Karas: D. Kuleba – mūšis dėl Donbaso primins Antrąjį pasaulinį karą, Ukraina prašo NATO ginklų

Žuvusiųjų ar sužeistųjų, jo duomenimis, nėra. Meras nenurodė, į ką buvo taikytasi.

Meras prieš tris dienas 55 000 miesto gyventojų paragino išvykti iš Lozovos. Vietos žiniasklaidos teigimu, per dvi dienas iš miesto pasitraukė apie 10 000 žmonų.

Lozova pirmiausiai svarbi dėl savo geležinkelių mazgo.

Severodonecke rusų ugnis sunaikino dešimt daugiaaukščių namų

Rusijos artilerijos ugnis Ukrainos rytuose esančiame Severodonecko mieste sugriovė daugiau kaip 10 daugiaaukščių pastatų, pranešė regiono pareigūnai.

Keturiasdešimt trečioji karo Ukrainoje diena

Taip pat nukentėjo penki privatūs gyvenamieji namai, mokykla, prekybos centras ir keli garažai, pranešė Luhansko regiono civilinė gynyba.

Luhansko gubernatorius ir Kyjivo vyriausybė ragina Luhansko ir kitų rytinių rajonų gyventojus susikrauti daiktus ir bėgti prieš galimą plataus masto Rusijos puolimą.

Scanpix nuotr.

Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad Ukrainos geležinkeliai vien trečiadienį iš grėsmę patiriančių teritorijų į šalies vakarus pervežė kelis tūkstančius žmonių.

Trečiadienį humanitariniais koridoriais evakuota beveik 5 000 žmonių

Ukrainos duomenimis, trečiadienį iš ypač rusų dalinių apsiaustų teritorijų pavyko ištrūkti beveik 5 000 civilių.

Daugiau kaip 1 100 žmonių asmeniniais automobiliais iš Mariupolio pajudėjo Zaporižios kryptimi, trečiadienio vakarą sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Apie 2 500 asmenų pabėgo į Zaporią iš kitų miestų. Rytų Ukrainos Luhansko srityje evakuota per 1 200 gyventojų.

Ukrainos vyriausybė trečiadienio rytą pranešė apie 11 atidarytų evakuacinių koridorių. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą sabotuojant žmonių evakuaciją.

Maskva yra paskelbusi, kad dabar kovinius veiksmus sutelks Ukrainos rytuose.

V. Zelenskis: Ukraina žino apie tūkstančius dingusių žmonių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare pareiškė, kad Maskva neišvengs atsakomybės dėl didelio per karą nužudytų ukrainiečių skaičiaus.

„Mes jau žinome apie tūkstančius dingusių žmonių“, – sakė jis „Telegram“.

Mes jau žinome apie tūkstančius dingusių žmonių.

Pasak jo, yra tik du variantai, kad galėjo atsitikti dingusiems žmonėms – arba jie buvo deportuoti į Rusiją, arba nužudyti.

V. Zelenskis sakė, kad Maskva pakeitė savo taktiką po to, kai kilo tarptautinis pasipiktinimas dėl vaizdų iš Kijevo priemiesčio Bučos, kur pasitraukus Rusijos kariams buvo rasta šimtai civilių kūnų.

Dabar Rusijos karių užimtose teritorijose stengiamasi iš gatvių ir rūsių pašalinti žuvusiųjų kūnus, tačiau žmonių dingimo aplinkybėms nustatyti bus naudojami tyrimai, liudininkų parodymai ir palydovinės nuotraukos, sakė jis.

V. Zelenskis sakė, kad Maskva toliau didina kovinę galią, kad įgyvendintų savo ambicijas Donbase rytų Ukrainoje, o Rusijos daliniai ruošiasi atnaujinti puolimą.

Vyriausybė Kijeve paragino Luhansko, Donecko ir Charkivo gyventojus bėgti.

V. Zelenskis sakė, kad kol Rusija nepradės rimtai siekti taikos, Ukraina „kovos ir nesitrauks“.

Pentagonas: nėra požymių, kad Ukrainoje artimiausiu metu galėtų būti panaudotas cheminis ginklas

JAV vyriausybė šiuo metu nemato požymių, kad Rusija artimiausiu metu Ukrainoje galėtų panaudoti cheminį ar biologinį ginklą. „Nepastebėjome nieko, kas leistų manyti, kad Ukrainai artimiausiu metu galėtų grėsti cheminė ar biologinė ataka“, – trečiadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby. Anot jo, šiuo metu nematyti, kad rusai į Ukrainą gabentų cheminį ginklą.

Vakaruose tvyro didelis nerimas, kad Rusijos daliniai Ukrainoje gali panaudoti cheminį ginklą.

J. Kirby taip pat sakė, kad JAV ketina perduotų Ukrainai dar daugiau „Javelin“ tipo prieštankinių ginklų. Tam bus panaudota ir 100 mln. dolerių (91,3 mln. eurų), kuriuos vyriausybė leido skirti tolesniam ginklų tiekimui. Ukrainos kariai šiuos prieštankinius ginklus iki šiol labai efektyviai naudojo, sakė J. Kirby. Be to, su Ukraina esą kalbama apie tolesnį „Switchblade“ tipo dronų perdavimą. 100 jų Ukraina jau yra gavusi.

„Switchblades“ yra minidronai, kurie pradžioje pakyla be tikslo ir tada gali ilgai sukti ratus virš žemės, tykodami taikinio, o tuomet jį tikslingai puola. Kartu jie patys save sunaikina. „Tai nėra sistema, kurią įprastai naudoja ukrainiečiai. Taigi reikės šiek tiek mokymų“, – sakė J. Kirby. Vienas asmuo esą gali būti apmokytas per maždaug dvi dienas.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis sankcijas vadina „įspūdingomis“, tačiau nepakankamomis

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasveikino Vakarų šalių vykdomą sankcijų Rusijai griežtinimą. Sankcijos atrodo „įspūdingai“, tačiau nėra pakankamos, sakė jis vaizdo įraše, kuris naktį į ketvirtadienį paskelbtas „Telegram“ kanale.

Niekas Rusijoje, kas dabar nereikalauja užbaigti karo ir atitraukti rusų karius iš Ukrainos, neturi ateities.

Atsižvelgiant į tai, ką pasaulis pamatė Bučoje, vargu, ar sankcijas galima pavadinti tinkamomis, kalbėjo V. Zelenskis. Jis atkreipė dėmesį ir į besitęsiančius mūšius Mariupolio uostamiestyje ar Charkive bei artėjantį Rusijos puolimą Donbase.

V. Zelenskis dar kartą pareikalavo rusiškos naftos embargo ir visiško Rusijos bankų sistemos pašalinimo iš tarptautinės finansų sistemos. Jei nebus „tikrai skausmingo sankcijų Rusijai paketo“ ir Ukrainai nebus tiekiami Kyjivo reikalaujami ginklai, Rusija tai matys kaip „leidimą žengti pirmyn“.

Ukrainos prezidentas, be to, rusų kalba paragino Rusijos piliečius reikalauti nutraukti karą. „Niekas Rusijoje, kas dabar nereikalauja užbaigti karo ir atitraukti rusų karius iš Ukrainos, neturi ateities“, – sakė jis. Rusijos gyventojams esą verčiau dabar šį tą prarasti ir stoti prieš rusų represijų mašiną nei visą gyvenimą „būti lyginamais su naciais“.

V. Zelenskis: Mariupolyje – pragaras

Rusija blokuoja humanitarinės pagalbos pristatymą į apsiaustą Mariupolio uostamiestį, nes nori nuslėpti įrodymus apie tūkstančius ten nužudytų žmonių, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas V. Zelenskis.

