir Charkivo miestai.

Pietų Ukrainoje esančio Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė apie galingus sprogimus 4 val. ryto (vietos ir Lietuvos laiku).

Mykolajive pranešama apie vieną sužeistąjį.

Šiaurės rytinio Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad naktį jo mieste įvyko du apšaudymai.

„Abu [apšaudymai įvyko] iš karto po vidurnakčio. Vienas arčiau centro, antrasis vienoje iš gretimų teritorijų. Vėl raketos S-300. Dėl to kilo du nedideli gaisrai, kuriuos užgesino mūsų gelbėtojai. Apie aukas kol kas informacijos nėra“, – sakė I. Terechovas.

Vėliau pranešta, kad apšaudyta ir šiaurinė Černihivo sritis.

„Po penktos valandos ryto iš Baltarusijos teritorijos dideliu mastu paleista raketų. Preliminariais duomenimis, jos nukrito netoli Hončarivskės. Taip pat veikia mūsų oro gynyba. Saugokitės“, – pranešė Černihivo srities administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.

Rusijos pajėgos iš Kyjivo ir Černihivo regionų pasitraukė prieš keletą mėnesių, nepavykus jų užimti. Smūgiai šiose vietovėse atsinaujino kitą dieną po to, kai prokremliškų Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas viešai paragino Rusijos pajėgas „išvaduoti rusų tautos įkurtus Rusijos miestus – Kyjivą, Černihivą, Poltavą, Odesą, Dniprą, Charkivą, Zaporižią, Lucką“.

Tuo metu Ukrainos kariuomenė tęsė kontrataką okupuotame pietiniame Chersono regione ir trečiadienį smogė strategiškai svarbiam tiltui per Dniepro upę.

Ukrainiečių žiniasklaida ketvirtadienį citavo Ukrainos prezidento patarėją Oleksijų Arestovyčių, kuris sakė, kad Chersono išlaisvinimo operacija „jau prasidėjo“. Pasak O. Arestovičyaus, Kyjivo pajėgos planuoja izoliuoti ten esančius Rusijos karius ir palikti jiems tris galimybes – „atsitraukti, jei įmanoma, pasiduoti arba būti sunaikintiems“.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas trečiadienį per televiziją sakė, kad „atsargiai“ vertina galimo kontrpuolimo terminus.

„Tikrai norėčiau, kad jie būtų daug greitesni“, – sakė jis ir pridūrė, kad „priešas dabar didžiausią (pajėgų) skaičių telkia būtent Chersono kryptimi“.

„Prasidėjo labai didelio masto jų pajėgų judėjimas, jie telkia papildomas pajėgas“, – perspėjo O. Danilovas.

Britų kariškiai ketvirtadienį įvertino, kad Ukrainos kontrpuolimas Chersone „įgauna pagreitį“.

„Labai tikėtina, kad jų pajėgos įsitvirtino prieplaukoje į pietus nuo Inhulecio upės, ties kuria eina šiaurinė Rusijos okupuoto Chersono riba“, – ketvirtadienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Ji pridūrė, kad Ukraina panaudojo savo naująją tolimojo nuotolio artileriją, kad sugadintų bent tris tiltus per Dniepro upę, „kuriais Rusija aprūpina savo kontroliuojamas teritorijas“.

Kilometro ilgio Antonivkos tiltas, kuriam Ukrainos pajėgos smogė trečiadienį, greičiausiai bus „netinkamas naudoti“, padarė išvadą britų gynybos ministerija.

CNN: per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie 75 tūkst. rusų

Per karą Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 75 tūkst. rusų, trečiadienį CNN sakė JAV įstatymų leidėja.

Demokratė Elissa Slotkin su transliuotoju kalbėjosi po slapto pasitarimo su JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnais.

Priešas raketomis atakavo vieną iš Vyšgorodo rajono bendruomenių.

„Mus informavo, kad daugiau kaip 75 tūkst. rusų žuvo arba buvo sužeisti, o tai yra milžiniškas skaičius. Kiek reikėjo investuoti į sausumos pajėgas, o dabar daugiau kaip 80 proc. tų sausumos pajėgų yra įklimpusios ir nualintos“, – sakė E. Slotkin.

Naujausiais JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) skaičiavimais, kovose žuvo 15 tūkst. Rusijos karių. Oficialių duomenų iš Rusijos pusės apie jos kariuomenės žuvusiųjų skaičių nėra.