„Priežastis, kodėl mes negalime patekti į Mariupolį su humanitariniu kroviniu, yra būtent ta, kad jie bijo... jog pasaulis pamatys, kas ten vyksta“, – sakė V. Zelenskis Turkijos televizijai „Haberturk TV“ .

„Manau, kad ten tragedija, tai pragaras, žinau, kad ten žuvo ne dešimtys, o tūkstančiai žmonių, įvairių žmonių, ir tūkstančiai buvo sužeisti“, – kalbėjo prezidentas.

Visgi jis išreiškė įsitikinimą, kad Rusijai nepavyks nuslėpti visų įrodymų.

„Jie negalės viso to paslėpti ir palaidoti visų žuvusių ir sužeistų ukrainiečių. Tai toks skaičius, tūkstančiai žmonių, to neįmanoma paslėpti“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak prezidento, Rusija jau bandė nuslėpti įrodymus apie nusikaltimus Bučoje šalia Kyjivo ir keliuose aplinkiniuose miestuose. Ukrainos pareigūnai kaltina Rusijos pajėgas ten vykdžius brutalias civilių žudynes.

Jie sudegino šeimas. Šeimas. Vakar vėl radome vieną šeimą: tėvas, motina, du vaikai. Du maži, visai maži vaikai.

„Jie sudegino šeimas. Šeimas. Vakar vėl radome vieną šeimą: tėvas, motina, du vaikai. Du maži, visai maži vaikai, – sakė V. Zelenskis. – Todėl ir pasakiau, kad jie yra naciai.“

Paklaustas apie taikos derybas su Rusija, V. Zelenskis sakė, kad „jos vis tiek turės įvykti“.

„Manau, kad be jų sunku sustabdyti šį karą“, – sakė jis.

Tačiau prezidentas pridūrė, kad jam sunku prisiversti tęsti derybas su Maskva, „nes suprantame, su kuo turime reikalą“.

V. Zelenskis: visa Rusijos vadovybė yra karo nusikaltėliai

V. Zelenskis visą Rusijos vadovybę pavadino karo nusikaltėliais. „Manau, kad Rusijos kariuomenė, Rusijos politinė vadovybė, visi, kurie rengė šią operaciją, visi, kurie davė įsakymus, visi, kurie šiuos įsakymus vykdo – visi yra karo nusikaltėliai“, – sakė prezidentas interviu Turkijos televizijos stočiai „Habertürk“.

Siaubą visame pasaulyje savaitgalį sukėlė šimtai nužudytų civilių gyventojų Kyjivo apylinkėse, kurie rasti pasitraukus rusų pajėgoms. Ukraina dėl žudynių kaltina rusų karius. Maskva tai neigia.

Kaltas ne vienas žmogus, sakė V. Zelenskis, turėdamas omenyje V. Putiną. „Tarptautinė bendruomenė ir Rusijos Federacija turi žinoti, kad tai masinis nusikaltimas, už kurio slypi daugelio žmonių įsakymai“, – pažymėjo Ukrainos vadovas. Jie už tai esą turi prisiimti atsakomybę.

Ukraina: Kyjivo Hostomelio priemiestyje rasta 11 kūnų

Garaže Kyjivo Hostomelio priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rasta 11 kūnų. Policija juos aptiko trečiadienį, naktį į ketvirtadienį pranešė Ukrainos internetinis laikraštis „Ukrajinska Prawda“, remdamasis buvusio vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo įrašu „Telegram“ kanale. Nužudytieji esą yra civiliai. Juos nužudė rusų kariai. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Į šiaurės vakarus nuo sostinės Kyjivo esantis Hostomelis su netoliese esančiu aerodromu nuo karo pradžios buvo smarkiai atakuojamas. Didžioji dalis gyventojų iš 16 000 paliko miestą. Prieš kelias dienas Ukrainos pajėgos perėmė Hostomelio kontrolę, kaip ir kaimyninių vietovių Bučos bei Irpinės.

Antradienį vietos karinės administracijos vadas pareiškė, kad be žinios dingusiais laikoma apie 400 Hostomelio gyventojų ir kad dabar bus apieškomi rūsiai.

Kanada iškvietė Rusijos ambasadorių, kad parodytų jam Bučos vaizdus

Kanada trečiadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad jam parodytų „šiurpių“ žudynių Bučoje, esančioje netoli Kijevo, vaizdus, ir kartu kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą su prašymu paspartinti karo nusikaltimų tyrimą.

Kalbėdama Briuselyje prieš NATO susitikimą, užsienio reikalų ministrė Melanie Joly sakė, kad „pavedė savo pavaduotojui iškviesti Rusijos ambasadorių Otavoje ir užtikrinti, kad jis pamatytų vaizdus iš to, kas įvyko Bučoje“.

Mūsų tikslas – uždusinti Rusijos režimą.

M. Joly taip pat sakė, kad Rusijai ketinama taikyti daugiau sankcijų, kurios kartu su Ukrainai siunčiama ginkluote sustiprins Kyjivo pozicijas derybose su Maskva ir mūšio lauke.

„Mūsų tikslas – uždusinti Rusijos režimą“, – sakė ji.

Otava nusiuntė Kanados karališkosios raitosios policijos tyrėjus į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kad šie padėtų surinkti įrodymus apie įtariamus Rusijos karo nusikaltimus.

M. Joly teigė, kad specializuotas policijos padalinys buvo atsiųstas „siekiant užtikrinti, kad tyrimas būtų vykdomas ir vyktų greitai“.

Tuo tarpu sąjungininkėms šią savaitę išsiuntus daugiau kaip 200 Rusijos diplomatų ir darbuotojų, ministras pirmininkas Justinas Trudeau sakė dvejojantis, ar sekti jų pavyzdžiu.

„Nesu tikras, ar simbolinis gestas, kai Rusijos diplomatai nebegali daryti to, ką jie daro Kanadoje, yra vertas to, kad prarastume savo diplomatus Maskvoje“, – Otavoje sakė J. Trudeau.

„Mes žinome, kad Rusijos diplomatai Kanadoje nėra naudingi. Jie skleidžia dezinformaciją. Jie stumia proputinišką propagandą konflikto ir karo metu, – sakė jis. – Turime pasverti neigiamas ir teigiamas to pasekmes, nes Maskvoje yra neeilinių kanadiečių, kurie teikia mums informaciją apie tai, ką daro Rusijos žmonės“.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas atmetė lenkų premjero kritiką dėl derybų su V. Putinu

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį atmetė Lenkijos ministro pirmininko kritiką dėl reguliariai vykstančių derybų su Rusijos prezidentu V.Putinu.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pirmadienį pareiškė, kad ištisas valandas trukę E. Macrono pokalbiai telefonu su V. Putinu, kurį jis dėl brutalaus karo prieš Ukrainą lygino su Adolfu Hitleriu, nedavė jokios naudos.

„Šie pareiškimai nepagrįsti ir skandalingi“, – E. Macronas trečiadienį sakė televizijai TF1, kai buvo paklaustas apie lenkų premjero komentarus, keliančius pavojų Europos Sąjungos vienybei, vykstant priešpriešai su Maskva dėl Ukrainos.

E. Macronas pridūrė, kad M. Morawieckis priklauso „kraštutinei dešiniajai partijai“ ir „remia“ jo varžovę Marine Le Pen (Marin Le Pen) per šį mėnesį vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus.

„Prisiimu visą atsakomybę dėl kelerius metus vykusių pokalbių su Rusijos prezidentu vardan Prancūzijos, kad būtų išvengta karo ir sukurta nauja Europos taikos architektūra“, – kalbėjo E. Macronas.