JAV ėmėsi savo piliečių, įkalintų Rusijoje, išlaisvinimo

Jungtinės Valstijos pateikė Rusijai „svarų pasiūlymą“ išlaisvinti kalinamus amerikiečius, įskaitant krepšinio žvaigždę Brittney Griner (Britni Grainer), trečiadienį pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), paskelbęs, kad pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios kalbėsis su rusų diplomatijos vadovu.

A. Blinkenas sakė, kad „artimiausiomis dienomis“ tikisi pasikalbėti telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu dėl siekio išlaisvinti buvusį jūrų pėstininką Paulą Whelaną (Polą Vilaną) ir B. Griner, kuri anksčiau trečiadienį teismui sakė, kad netyčia įsivežė į šalį draudžiamų narkotikų.

Šie du žmonės „buvo neteisėtai sulaikyti, ir jiems turi būti leista grįžti namo“, žurnalistams sakė A. Blinkenas.

„Prieš keletą savaičių pateikėme svarų pasiūlymą, kaip palengvinti jų išlaisvinimą. Mūsų vyriausybės nekart ir tiesiogiai bendravo dėl šio pasiūlymo, ir aš pasinaudosiu šiuo pokalbiu, kad asmeniškai imčiausi tolesnių veiksmų“, – teigė jis.

Atsižvelgdamas į klausimo jautrumą, A. Blinkenas atsisakė pateikti detalių apie minimą pasiūlymą ar patvirtinti pranešimus, kad Jungtinės Valstijos siūlo iškeisti P. Whelaną ir B. Griner į nuteistą Rusijos ginklų kontrabandininką Viktorą Butą.

JAV ir Rusija kartą jau apsikeitė kaliniais karo Ukrainoje įkarštyje. Balandį JAV susigrąžino buvusį jūrų pėstininką Trevorą Reedą (Trevorą Ridą), Rusijoje kalintą už policininkų užpuolimą, o Rusijai buvo perduotas pilotas Konstantinas Jarošenka, Jungtinėse Valstijose nuteistas už narkotikų kontrabandą.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) susidūrė su didėjančiu spaudimu išlaisvinti B. Griner, kuriai Rusijoje gresia iki 10 metų kalėjimo ir kurios žmona anksčiau kaltino JAV administraciją darant per mažai, kad sportininkė grįžtų namo.

P. Whelanas, automobilių dalių bendrovės saugumo pareigūnas, buvo suimtas 2018 metų gruodį Maskvoje. 2020-aisiais jam buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą; šiuos kaltinimus jis neigia.

P. Whelano šeima pareiškime dėkojo J. Bideno administracijai už pastangas ir išreiškė viltį, jog Rusija „priims šią ar kokią nors kitą nuolaidą“, kad vyras išeitų į laisvę.

Ne derybos dėl Ukrainos

A. Blinkeno ir S. Lavrovo pokalbis telefonu bus pirmas nuo vasario 15-osios, kai JAV diplomatijos vadovas perspėjo Rusiją nerengti invazijos į Ukrainą.

Tačiau po devynių dienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą, o Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės dėl to paskelbė jo šaliai plataus masto sankcijų ir siekia izoliuoti Maskvą pasaulinėje arenoje.

Pokalbis su S. Lavrovu „nebus derybos dėl Ukrainos“, žurnalistams sakė A. Blinkenas.

„Dėl bet kokių derybų dėl Ukrainos turi nuspręsti jos žmonės“, – pabrėžė jis.

A. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos, kurios Ukrainai yra skyrusios milijardinę karinę pagalbą, „neturi iliuzijų“, kad Rusija yra pasirengusi „prasmingai ir konstruktyviai“ įsitraukti siekiant užbaigti karą.

„Tuo tarpu mes ir toliau darysime viską, ką galime, kad sustiprintume Ukrainos pozicijas mūšio lauke“, – teigė jis.

A. Blinkenas sakė, kad ragins Rusiją įvykdyti praėjusią savaitę Turkijoje pasiektą svarbų susitarimą leisti išgabenti ukrainietiškus grūdus po to, kai dėl blokuojamo eksporto smarkiai išaugo pasaulinės maisto kainos.

„Šimtai milijonų žmonių laukia, kol šie laivai išplauks iš Ukrainos uostų“, – pabrėžė A. Blinkenas.

Jis taip pat sakė, kad įspės S. Lavrovą apie tolesnes pasekmes, jei Rusija aneksuos daugiau Ukrainos teritorijų. 2014 metais Maskva užgrobė Krymą ir paskelbė pusiasalį Rusijos dalimi – šio žingsnio tarptautinė bendruomenė nepripažįsta.