„Dariau tai nuo pat kadencijos pradžios, – pridūrė jis. – Niekada nebuvau naivus, kitaip nei kiti. Niekada nebendrininkavau, kitaip nei kiti.“

Atrodo, kad pastaroji E. Macrono replika buvo nutaikyta į M. Le Pen glaudžius ryšius su Rusija. Prezidentas ne kartą pabrėžė, kad ši kraštutinių pažiūrų politikė paėmė paskolą iš vieno Rusijos bango, kurią jos partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) iki šiol tebemoka.

Pastaruoju metu M. Le Pen siekė atsiriboti nuo Maskvos, kur ji vėliausią kartą lankėsi 2017 metais, prieš ankstesnius prezidento rinkimus, ir susitiko su V. Putinu.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė ragino ES panaikinti sankcijas, įvestas Rusijai po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, ir anksčiau yra kalbėjusi, kad žavisi V. Putinu.

Tačiau dabar M. Le Pen, duodama interviu TF1, ragino Prancūziją atšaukti savo ambasadorių iš Maskvos, į dienos šviesą iškilus faktų apie Rusijos pajėgų vykdytas ukrainiečių civilių žudynes užimtame Bučos mieste.

„Jeigu iš tiesų esama įrodymų, tuometi privalome būti labai griežti“, – teigė ji.

Apklausos rodo, kad prieš ateinantį sekmadienį vyksiantį prezidento rinkimų pirmąjį ratą M. Le Pen pagal populiarumą sparčiai vejasi E. Macroną.

Rizikinga diplomatija

E. Macrono vaidmuo per diplomatines derybas su V. Putinu kovą šiek tiek padidino Prancūzijos lyderio populiarumą, bet vėliau šis vėl smuktelėjo, prezidento kampanijai vis labiau susitelkiant į infliacijos pavojų šalyje.

Trečiadienį vakare duodama interviu TF1 M. Le Pen pakartojo pažadą mažinti mokesčius degalams ir būtiniausiems maisto produktams, taip pat tvirtino uždrausianti visose viešose vietose dėvėti musulmoniškas skaras.

Nacionalistė euroskeptikė taip pat teigė, jog tapusi prezidente nesutiktų, kad jos oficialioje portretinėje nuotraukoje būtų ES vėliava, nes „mano darbas – ne būti Europos regiono valdytoja“.

Kalbėdamas pirmadienį M. Morawieckis kritikavo keletą Europos lyderių, įskaitant E. Macroną.

„Kiek kartų derėjotės su Putino ir ką tuo pasiekėte? – klausė jis, kreipdamasis į Prancūzijos lyderį. – Su nusikaltėliais nediskutuojame, nesiderame. Su nusikaltėliais turi būti kovojama.“

„Niekas nesiderėjo su Hitler. Ar jūs derėtumėtės su Hitleriu, Stalinu, Pol Potu?“ – tęsė Lenkijos lyderis.

M. Morawieckis taip pat ragino plėsti Vakarų sankcijas Rusijai ir lygino V. Putiną su praeities diktatoriais.

Evakuotus žmones vežanti Raudonojo Kryžiaus kolona pasiekė Zaporižią

Raudonojo Kryžiaus kolona trečiadienį atvažiavo į Ukrainos pietinį Zaporižios miestą, nesugebėjusi pasiekti Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio uostamiesčio, pranešė vienas ten esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Lydimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovų septyni autobusai ir mažiausiai 40 privačių automobilių atvežė į Zaporižią šimtus evakuotųjų iš Rusijos pajėgų okupuotų teritorijų per pirmąją sėkmingą tarptautinę evakuacijos operaciją nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje.

TRKK nurodė, kad daugiau evakuotų žmonių yra ištrūkę iš Mariupolio, iš dalies tebekontroliuojamo Ukrainos pajėgų, bet jie buvo paimti iš netoliese esančio Rusijos kariuomenės užimto Berdiansko uostamiesčio.

„Šie žmonės iš tikrųjų patyrė blogiausia“, – AFP sakė TRKK atstovė Lucile Marbeau (Liusil Marbo).

„Girdėjome žmones šnekant, kad jie turėjo iš Mariupolio išeiti pėsčiomis. Mariupolyje vis dar nėra maisto, vandens, elektros“, – pridūrė ji.

L. Marbeau paaiškino, kad Mariupolyje „nėra beveik jokio ryšio“, todėl gyventojai negali paskambinti savo artimiesiems arba išsiaiškinti, kaip jie galėtų ištrūkti iš miesto.

TRKK per socialinius tinklus pranešė, kad į Zaporižią buvo atvežta daugiau kaip 500 evakuotųjų.

Keleiviai pasakojo, kad Zaporižią pasiekė po maždaug 26 val. trukusias kelionės, kirtę daug patikros postų. Pasak jų, vyrai būdavo išlaipinami iš autobusų ir daugeliu atvejų priverčiami nusirengti, Rusijos kariams tikintis aptikti karinių tatuiruočių arba žymių, rodančių, kad jie nešiojo ginklą.

Pirmadienį Raudonasis Kryžius pranešė, kad jo komanda, keliomis dienomis anksčiau pasiųsta pamėginti padėti evakuoti civilius iš Mariupolio, buvo sulaikyta policijos Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Twitter“ žinutėje sakoma, kad Raudonojo Kryžiaus darbuotojai penkias dienas mėgino pasiekti miestą, kuris yra nuolat bombarduojamas Rusijos pajėgų nuo pat invazijos pradžios.

„Tačiau dėl saugumo aplinkybių tai buvo neįmanoma, – pridūrė organizacija. – Mieste tebėra įstrigę tūkstančiai [civilių gyventojų]. Jiems skubiai reikalingas saugus kelias pasitraukti, o tenai reikia nugabenti pagalbos.“

Rusijos pajėgos praeitą mėnesį smogė vienam Raudonojo Kryžiaus sandėliui mieste, iki karo turėjusiame pusę milijono gyventojų. Pareigūnai perspėjo, kad Mariupolyje vystosi humanitarinė katastrofa.

Tikėtina, kad uostamiestyje tebėra likę apie 120 tūkst. žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė manąs, jog Rusija stengiasi nuslėpti įrodymus, kad Mariupolyje žuvo „tūkstančiai“ žmonių ir dar daugiau buvo sužeisti.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova per platformą „Telegram“ citavo įvykių liudininkus, pasakojusius, kad Rusijos pajėgos atsigabeno kilnojamųjų krematoriumų ir kitos sunkiosios įrangos griuvėsiams mieste valyti.

Daugelis mėginimų evakuoti Mariupolio gyventojus žlugo, bet daliai jų pavyko pavojingomis sąlygomis savarankiškai ištrūkti iš miesto.

Mariupolio meras anksčiau šią savaitę pateikė vertinimą, kad apie 90 proc. miesto yra visiškai sugriauta.

TRKK atsisakė komentuoti, ar mėgina nuvežti pagalbos siunta pasiekė Mariupolį.

Kai kurie iš okupuotų zonų pabėgę civiliai ir humanitarinės pagalbos savanoriai Zaporižioje pastarosiomis savaitėmis sakė AFP žinantys iš pirmų lūpų, kad Rusijos kariai pagalbos siuntas pasisavina.

Rusijos ir Baltarusijos bėgikai negalės dalyvauti Bostono maratone

Rusijos ir Baltarusijos bėgikai negalės dalyvauti šių metų Bostono maratone dėl Maskvos karo prieš Ukrainą, trečiadienį pranešė organizatoriai.

Bostono lengvosios atletikos asociacija nurodė, kad rusų ir baltarusių sportininkai, gyvenantys tose šalyse, negalės dalyvauti balandžio 18 dieną vyksiančiose bėgimo varžybose.