Baltieji rūmai neseniai pareiškė, kad Rusija savo užgrobtose teritorijose ruošia dirvą „fiktyviems referendumams“, galbūt jau rugsėjį.

A. Blinkenas atsisakė tiesiogiai susitikti su S. Lavrovu, kai jie abu anksčiau šį mėnesį dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ministrų derybose Balyje, kuriose skambėjo kritika Rusijai dėl jos sukelto karo.

Šimtai milijonų žmonių laukia, kol šie laivai išplauks iš Ukrainos uostų.

G. Nausėda Kijeve susitiks su V. Zelenskiu, sakys kalbą Radoje

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Kijeve susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kaip ketvirtadienio rytą pranešė Prezidentūra, G. Nausėda taip pat sakys kalbą kreipdamasis į Ukrainos tautą Aukščiausioje Radoje.

Lietuvos prezidentas planuoja įteikti V. Zelenksiui Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Šis aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas Ukrainos vadovui skirtas už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje.

Ketvirtadienį taip pat planuojamas Prezidento apsilankymas brutalią Rusijos karių agresiją patyrusioje Irpinėje šalia Kijevo.

Rusija vasario 24 dieną pradėjo pasaulio Vakarų pasipiktinimą sukėlusią karinę invaziją į Ukrainą. Beveik pusmetį besitęsiant Rusijos karui prieš Ukrainą Europos Sąjunga iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Kremliui paketus. Ukrainai suteiktas Europos Sąjungos šalies-kandidatės statusas.

Šaltiniai: Ukrainos kampanija susigrąžinti Chersoną įgauna pagreitį

Vakarų kariniai šaltiniai teigia, kad Ukrainos kampanija, kuria siekiama susigrąžinti okupuotą Chersono regioną, „įgauna vis didesnį pagreitį“.

Pasak BBC, pagrindinis tiltas į Chersono miestą šiuo metu nefunkcionuoja, kai Ukrainos pajėgos jį apšaudė JAV perduotomis tolimojo nuotolio raketomis.

Tai reiškia, kad tūkstančiams Rusijos karių dabar gresia pavojus būti atskirtiems nuo likusios okupuotos teritorijos.

Strateginėje vietoje į vakarus nuo Dniepro upės esantis miestas buvo pirmasis per karą atitekęs Maskvos pajėgoms.

Antradienį Ukrainos pajėgos apšaudė Chersono Antonivskio tiltą, naudodamos „Himars“ artilerijos raketų sistemą, dėl to, pasak Vakarų karinių šaltinių, jis tapo „visiškai netinkamas naudoti“. Iš pusės kilometro ilgio tilto, vieno iš dviejų svarbių kelių per Dniepro upę, liko tik skylėtos nuolaužos.

Kariniai šaltiniai apibūdino Chersoną kaip „politiškai artimiausią tam, kas galėtų būti Rusijos brangakmeniu okupacijos karūnoje“, o jo praradimas, pasak jų, „smarkiai pakenktų Rusijos bandymams vaizduoti okupaciją kaip sėkmingą“.

Maskva dabar „perkelia maksimalų karių skaičių Chersono kryptimi“, trečiadienio vakarą sakė Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

BBC nepavyko nepriklausomai patikrinti šio teiginio.

V. Zelenskis: Ukraina padidins elektros eksportą į ES

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo šalis planuoja padidinti elektros eksportą į Europos Sąjungą (ES), kuri šiuo metu susiduria su stygiaus grėsme.

„Ruošiamės padidinti elektros eksportą ES vartotojams – trečiadienį savo jau tradiciniu tapusiame naktiniame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. – Eksportas mums leidžia ne tik užsidirbti užsienio valiutos, bet ir padėti savo partneriams atremti Rusijos energetinį spaudimą.“

Rusija pastaruoju metu gerokai sumažino dujų tiekimą Europai „Nord Stream 1“ dujotiekiu. Dalis gaunamų dujų žemyne buvo sunaudojama elektros gamybai.

Pasak V. Zelenskio, nepaisant Rusijos sukelto karo, Ukraina prijungė savo elektros energijos tinklus prie bendros Europos sistemos. „Ukraina laipsniškai taps viena iš Europos energetinio saugumo garančių“, – nurodė prezidentas.