Tačiau Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, negyvenantiems tose šalyse, bus leista dalyvauti maratone, tačiau ne su Rusijos ar Baltarusijos vėliava.

„Mes, kaip ir daugelis visame pasaulyje, esame pasibaisėję ir pasipiktinę tuo, ką pamatėme ir sužinojome iš pranešimų apie įvykius Ukrainoje“, – sakė Bostono lengvosios atletikos asociacijos vadovas Tomas Grilkas.

„Manome, kad bėgimas yra pasaulinis sportas, todėl turime padaryti viską, ką galime, kad parodytume savo palaikymą Ukrainos žmonėms“, – pridūrė J. Grilkas išplatintame pareiškime.

Pareiškime nenurodoma, kiek Rusijos ir Baltarusijos sportininkų užsiregistravo dalyvauti šių metų bėgime.

Bostono maratonas yra seniausias pasaulyje ir vienas garsiausių kasmetinių sporto renginių. Šįmet maratonas tradiciškai vėl rengiamas balandį. 2020 metais dėl COVID-19 maratonas buvo atšauktas, o pernai vyko rudenį, o ne pavasarį, kaip buvo įprasta iki pandemijos.

2019 metais, paskutiniame pandemijos nepaveiktame Bostono maratone, tarp daugiau kaip 30 tūkst. bėgikų buvo 59 sportininkai iš Rusijos ir Baltarusijos.

Tarptautinė sporto bendruomenė vis labiau atsiriboja nuo Rusijos.

Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) ir Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) uždraudė Rusijai dalyvauti visose tarptautinėse varžybose, įskaitant pasaulio čempionatą, o „Formulė 1“ atšaukė visas Rusijoje planuotas lenktynes.

Charkivo meras: masinė evakuacija nėra reikalinga

Po raginimų dėl galimo didelio Rusijos puolimo bėgti iš Rytų Ukrainos, Charkivo meras mėgina raminti gyventojus. Nei jis, nei kariuomenė šiuo metu nemano esant reikalinga vykdyti centralizuotą antrojo pagal dydį šalies miesto evakuaciją, pareiškė Ihoris Terechovas trečiadienio vakarą „Telegram“ kanale paskelbtoje vaizdo žinutėje.

Tačiau, anot jo, raginimas evakuotis galioja Charkivo srities Lozovos ir Barvinkovės gyventojams. Šie miestai yra į pietus nuo Charkivo, netoli Donbaso. Čia kariuomenė tikisi karinės situacijos paaštrėjimo.

Charkivo miestas gerai aprūpintas ginklais ir pasiruošęs gintis, teigė I. Terechovas. Ar kas nors dėl nuolatinio apšaudymo nori palikti miestą, esą yra kiekvieno žmogaus sprendimas.

Charkivas prieš karą turėjo 1,5 mln. gyventojų. Srities administracijos duomenimis, daug gyventojų iš miesto, o kai kurie ir iš regiono išvyko jau pirmosioms karo dienomis. Charkivas nuo Rusijos invazijos vasario pabaigoje pradžios beveik be paliovos atakuojamas iš oro ir artilerijos.

Baiminantis naujo rusų puolimo šalies rytuose, Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk trečiadienį paragino žmones Luhansko, Donecko ir Charkivo regionuose evakuotis.

Italija teigia, kad neprieštarautų rusiškų dujų embargui

Italijos vyriausybė pareiškė, kad pritartų rusiškų dujų embargui, jei ES priimtų atitinkamą sprendimą.

„Jei mums bus pasiūlytas dujų embargas, mes prisijungsime prie ES, nes norime veiksmingiausio instrumento, kad būtų pasiekta taika, - trečiadienį sakė ministras pirmininkas Mario Draghis. – Ši galimybė šiuo metu nėra diskutuojama, tačiau situacija nuolat keičiasi“.

Italija labai priklausoma nuo rusiškų dujų. Italija importuoja 95 proc. jai reikalingų gamtinių dujų, apie 40 proc. šio kiekio – iš Rusijos. Tačiau M. Draghis pabrėžė: „Jei dujų tiekimas šiandien būtų sustabdytas, iki spalio pabaigos turėtume rezervų. Padarinių nebūtų“.

Kremliaus atstovas: diplomatų išsiuntimas kelia pavojų santykiams

Daugybės Rusijos diplomatų išsiuntimas iš Vakarų šalių dėl Ukrainos karo, vadovybės Maskvoje teigimu, kelia pavojų, kad diplomatiniai santykiai gali nutrūkti. Jei ši praktika tęsis, kils potenciali grėsmė, kad taip atsitiks“, – trečiadienį interviu prancūzų stočiai LCI sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pabrėžė, kad diplomatų išsiuntimas užveria langą diplomatiniams santykiams. Tačiau neįprastoje Ukrainos konflikto situacijoje diplomatija esą reikalinga. Rusija kaimyninę šalį užpuolė prieš beveik šešias savaites.

Prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Rusija reaguos į savo diplomatų išsiuntimą. Tikėtina, kad Rusija savo ruožtu išsiųs Vakarų diplomatus. Tačiau apie galimą Europos ambasadų Maskvoje uždarymą nekalbama.

Komentuodamas didelį Ukrainoje žuvusių rusų karių skaičių, D. Peskovas kalbėjo apie „tragiškus nuostolius“. Tačiau Ukrainai Vakarų tiekiamų ginklų esą vis tiek nepakaks rusų puolimui sustabdyti ir neleisti Rusijai pasiekti savo tikslo.

D. Kuleba ragina NATO suteikti Ukrainai visų ginklų, kurių reikia

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį paragino NATO nares aprūpinti Kijevą visa ginkluote, kurios reikia kovai su Rusija.

„Mano darbotvarkė labai paprasta. Joje yra tik trys punktai. Tai ginklai, ginklai ir dar kartą ginklai“, – sakė D. Kuleba žurnalistams NATO būstinėje Briuselyje.

„Raginu sąjungininkes atidėti į šalį savo abejones, savo nenorą ir aprūpinti Ukrainą viskuo, ko jai reikia“, – sakė jis per susitikimą su Aljanso užsienio reikalų ministrais.

Ukraina spaudžia Vakarus tiekti sunkesnę ginkluotę – oro gynybos sistemas, artileriją, tankus ir naikintuvus, Maskvai perorientuojant savo puolimą į šalies rytus.

Raginu sąjungininkes atidėti į šalį savo abejones, savo nenorą ir aprūpinti Ukrainą viskuo, ko jai reikia.

D. Kuleba sakė, kad ekonomiškai galinga Vokietija „gali padaryti daugiau“ ir kritikavo sąjungininkes, kurios vis dar nenoriai siunčia vadinamuosius „puolamuosius“ ginklus.

„Šis skirtumas tarp gynybos ir puolimo neturi jokios prasmės, kai kalbama apie padėtį mano šalyje, – sakė D. Kuleba. – Tos šalys, kurios sako, kad suteiks Ukrainai gynybinių ginklų, bet negali suteikti puolamųjų ginklų – jos veidmainiauja, tai tiesiog nesąžiningas, nepateisinamas požiūris“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė esąs įsitikinęs, kad sąjungininkės „spręs dėl poreikio tiekti daugiau oro gynybos sistemų, prieštankinių ginklų, lengvesnių ir sunkesnių ginklų bei įvairių rūšių paramos Ukrainai“.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad Berlynas „kartu su savo partnerėmis atidžiai svarsto, kaip ateityje galėtų intensyviau ir labiau koordinuotai remti Ukrainą, nes ji turi teisę į savigyną“.

OHCHR: karas Ukrainoje jau pražudė 1 563 civilius

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 1 563 civiliai, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak OHCHR, tarp jų – 379 vyrai, 237 moterys, 24 mergaitės ir 43 berniukai bei dar 63 vaikai ir 817 suaugusiųjų, kurių lytis nenustatyta. Pažymima, kad daugelio jų gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.

Organizacijos teigimu, dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

Ateinantį antradienį į Seimą kreipsis Ukrainos prezidentas V. Zelenskis

Ateinantį antradienį, balandžio 12 d. 10 val., Seimo plenariniame posėdyje nuotoliniu būdu kalbą sakys V. Zelenskis.

Šią žinią per ketvirtadienį vykusį Seimo valdybos posėdį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen.

„Pagal dabartinį scenarijų jis ketina kreiptis į Seimą pačioje posėdžio pradžioje, tai yra 10 val.“, – sakė parlamento vadovė, pakvietusi apie tai informuoti Seimo frakcijas.

Ukrainos prezidento kalbos tiesioginę transliaciją bus galima stebėti Seimo svetainėje, televizijos programoje „Seimas – tiesiogiai“, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“.

Ukraina jau pusantro mėnesio patiria Rusijos agresiją ir jos vykdomus karo nusikaltimus. Per šį laikotarpį V. Zelenskis nuotoliniu būdu jau kreipėsi į daugelį pasaulio šalių parlamentų.

Per NATO derybas Ukraina prašys daugiau ginkluotės

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį dar kartą paragino NATO šalis parūpinti Kyjivui visos jo kovai su Rusijos invazija reikalingos ginkluotės.

„Mano darbotvarkė labai paprasta. Joje – tik trys punktai: ginklai, ginklai ir ginklai“, – D. Kuleba sakė žurnalistams prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

„Raginu visus sąjungininkus atidėti į šalį savo delsimą, nenorą [ir] parūpinti Ukrainai visko, ko jai reikia“, – tęsė jis.

Kyjivas spaudžia Vakarus didinti ginklų tiekimo apimtis ir perduoti sunkiosios ginkluotės, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas, artileriją, tankus ir naikintuvus, Maskvai susitelkus į puolimą Ukrainos rytuose.

Mano darbotvarkė labai paprasta. Joje – tik trys punktai: ginklai, ginklai ir ginklai.

D. Kuleba sakė, kad Europos ekonominė galiūnė Vokietija „gali padaryti daugiau“, ir kritikavo sąjungininkus, kad jie vis dar vengia perduoti Ukrainai vadinamosios „puolamosios“ ginkluotės.

„Šis skirtumas tarp gynybos ir puolimo netenka prasmės, kalbant apie padėtį mano šalyje“, – teigė D. Kuleba.

„Šalys, sakančios „tieksime Ukrainai ginamąją ginkluotę, bet negalime tiekti jiems puolamųjų ginklų“, veidmainiauja – tai tiesiog nesąžiningas, nepateisinamas požiūris“, – pabrėžė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė esąs tikras, kad sąjungininkai „svarstys poreikį parūpinti daugiau priešlėktuvinės gynybos sistemų, prieštankinių ginklų, lengvesnės, bet taip pat sunkesnės ginkluotė ir įvairių tipų paramą Ukrainai“.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) savo ruožtu sakė, kad Berlynas „su mūsų partneriais nuodugniai aiškinasi, kaip galėtume paremti Ukrainą ateityje – intensyviau ir labiau koordinuotai, nes jie turi teisę gintis“.

Atrodo, kad NATO sąjungininkai dabar jau labiau linkę patenkinti garsėjančius raginimus išplėsti ginkluotės tiekimą Ukrainai.

Čekijos žiniasklaida pranešė, kad Praha jau išsiuntė Kyjivui sovietinės gamybos tankų T-72 ir kitų šarvuotųjų mašinų, tapdama pirma tai padariusia šalimi.

Čekų pareigūnai šį žingsnį atsisakė patvirtinti.

Tolesni ekonominiai žingsniai

Be ginklų tiekimo Ukrainai, Vakarų šalys įvedė virtinę sankcijų Maskvai, turinčių žlugdyti Rusijos ekonomiką.

D. Kuleba sveikino naujausią sankcijų paketą, paskelbtą JAV, Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos po pranešimų apie Rusijos pajėgų vykdytas didelio masto civilių žudynes netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste ir kitose vietose. Tačiau ukrainiečių diplomatijos vadovas teigė, kad Kyjivo partnerės, ypač Europa, turėtų žengti dar toliau.

„Toliau spausime įvesti visišką naftos ir dujų embargą Rusijai“, – sakė D. Kuleba.

„Tikiuosi, kad niekada nebesusidursime su padėtimi, kai sankcijų spaudimui sustiprinti mums reikės, kad būtų atskleista tokių žiaurumų kaip Bučoje“, – tęsė jis.

ES šiuo metu rengia savo penktąjį sankcijų paketą, įskaitant pasiūlymus uždrausti anglių iš Rusijos importą.

Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė manąs, kad per pirmadienį įvyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą bus aptarta galimybė atsisakyti rusiškos naftos importo.

„Anksčiau ar vėliau tai įvyks, tikiuosi – anksčiau“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį NATO būstinėje Briuselyje taip pat susitiks Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai, kad aptartų Vakarų sankcijų koordinavimą.

Suomija areštavo į Rusiją vežtų meno kūrinių už 42 mln. eurų

Suomijos muitininkai praėjusį savaitgalį areštavo tris vertingų meno kūrinių siuntas, vežtas į Rusiją, trečiadienį paskelbė pareigūnai.

Įtariama, kad meno kūriniai buvo siunčiami pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas.

Siuntose yra „darbų, kurių negalima įvertinti, jie – neįkainojami“, spaudos konferencijoje sakė muitinės tarnybos direktorius Hannu Sinkkonenas (Hanus Sinkonenas). Tačiau jis nurodė, kad draudimo tikslu meno kūriniai buvo įvertinti didesne nei 42 mln. eurų suma.

Šie paveikslai, skulptūros ir senoviniai daiktai buvo Rusijos galerijų paskolinti muziejams Italijoje ir Japonijoje, o dabar grąžinami. Aukšto rango suomių muitinės pareigūnas Sami Rakshitas (Samis Rakšitas) patvirtino, kad kai kurie šių meno kūrinių yra iš Sankt Peterburgo Ermitažo.

Pasak pareigūnų, 10 asmenų įtariami ekonominių taisyklių pažeidimais, Europos Sąjungai kovo viduryje įvedus sankcijas, pagal kurias draudžiama parduoti, tiekti, perduoti Rusijai ar eksportuoti į ją prabangos prekes, įskaitant meno kūrinius.

Muitininkai meno kūrinius savaitgalį areštavo Valimos sienos perėjoje tarp Suomijos ir Rusijos.

Vertybės ir toliau bus saugomos sandėlyje, kol paaiškės situacija arba bus panaikintos sankcijos, nurodė pareigūnai. Jie pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija meno kūrinių areštą aptarė su Rusijos ambasadoriumi Suomijoje.

„Vežant ir saugant šiuos daiktus tariamasi su profesionalais. Mes neatidarysime šių paketų“, – sakė H. Sinkkonenas.

ES įvedus griežtų sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, Suomijos muitininkai taip pat uždraudė 21 prabangiai jachtai išplaukti iš šalies vandenų, kol agentai aiškinasi, ar jos priklauso į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims.

Kol kas areštuota viena jachta, suomių žiniasklaidai sakė pareigūnai.