Prieš Rusijos invaziją pusę Ukrainos energetikos poreikių patenkindavo branduolinė energija. Šalis taip pat buvo priklausoma nuo energetikos importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Rusijos kariuomenė neseniai užėmė Ukrainos didžiausią branduolinę elektrinę, vieną hidroelektrinę ir dar dvi anglimi varomas elektrines.

Nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 40 230 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 40 230 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 28-osios Rusija taip pat neteko 1 742 tankų, 3 979 šarvuotųjų kovos mašinų, 894 artilerijos sistemų, 258 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 oro gynybos sistemų, 222 lėktuvų, 190 sraigtasparnių, 2 854 automobilių ir degalų cisternų, 15 laivų, 729 dronų, 75 specialiosios technikos vienetų ir 174 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainos prezidentas pasveikino tautiečius su pirmąja Valstybingumo diena

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį pasveikino tautiečius su šalyje pirmą kartą minima Valstybingumo diena ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina nugalės Rusiją pastarosios sukeltame kare.

V. Zelenskis pasidalijo emocingu vaizdo įrašu, kuriame kalbėjo apie dabartinę savo šalies kovą su okupantais. Pasak prezidento, nors ketvirtadienio rytas buvo neramus, nes šalį vėl kamavo rusų raketų teroras, Ukraina nepasiduos. „Ukraina yra nepriklausoma, laisva ir nedaloma valstybė. Ir taip bus per amžius“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Karui tęsiantis jau šeštą mėnesį, V. Zelenskis nurodė, kad Ukraina iki šiol neteko maždaug 20 proc. savo teritorijos kontrolės. Valstybės vadovas paragino Vakarus atsiųsti jo šaliai daugiau sunkiųjų ginklų, kuriais būtų galima užkirsti kelią Rusijos puolimui ir atsikovoti okupuotas teritorijas.

V. Zelenskis liepos 28-ąją valstybine švente nustatė tik praėjusiais metais. Taip Kyjivas, be kita ko, siekia atremti Rusijos nepagrįstus tvirtinimus, neva Ukraina nėra tikra valstybė.

Ukraina išreiškė „liūdesį“ dėl Turkijos futbolo sirgalių skanduotės „Putinas“

Ukrainos ambasadorius Turkijoje ketvirtadienį išreiškė „liūdesį“ dėl skanduotės „Putinas“, nuskambėjusios per Čempionų lygos atrankos etapo futbolo rungtynes Stambule, kuriose dalyvavo Kyjivo „Dynamo“.

Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė vaizdai iš sausakimšo „Fenerbahce“ stadiono, kuriuose matyti, kaip trečiadienį po pirmojo „Dynamo“ įvarčio į Stambulo komandos vartus dalis žiūrovų skandavo Rusijos prezidento pavardę.

Ukrainiečiai laimėjo rungtynes 2:1 po to, kai dėl Rusijos invazijos Lenkijoje vykusiose namų rungtynėse sužaidė lygiosiomis 0:0.

Jie pateko į trečiąjį atrankos etapą, o „Fenerbahce“ iškrito.

Panašu, kad „Fenerbahce“ sirgaliai skanduodami bandė išprovokuoti „Dynamo“ sirgalius.

„Futbolas yra sąžiningas žaidimas. Vakar Kijevo „Dynamo“ buvo stipresnė“, – tviteryje rašė Ukrainos ambasadorius Vasylis Bodnaras.

„Labai liūdna girdėti, kaip „Fenerbahče“ sirgaliai palaiko Rusijos žudiką ir agresorių, kuris bombarduoja mūsų šalį“, – rašė V. Bodnaras. – Esu dėkingas draugiškiems Turkijos žmonėms už paramą Ukrainai ir už tai, kad jie įvertino nederamus sirgalių veiksmus“.

Kyjivo „Dynamo“ ir Ukrainos lygos lyderiai Donecko „Šachtar“ visoje Europoje sužaidė seriją draugiškų rungtynių, kurių tikslas – surinkti lėšų nuo karo nukentėjusioms šeimoms.

Birželio mėnesį Stambule vykusiose draugiškose „Šachtar“ rungtynėse su „Fenerbahce“ dalyvavo daug ukrainiečių, kurie atvyko į Turkiją gelbėdamiesi nuo karo.

„Dynamo“ treneris rumunas Mircea Lucescu Turkijos žiniasklaidai teigė nesitikėjęs tokių skanduočių ir protestuodamas nedalyvavo spaudos konferencijoje po rungtynių.