A. Navalno bendražygis: užpuolęs Ukrainą V. Putinas susitrumpino savo kadenciją

Rusijos prezidentas akivaizdžiai apsiskaičiavo, nusprendęs surengti invaziją į Ukrainą, ir šis sprendimas sutrumpins jo buvimo valdžioje laiką, trečiadienį pareiškė artimas kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis.

„Akivaizdu, kad Putinas sutrumpino savo kadenciją“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė Leonidas Volkovas.

Priėmęs sprendimą įsiveržti į Ukrainą, „Putinas smarkiai sumažino tikimybę, kad išsipildys scenarijus, pagal kurį jis tiesiog lieka Kremliuje iki mirties... kaip planavo“, sakė L. Volkovas.

Kalbėdamas Ženevos aukščiausio lygio susitikimo žmogaus teisių ir demokratijos klausimais kuluaruose, A. Navalno dešiniąja ranka laikomas L. Volkovas sakė, jog darosi vis akivaizdžiau, kad prieš šešias savaites Rusijos pradėta invazija Ukrainoje buvo „apsiskaičiavimas“ ir yra pasmerkta nesėkmei.

Karas Ukrainoje, jau nusinešęs tūkstančius gyvybių, sukėlė Europoje didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Daugiau kaip 11 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.

L. Volkovas pripažino, kad V. Putinui kol kas „sekasi skleisti savo propagandos naratyvą“, teisinantį invaziją tai Rusijos visuomenės daliai, kuri visas žinias apie karą gauna iš valstybės kontroliuojamos televizijos.

Tačiau jis pabrėžė, kad Rusijos elitas „labai nepatenkintas ekonominiais nuostoliais, aukomis, apribojimais ir sankcijomis“.

„Jie pradės galvoti apie režimo ar sistemų pakeitimą“, – sakė L. Volkovas.

„Putino asmeninis politinis kalinys“

Tarptautinė bendruomenė, vieningai smerkianti Rusijos karą prieš Ukrainą, turėtų daugiau dėmesio skirti Rusijos elitui, sakė V. Volkovas.

„Jie turėtų užmegzti kontaktą su V. Putino artimos aplinkos žmonėmis ir pasiūlyti jiems tam tikrų saugumo garantijų, jei šie nuspręstų palikti laivą“, – sakė 41 metų IT specialistas L. Volkovas.

Jei V. Putino kadencija iš tiesų sutrumpėtų, tai neabejotinai būtų gera žinia Navalnui.

„Manau, kad nelikus V. Putino, dėl kokių priežasčių tai benutiktų, Aleksejus taip pat būtų paleistas iš kalėjimo“, – sakė L. Volkovas.

Balsingiausias V. Putino kritikas buvo įkalintas praeitų metų pradžioje pagal senus kaltinimus dėl sukčiavimo, kai sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Opozicionierius dėl savo apnuodijimo kaltina Kremlių.

Praėjusį mėnesį Rusijos teismas pripažino A. Navalną kaltu dėl papildomų kaltinimų lėšų grobstymu ir nepagarba teismui ir pailgino jo laisvės atėmimo bausmę iki devynerių metų.

L. Vokovas sakė, kad naujas nuosprendis „nieko nereiškia“.

„A. Navalnas yra V. Putino asmeninis politinis kalinys, todėl visi teisiniai formalumai neturi jokios reikšmės. Tik V. Putinas sprendžia, ar laikyti jį kalėjime, ar paleisti“, – sakė opozicionieriaus bendražygis.

Pasak L. Volkovo, jis taip pat jaučiasi esąs vienas iš „pagrindinių Kremliaus taikinių“.

L. Volkovas yra išvykęs iš Rusijos, kur jam pareikšti septyni baudžiamieji kaltinimai. Jis sakė, kad jam svarbu nepakliūti už grotų, kaip A. Navalnui, nes „organizacija turi būti valdoma“.

„Stengiuosi gyventi normalų gyvenimą, nes nėra būdo apsisaugoti nuo tokių dalykų kaip „Novičiokas“, – sakė L. Volkovas, demonstratyviai pakeldamas popierinį puodelį su arbata.

„Gyventi baimėje būtų kontrproduktyvu“, – pridūrė jis.

Prancūzija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl „šlykščios“ žinutės apie žudynes Bučoje

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Paryžiuje, kai jo ambasada per „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje esą matyti „filmavimo aikštelė“, kur ukrainiečiai neva inscenizuoja civilių žudynes Bučos mieste, išprovokavusias pasipiktinimą visame pasaulyje.

„Atsakydamas į šlykščius ir provokuojančius Rusijos ambasados Prancūzijoje pareiškimus apie žiaurumus Bučoje nusprendžiau iškviesti Rusijos ambasadorių“, – per tviterį pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas).

Meras: Mariupolyje jau žuvo daugiau kaip 5 000 civilių

Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, mero Vadymo Boičenkos duomenimis, per Rusijos karių atakas jau žuvo daugiau kaip 5 000 civilių, įskaitant 210 vaikų, praneša agentūra AP.

Pasak V. Boičenkos, Rusijos pajėgos taip pat subombardavo kelias ligonines, vienoje iš jų 50 žmonių sudegė gyvi.

Mero teigimu, iki šiol sunaikinta daugiau kaip 90 proc. miesto infrastruktūros. Dėl atakų šiame strategiškai svarbiame mieste stinga vandens, degalų, vaistų ir maisto.

Ukrainos vidaus reikalų ministras: Borodianka prie Kyjivo – smarkiai sugriauta

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pranešė apie didelius sugriovimus Borodiankos miestelyje prie Kyjivo. „Šiuo metu Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų Kyjivo regione“, – sakė ministras, kuri ketvirtadienį cituoja šalies žiniasklaida.

Gyventojai esą pasakojo, kad rusų daliniai pirmosiomis karo dienomis iš nedidelio aukščio leido raketas iš lėktuvų į jų namus. Paskui buvo apšaudomi ir gelbėtojai, kurie dėl to buvo priversti kuriam laikui nutraukti darbą. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Žmonės, kurie tada buvo palaidoti po griuvėsiais, dabar jau gali būti negyvi, sakė D. Monastyrskis. Trečiadienį Ukrainos civilinė apsauga pranešė, kad Borodiankoje pradedama civilių aukų paieška. Prieš tai už 35 km į šiaurės vakarus nuo sostinės esantis miestelis buvo išvalytas nuo minų.

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, Borodiankoje gali būti daugiausiai aukų Kyjivo regione. Tačiau kol kas institucijos skaičių iš šios vietovės neįvardijo.

Vaizdai iš kito Kyjivo priemiesčio – Bučos, kur po rusų dalinių pasitraukimo gatvėse rasta šimtai nužudytų civilių, sukėlė tarptautinį pasibaisėjimą. Ukraina dėl žudynių kaltina rusų pajėgas. Maskva tai neigia.

Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus

Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus dėl elgesio, nesuderinamo su jų diplomatiniu statusu. Tai pranešė šalies užsienio reikalų ministro Alexanderio Schallenbergo atstovė spaudai, kurią cituoja agentūra „Reuters“.

Taip Austrija prisijungė prie kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, įskaitant Prancūziją, Italiją ir Vokietiją, kurios šią savaitę ėmėsi analogiškų veiksmų. Tačiau skirtingai nei šios šalys, Viena konkrečiai nenurodė, kad diplomatus išsiunčia dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. A. Schallenbergo atstovė tik įvardijo, kad šie asmenys turi palikti Austriją iki ateinančio antradienio.

„Šių keturi asmenys vykdė veiklą, nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu“, – sakoma trumpame atstovės pranešime. Naudojant tokią formuluotę dažniausiai kalbama apie šnipinėjimą.

Ukraina sveikina naują ES sankcijų Rusijai paketą

Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba „žingsniu į priekį“ pavadino planuojamą naują ES sankcijų Rusijai paketą. Dar prieš savaitę atitinkami pasiūlymai buvo daug silpnesni, sakė D. Kuleba ketvirtadienį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose. „Mes dėl to buvome labai nelaimingi“, – pridūrė jis.

Kartu ministras patvirtino, kad planuojamas paketas, Ukrainos požiūriu, vis dar nėra pakankamas. Esą reikėtų, pavyzdžiui, naftos ir dujų embargo Rusijai bei visų Rusijos bankų pašalinimo iš „Swift“ sistemos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasiūlė penktąjį sankcijų Rusijai paketą, dėl kurio ES šalys dabar tariasi. Jis, be kita ko, numato rusiškos anglies importo draudimą, taip pat tolesnius prekybos su Rusija ribojimus ir platų draudimą rusų laivams įplaukti į ES uostus. U. von der Leyen naujas sankcijas aiškiai argumentavo žudynėmis Bučoje, kurios išaiškėjo savaitgalį.

D. Kuleba dabar pareiškė viltį, jog daugiau niekada nereikės tokių žiaurumų, kad šokiruotos šalys įvestų naujas sankcijas. „Aš nemanau, kad ukrainiečiai savo gyvybėmis, savo sveikata ir savo kančia turi sumokėti už partnerių politinę valią įvesti sankcijas“, – pažymėjo ministras.

Hostomelyje įvedama savaitės trukmės komendanto valanda

Ukrainos Hostomelio mieste įvedama savaitės trukmės komendanto valanda. Tai pranešė šalies parlamento narė Lesia Vasylenko, kurią cituoja portalas „Sky News“.

Pasak L. Vasylenko, nuo balandžio 7 dienos 6 val. iki balandžio 14-osios 6 val. galiosianti komendanto valanda yra „reikalinga priemonė“, siekiant išminuoti miestą ir sudaryti sąlygas saugiam civilių gyventojų grįžimui.

Apie tai pranešta, kai Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova kiek anksčiau nurodė gavusi liudininkų informacijos, kad kai kurie mieste be žinios dingę žmonės buvo nužudyti. Ji nepateikė tikslaus aukų skaičiaus.

Prorusiški separatistai skelbia, kad Mariupolio centras praktiškai užimtas

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje skelbia kartu su Rusijos daliniais praktiškai perėmę Mariupolio centro kontrolę. „Galima sakyti, kad centrinėje miesto dalyje pagrindiniai mūšiai baigti“, – ketvirtadienio rytą per Rusijos televiziją sakė prorusiškų jėgų Donecko regione atstovas Eduardas Bassurinas. Dabar esą mūšiai pirmiausiai vyksta Mariupolio uoste bei prie „Azovstal plieno gamyklos.

Atstovo duomenimis, rusų dalinių apsiaustame mieste dar yra apie 3 000 ukrainiečių karių.

Mariupolyje, kuriame prieš karą gyveno 440 000 žmonių, humanitarinė padėtis katastrofiška. Vis žlunga mėginimai evakuoti likusius gyventojus.

V. Zelenskis penktadienį susitiks su U. von der Leyen

V. Zelenskis penktadienį Kyjive susitiks su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen. Tai pranešė V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Pasak S. Nykyforovo, saugumo sumetimais nebus atskleista daugiau detalių apie lyderių susitikimą. Antradienį pranešta, kad šią savaitę Kyjive taip pat lankysis Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.

Kyjivas pranešė apie dešimt evakuacijos koridorių civiliams Rytų Ukrainoje

Ukrainos vyriausybė dar kartą paragino civilius išvykti iš ypač apsiaustų teritorijų šalies rytuose ir pranešė apie evakuacijos maršrutus. Ketvirtadienį atidaryta dešimt vadinamųjų pabėgimo koridorių, feisbuke pranešė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Ypač smarkiai Rusijos pajėgų apšaudomo Mariupolio gyventojai iš miesto galės išvykti asmeniniais automobiliais Zaporižios kryptimi. Iš Berdiansko, Tokmako ir Melitopolio į Zaporižią važiuos autobusai.

Penki koridoriai numatyti iš Luhansko srities į Bachmuto miestą. Apie evakuacijos maršrutus skelbiama kasdien.

Kyjivas apkaltino Vengriją padedant V. Putinui tęsti karą Ukrainoje

Ukraina ketvirtadienį apkaltino Vengriją toleruojant Rusijos agresiją ir griaunant Europos Sąjungos (ES) vienybę.

„Pasibaigus rinkimams, Budapeštas, regis, žengė kitą žingsnį ir dabar padeda V. Putinui tęsti savo agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos Kyjive pranešime.

V. Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną su pergale praėjusią savaitę vykusiuose visuotiniuose rinkimuose. Jie trečiadienį kalbėjosi telefonu ir pokalbio metu V. Orbanas pareiškė V. Putinui, kad Vengrija yra pasirengusi už rusiškų dujų importą atsiskaityti rubliais.

„Manome, kad šis pareiškimas apie pasirengimą už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais išreiškia nedraugišką poziciją mūsų valstybės atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat prieštarauja bendrai ES pozicijai“, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Pasibaigus rinkimams, Budapeštas, regis, žengė kitą žingsnį ir dabar padeda V. Putinui tęsti savo agresiją prieš Ukrainą.

V. Orbanas savo ruožtu nurodė, kad pokalbio metu paragino V. Putiną Ukrainoje skelbti neatidėliotinas paliaubas ir pakvietė Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderius Budapešte susitikti su Rusijos prezidentu. Tačiau Kyjivas pareiškė, kad tokie Vengrijos siūlymai „atrodo ciniškai“.

„Jei Vengrija tikrai nori padėti nutraukti karą, štai kaip tai padaryti: liaukitės griovę ES vienybę, pareikškite savo paramą naujausioms prieš Rusiją nukreiptoms sankcijoms, atsiųskite Ukrainai karinės pagalbos ir nesteikite papildomų Rusijos karo mašinos finansavimo šaltinių“, – priduriama ministerijos pranešime.

V. Orbanas laikomas artimiausiu V. Putino sąjungininku ES.

Rusijos kariuomenė skelbia atakavusi dar 29 karinius objektus Ukrainoje

Rusijos daliniai, Maskvos duomenimis, ketvirtadienį atakavo dar 29 karinius objektus Ukrainoje. Sunaikinta oro gynybos sistemų, artilerijos pabūklų, kelios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadavietės ir bazės, taip pa amunicijos ir degalų sandėliai, sakė Rusijos karinis atstovas Igoris Konašenkovas. Anot jo, Juodosios jūros flotilės fregata „paleido keturių Kalibr“ tipo raketų salvę į sausumos taikinius Ukrainos teritorijoje“.

„Kalibr“ yra modernus rusų ginklas – Rusijos flotilė šių raketų turi nuo 2011 metų. Per Sirijos karą rusų daliniai jomis iš Kaspijos jūros apšaudė taikinius Sirijoje.

Rusija vasario 24 dieną pradėtame kare prieš Ukrainą jau ne kartą naudojo „Kalibr“ sparnuotąsias raketas, kurios potencialiai gali nešti ir branduolines galvutes.

Ukrainos separatistas: Mariupolyje Ukrainos kariuomenei padeda ginkluoti civiliai

Vienas Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų pareigūnas ketvirtadienį pripažino, kad Rusijos pajėgų apsiaustame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje Kyjivo vyriausybės pajėgoms padeda ginkluoti civiliai.

Separatistų įkurtos Donecko „liaudies respublikos“, kurią pripažįsta tik Maskva, „liaudies milicijos“ atstovas Eduardas Basurinas sakė, kad Mariupolyje tebekovoja iki 3,5 tūkst. Ukrainos karių ir kad dabar pagrindinės kautynės vyksta aplink metalurgijos įmonę „Azovstal“ ir uosto prieigose.