Didžiosios Britanijos žvalgyba: kontrpuolimas prie Chersono įgauna pagreitį, Rusijos kariuomenė yra pažeidžiama

Ukrainos kontrpuolimas Chersono srityje įgauna pagreitį. Ukrainos ginkluotosios pajėgos įsitvirtino į pietus nuo Ingulets upės, kuri sudaro šiaurinę Rusijos okupuoto Chersono sieną, rašo UNIAN.

Rusijos karių pozicijos dešiniajame Chersono krante atrodo labai pažeidžiamos po sėkmingų Ukrainos karių atakų tiltuose per Dnieprą, kuriuos Rusijos armija naudoja tiekimui.

Tokios išvados buvo padarytos Didžiosios Britanijos žvalgyboje, „Twitteryje“ pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija   .

Departamento teigimu,  Ukraina naudojo savo naują tolimojo nuotolio artileriją, kad apgadintų tiltus per Dnieprą, per kurį buvo aprūpinta Rusijos kariuomenė dešiniajame Chersono srities krante. Vienas iš jų – 1000 metrų Antonovskio tiltas netoli Chersono – buvo apgadintas praėjusią savaitę.

Britai pabrėžia, kad Chersono – politiškai reikšmingiausio okupuoto miesto praradimas labai pakenktų Rusijos bandymams vaidinti, kad viskas sėkminga.

Rusija iš Baltarusijos per Melitopolį gabena karinę techniką

Rusų įsibrovėliai iš Baltarusijos aktyviai veža karinę techniką per okupuotą Melitopolį, rašo UNIAN remdamiesi vietine žiniasklaida.

Viena iš karinės technikos kolonų su nauju regiono ženklinimu buvo pastebėta liepos 27 dieną judanti į pietus link Chersono fronto. Anot „ Ria-Melitopol “, jei anksčiau po miestą važinėjo karinės mašinos su „svastika“ „Z“ ir „V“, tai šį kartą vyko transporto priemonių su „O“ ženklais judėjimas, kad miestiečiai neperduotų duomenų.

„Vietinių gyventojų teigimu, prie žiedinio kelio Chersone rusų kariai sustojo laukti vilkstinės. Kolonoje stovi tentiniai sunkvežimiai su SSRS vėliava, tankai ir šarvuočiai su trispalve. Būtent ant tentinių sunkvežimių buvo svastika „O““, – rašoma pranešime.

Ukrainos kariškiai: Rusija smogė karinei bazei prie Kyjivo

Ukraina ketvirtadienį paskelbė, kad Maskvos pajėgos smogė karinei bazei į šiaurę nuo Kyjivo, pripažindama sėkmingą rusų ataką prieš jos karinę infrastruktūrą.

Ukrainiečių kariuomenės aukšto rango pareigūnas Oleksijus Hromovas reporteriams sakė, kad rusų pajėgos maždaug 2 val. Grinvičo (5 val. Lietuvos) laiku paleido „šešias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į karinę bazę Liutižo“ kaime už 30 km į šiaurę nuo sostinės. Tokie Ukrainos pranešimai yra reti.

Per raketų smūgį sugriautas vienas pastatas, o dar du buvo apgadinti, sakė O. Hromovas. Raketos, kurių vieną numušė ukrainiečių oro gynyba, buvo paleistos iš Rusijos 2014 metais aneksuoto Krymo, pridūrė jis.

Pareigūnas taip pat pranešė apie atakas Ukrainos šiauriniame Černihivo regione, kur nukrito iš Maskvos sąjungininkės Baltarusijos paleisti sviediniai.

Ukraina patyrė gyvosios jėgos nuostolių, nurodė O. Hromovas.

Ukrainos rytuose Rusijos pajėgos, siekdamos užimti visą Donbasą, bando stumtis Siversko ir Bachmuto link, sakė jis. Anot jo, padėtis ten „sunki, bet visiškai kontroliuojama“.

O. Hromovas taip pat informavo, kad Rusijos kontroliuojamoje Chersono srityje, kur ukrainiečių pajėgos vykdo kontrpuolimą, per pastarąsias dvi savaites buvo atkovoti trys kaimai.

„Rytas neramus. Vėl vyksta raketų teroras. Mes nepasiduosime“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Centrinės Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Valentynas Rezničenka socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad per smūgį šiame regione žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti.

Antras pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas, esantis šalies šiaurės rytuose, praėjusią naktį du kartus buvo apšaudytas raketomis S-300 ir dėl to kilo gaisrų, sakė meras Ihoris Terechovas.

Pietinėje Mykolajivo srityje per intensyvų apšaudymą buvo sužeistas vienas žmogus, sugriautas mokyklos pastatas, sakė srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Rusija: derybos dėl galimo apsikeitimo kaliniais su JAV vyksta, bet susitarimo dar nėra

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad vyksta derybos dėl galimo Maskvos ir Vašingtono apsikeitimo kaliniais, tačiau „kol kas“ nėra jokio konkretaus susitarimo, į kurį, kaip pranešama, gali būti įtrauktas vienas liūdnai pagarsėjęs rusų ginklų prekeivis.

Vykstančios derybos yra viena iš nedaugelio sričių, kurioje Maskva ir Vašingtonas vis dar palaiko dialogą, jų ryšiams pašlijus dėl Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje, už kurią Vakarų šalys paskelbė beprecedenčių sankcijų.

JAV ir Rusija kartą jau apsikeitė kaliniais karo Ukrainoje įkarštyje. Balandį JAV susigrąžino buvusį jūrų pėstininką Trevorą Reedą (Trevorą Ridą), Rusijoje kalintą už policininkų užpuolimą, o Rusijai buvo perduotas pilotas Konstantinas Jarošenka, Jungtinėse Valstijose nuteistas už narkotikų kontrabandą.

„Konkretaus rezultato kol kas nepasiekta“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

Maskva tikisi, kad bus atsižvelgta į „abiejų šalių interesus“, pridūrė atstovė.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos pateikė Rusijai „svarų pasiūlymą“ išlaisvinti kalinamus amerikiečius, įskaitant krepšinio žvaigždę Brittney Griner (Britni Grainer).

A. Blinkenas taip pat nurodė, kad „artimiausiomis dienomis“ tikisi pasikalbėti telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu dėl siekio išlaisvinti buvusį jūrų pėstininką Paulą Whelaną (Polą Vilaną) ir B. Griner, kuri teismui sakė, kad netyčia įsivežė į šalį draudžiamų narkotikų.

Šie du žmonės „buvo neteisėtai sulaikyti, ir jiems turi būti leista grįžti namo“, žurnalistams sakė A. Blinkenas.

„Prieš keletą savaičių pateikėme svarų pasiūlymą, kaip palengvinti jų išlaisvinimą. Mūsų vyriausybės nekart ir tiesiogiai bendravo dėl šio pasiūlymo, ir aš pasinaudosiu šiuo pokalbiu, kad asmeniškai imčiausi tolesnių veiksmų“, – teigė jis.

Atsižvelgdamas į klausimo jautrumą, A. Blinkenas atsisakė pateikti detalių apie minimą pasiūlymą ar patvirtinti pranešimus, kad Jungtinės Valstijos siūlo iškeisti P. Whelaną ir B. Griner į nuteistą Rusijos ginklų kontrabandininką Viktorą Butą.

„Neturiu ko pridurti, nes dėl nieko galutinai nėra susitarta“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

A. Blinkenas sakė „ateinančiomis dienomis“ pasikalbėsiąs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Šis jų pokalbis telefonu būtų pirmasis nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

55 metų V. Butas yra žinomiausias Jungtinėse Valstijose kalinamas rusas.

Jis yra nuteistas kalėti 25 metus. V. Buto gyvenimo istorija įkvėpė sukurti 2005 metų filmą „Karo dievas“ (Lord of War), kuriame pagrindinį ginklų kontrabandininko vaidmenį atliko Holivudo aktorius Nicolas Cage'as (Nikolas Keidžas).

V. Butas buvo apkaltintas kelis dešimtmečius pardavinėjęs ginklus despotams, įsitraukusiems į vienus kruviniausių konfliktų pasaulyje.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) susidūrė su didėjančiu spaudimu išlaisvinti B. Griner, kuriai Rusijoje gresia iki 10 metų kalėjimo ir kurios žmona anksčiau kaltino JAV administraciją darant per mažai, kad sportininkė grįžtų namo.

31 metų B. Griner, moterų krepšinio lygos WNBA čempionė, dukart laimėjusi olimpinį auksą su savo šalies rinktine, buvo sulaikyta Rusijoje kelios dienos prieš prasidedant karinei kampanijai Ukrainoje.

Krepšininkė pripažino, kad jos bagaže buvo rasta kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi, bet teigė nenumananti, kaip jos ten atsirado.

B. Griner advokatai sakė sužinoję apie JAV pasiūlymą ją apkeisti iš žiniasklaidos pranešimų.

„Gynybos komanda diskusijose dėl apsikeitimo nedalyvauja“, – sakė advokatė Marija Blagovolina.

Pasak jos, teisės požiūriu, toks apsikeitimas būtų įmanomas teismui priėmus nutartį. Teisininkė išreiškė viltį, kad amerikietė sportininkė „greitai“ galės grįžti namo.

P. Whelanas, automobilių dalių bendrovės saugumo pareigūnas, buvo suimtas 2018 metų gruodį Maskvoje. 2020-aisiais jam buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą; šiuos kaltinimus jis neigia.

P. Whelano šeima pareiškime dėkojo J. Bideno administracijai už pastangas ir išreiškė viltį, jog Rusija „priims šią ar kokią nors kitą nuolaidą“, kad vyras išeitų į laisvę.

Per Rusijos smūgius vidurio Ukrainoje žuvo penki žmonės, 25 sužeisti

Rusijos pajėgoms ketvirtadienį smogus Ukrainos centrinėje Kirovohrado srityje penki žmonės žuvo ir daugiau kaip dvi dešimtys buvo sužeisti, pranešė regiono administracijos vadovas.

Srities administracijos vadovas Andrijus Raikovičius per socialinius tinklus išplatintame pranešime nurodė, kad „25 žmonės buvo išvežti į medicinos įstaigas ir yra gydomi. Penki žuvo.“

Pareigūnas pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra 13 civilių ir 12 karių. Anot A. Raikovičiaus, apšaudymas įvyko apie 12 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, jo taikiniais tapo du angarai.

Nurodoma, kad ketvirtadienį ryte Rusijos pajėgos smogė Kirovohrado sričiai 13 sparnuotųjų raketų. Penkios raketos Ch-22 buvo paleistos iš strateginių bombonešių Tu-22M3, o aštuonios „Kalibr“ – iš laivų Juodojoje jūroje. Raketos smogė vienam Ukrainos geležinkelių kompleksui ir kariniam aerodromui.

Naujienų agentūra „Interfax“ citavo miesto pareigūnus, sakiusius, kad per per ataką Kropyvnyckio mieste buvo apgadinta „aviacijos technikos“, orlaivių  ir aplinkinių pastatų.

Kropyvnyckis, turintis apie 220 tūkst. gyventojų, yra maždaug už 300 km į pietus nuo sostinės Kyjivo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos: kautynės artėja link Bachmuto ir Soledaro miestų

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, generalinio štabo duomenimis, atrėmė Rusijos kariuomenės puolimą Bachmuto ir Soledaro miestų Donecko srityje kryptimi.

Anot štabo, Rusijos kariai ir Maskvai ištikimi separatistai pasiekė laimėjimų Veršynioje, už 10 km į pietryčius nuo Bachmuto, tačiau kitos jų atakos regione buvo atremtos. Okupantams pasipriešinta ir į šiaurę nuo Slovjansko, pridūrė štabas.

Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Chersono srityje, nurodė štabas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu bando atgauti dalį teritorijų šalies pietuose, įskaitant Chersono miestą.

Ukrainos karinės oro pajėgos taip pat pranešė, kad naktį į ketvirtadienį į Ukrainą atskriejo daugiau kaip 20 raketų, kurios buvo paleistos iš Baltarusijos teritorijos. Jos nukrito Kyjivo apylinkėse ir Černihivo srityje.

Didžiojo septyneto spaudžiama, Ukraina paskyrė naują kovos su korupcija prokurorą

Paskirtas naujas Ukrainos antikorupcinis valstybės prokuroras, šis postas buvo laisvas beveik dvejus metus, ketvirtadienį per naujienų kanalą „Telegram“ pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Naujuoju prokuroru jis įvardijo 35 metų Oleksandrą Klymenką, anksčiau dirbusį tyrėju nacionalinėje kovos su korupcija tarnyboje, jis į šį postą buvo paskirtas praėjusių metų gruodį, bet dar nepradėjo eiti pareigų.

Ukraina spaudžiama kovoti su korupcija, kuri laikoma ypač paplitusia šalyje. Didžiojo septyneto (G7) labiausiai išsivysčiusių šalių grupė ragino paskirti kovos su korupcija pareigūną, kai 2020 m. rugpjūčio mėnesį atsistatydino O. Klymenkos pirmtakas Nazaras Cholodnickis. Per tą laiką pareigos buvo einamos laikinai, tad G7 spaudė paskirti nuolatinį pareigūną.

Specializuota kovos su korupcija prokuratūra buvo įkurta su Vakarų pagalba po 2014 m. Maidano revoliucijos, nuvertusios Viktorą Janukovyčių iš prezidento posto ir sukėlusios konfliktą su Rusija. Pernai „Transparency International“ Ukrainą įvertino kaip antrą labiausiai korumpuotą šalį Europoje po Rusijos.

Maskva klastotėmis vadina JAV pranešimus apie Ukrainoje žuvusius rusus

Žuvusių ir sužeistų Rusijos kareivių per karą Ukrainoje skaičiai, kuriuos pateikia Jungtinės Valstijos, yra „suklastoti“, sako Kremlius.

„Juk tai ne JAV administracijos duomenys, o publikacijos laikraščiuose“, – ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. "Mūsų laikais net patys solidžiausi laikraščiai nesibodi platinti visokias klastotes. Deja, tokią praktiką matome vis dažniau".

Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, taip jis atsakė į „The New York Times“ pranešimą apie didelį Rusijos aukų skaičių kare. JAV televizijos tinklas CNN trečiadienį pranešė, kad žuvo arba buvo sužeisti daugiau nei 75 tūkst. rusų, televizija rėmėsi demokratų įstatymų leidėja Elissa Slotkin, prieš tai dalyvavusia slaptame JAV vyriausybės susitikime.

Donbaso gyventojai raginami evakuotis

Rusijos okupuotų Ukrainos Donbaso srities teritorijų gyventojai paraginti evakuotis, praneša agentūra „Sky News“.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk perspėjo, kad ten žmonės gali netekti prieigos prie elektros energijos, vandens, maisto, medicinos priemonių, šildymo ir ryšio. „Būkite protingi ir ruoškitės evakuacijai!“, – „Telegram“ parašė I. Vereščuk.

Šiuo metu praktiškai nenutuokiama, kas dedasi Rusijos okupuotose teritorijose, tačiau išlaisvintų teritorijų gyventojai yra pasidalinę pasakojimais apie ten siautėjantį smurtą.

„Novaja gazeta“ svetainei Rusijoje iškilo pavojus

Rusijos ryšių reguliavimo tarnyba pareikalavo, kad iš svarbiausio nepriklausomo laikraščio „Novaja gazeta“ tinklalapio būtų atimta licencija, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida.

„Novaja gazeta“, kurios vyriausiasis redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, kovo pabaigoje sustabdė leidybą iki Maskvos karinės intervencijos į Ukrainą pabaigos. Tai buvo paskelbta, kai laikraštis gavo du valstybinės ryšių priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“ įspėjimus dėl tariamų pažeidimų. Laikinu sustabdymu buvo siekiama apsaugoti leidinį nuo uždarymo taikant drakoniškus įstatymus, kurie iš esmės uždraudė bet kokią Rusijos puolimo Ukrainoje kritiką. Vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas tada sakė, kad oficialūs įspėjimai buvo atsakas į „Novaja gazeta“ publikacijas apie puolimą ir pastangas įvertinti tiek Rusijos, tiek Ukrainos „nuostolius ir sunaikinimą“.

Ketvirtadienį „Novaja gazeta“ pranešė, kad „Roskomnadzor“ kreipėsi į teismą, reikalaudama panaikinti laikraščio svetainės licenciją. Laikraštis teigė nežinantis, kodėl toks prašymas pateiktas dabar. "Ar tai politika? O kas dabar nėra politika?", sakoma jo pranešime. Panašus ieškinys dėl spausdintinės „Novaja gazeta“ versijos jau užregistruotas Maskvos teisme, priduriama jame. Leidinys pareiškė, kad už savo teises kovos teisme. „Mes neatsisveikiname“, – teigia jis.

Kai kurie ištremti „Novaja gazeta“ žurnalistai gegužę pradėjo leisti naują laikraštį, kuris vadinasi „Novaja gazeta. Europe“. Šį mėnesį „Novaja gazeta“ taip pat išleido žurnalą, tačiau netrukus Rusijos valdžia užblokavo jo svetainę. Visos pagrindinės nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, įskaitant radijo stotį „Echo Moskvy“ ir kanalą „Dožd TV“, Rusijoje buvo uždarytos arba sustabdė savo veiklą šalyje.

„Novaja gazeta“ sumokėjo didelę kainą už nepriklausomą savo poziciją ir tiriamuosius straipsnius. Nuo 2000 m. šeši laikraščio žurnalistai ir bendradarbiai buvo nužudyti dėl jų žurnalistinio darbo, įskaitant žymiausią tyrimų žurnalistę Aną Politkovskają.