„Tačiau reikia atsižvelgti į faktą, kad kai kurie Mariupolio gyventojai ėmėsi ginklų. Taigi, šis [miesto gynėjų] skaičius gali būti didesnis“, – E. Basurino žodžius citavo Rusijos televizija.

Mariupolis, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose, tapo vienų įnirtingiausių kautynių židiniu nuo Maskvos karinės invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Miesto gyventojai pasakoja apie siaubingus nuniokojimus ir pragariškas sąlygas. Mieste, iki invazijos pradžios turėjusiame apie pusę milijono gyventojų, dabar dar yra likę apie 120 tūkst. žmonių.

Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus

Austrija ketvirtadienį pranešė išsiunčianti iš šalies keturis Rusijos diplomatus, prisijungdama prie virtinės kitų Europos Sąjungos valstybių, jau žengusių tokį žingsnį didėjant pykčiui dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.

Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad atšaukė trijų diplomatų iš Rusijos ambasados Vienoje ir vieno diplomato iš generalinio konsulato vakariniame Zalcburgo mieste diplomatinį statusą.

„Šie asmenys užsiėmė veikla, nesuderinama su jų diplomatiniu statusu, todėl jie paskelbti personae non gratae", – sakoma ministerijos pareiškime.

Jame priduriama, kad rusų diplomatai turi išvykti iš šalies iki balandžio 12 dienos.

Nuo pirmadienio iš Europos Sąjungos šalių „dėl nacionalinio saugumo priežasčių“ ar vykdyto šnipinėjimo išsiųsta apie 200 rusų diplomatų.

Išsiuntimų banga kilo pasirodžius šiurpiems vaizdams iš Bučos – į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio miesto, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių.

Rusija atmeta kaltinimus, kad jos kariai atsakingi už civilių žudynes, ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais, taip pat sako, kad lavonai civiliais drabužiais atsirado ten jau atsitraukus rusų pajėgoms.

Pirmadienį Austrijos užsienio reikalų ministras Alexander'as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) sakė manąs, kad prieš išsiunčiant diplomatus derėjo aptarti šį klausimą ES lygiu, kad būtų rasta bendra pozicija.

Šioje 9 mln. gyventojų turinčioje Alpių valstybėje įsikūrusios kelios Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų būstinės, šalyje akredituota apie 290 Rusijos diplomatų.

2018 metais Austrija neprisijungė prie virtinės ES šalių, išsiuntusių Rusijos diplomatų po buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Anglijos Solsberio mieste. Tąsyk Viena akcentavo, jog laikosi neutraliteto.

Vengrija sulaukė pirmos rusiško branduolinio kuro siuntos nuo karo pradžios

Vengrija ketvirtadienį paskelbė gavusi pirmą rusiško branduolinio kuro siuntą nuo įprastą tiekimo kelią sutrikdžiusio Maskvos karo Ukrainoje pradžios.

Vengrija turi vieną atominę elektrinę ir ji buvo pastatyta 9-ajame dešimtmetyje naudojant sovietų laikų technologijas. Elektrinė yra į pietus nuo Budapešto ir pagamina kone pusę Vengrijai reikalingos elektros.

Trečiadienį Vengrijoje nutūpė rusų lėktuvas su branduoliniu kuru, atskridęs Baltarusijos, Lenkijos ir Slovakijos oro erdvėmis, sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas).

„Kad atominė elektrinė veiktų, reikia branduolinio kuro ir šį branduolinį kurą, kaip visuomet pastaruosius keturis dešimtmečius, tiekia Rusija“, – sako P. Szijjarto vaizdo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.

„Transportavimas iki šiol vykdavo geležinkeliais iš Rusijos per Ukrainą į Vengriją, bet dėl karo šis transportavimo būdas... buvo neįmanomas, todėl reikėjo pasirūpinti alternatyviu transportavimo būdu ir alternatyviu transportavimo keliu“, – nurodė vengrų ministras.

Kuro pristatymas užtikrina Pakso atominės elektrinės darbą „kitam ilgam laikotarpiui“, sakė jis.

P. Szijjarto teigimu, atominei energetikai ir toliau neturėtų būti taikomos Europos Sąjungos sankcijos, blokui aptarinėjant naujas priemones Rusijai po didžiulį pasipiktinimą sukėlusių karo įvykių.

Kovo 1 dieną rusų transportinis lėktuvas su branduolinio kuro kroviniu atskrido į Slovakiją. Jis taip pat skrido virš Baltarusijos ir Lenkijos, taikant draudimo rusų lėktuvams skristi ES oro erdve išimtį.

O. Arestovyčius: Rusijos antskrydžiai dabar daugiausiai nukreipti į Rytų Ukrainą

Rusijos antskrydžiai Ukrainoje dabar daugiausiai nukreipti į šalies rytus. Tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kurį cituoja portalas „Sky News“.

Pasak jo, čia Rusijos kariai bando apsupti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

O. Arestovyčius kartu nurodė, kad pietinis Mariupolio uostamiestis vis dar laikosi, o Rusijos pastangos apsupti ukrainiečių karius šalies rytuose bus bergždžios. „Situacija kontroliuojama“, – nacionalinei televizijai sakė jis.

Ukraina perspėja dėl paskutinės galimybės pabėgti prieš Rusijos puolimą šalies rytuose

Vienas Rytų Ukrainos pareigūnas ketvirtadienį perspėjo regione pasilikusius gyventojus, kad laikas pabėgti nuo Rusijos atakų eina į pabaigą, ir pranešė, jog puolamas yra visas regionas.

„Šios kelios dienos gali būti paskutinė galimybė išvykti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ gyventojams rašė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Priešas apšaudo visus miestus Luhansko regione. Šį rytą per apšaudymą Kreminoje žuvo vienas žmogus“, – pridūrė srities administracijos vadovas, paminėdamas vieną iš regiono miestų, kuriame gyvena maždaug 20 tūkst. žmonių.

Pastarosiomis dienomis desperatiškai bandoma evakuoti žmones iš Rytų Ukrainos, Ukrainos pareigūnams perspėjant dėl neišvengiamo Rusijos pajėgų puolimo po pasaulį sukrėtusio Kyjivo apylinkių nuniokojimo.

„Nelaukdami evakuokitės, – ragino S. Haidajus. – Priešas bando atkirsti visus įmanomus kelius žmonėms ištrūkti.“

Nuo sostinės Kyjivo priemiesčių ir iš šiaurinės Ukrainos dalies pasitraukusios, kaip manoma, naujam puolimui Rytų Ukrainoje besiruošiančios rusų pajėgos paliko sugriautus miestus.

Nuo 2014 metų prorusiški separatistai kontroliuoja dideles teritorijas Luhanske ir kaimyniniame Donecko regione.

Estijoje suimti du asmenys dėl Rusijai paskelbtų sankcijų pažeidimo

Estijos valdžios institucijos suėmė du asmenis dėl jų įtariamo vaidmens išvengiant sankcijų Rusijai.

Vyras ir moteris įtariami suteikę lėšų, kurių vertė viršija 350 tūkst. eurų, asmeniui, kuriam taikomos sankcijos. Įtariama, kad tam jie naudojosi Kremliaus kontroliuojama interneto platforma „Sputnik Meedia“, trečiadienį vakare pranešė valdžios institucijos.

Įrodymai apie tai buvo renkami nuo 2021 metų.

„Europos Sąjungos įvestos sankcijos yra atsakas į tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus prieš Ukrainos valstybę ir Ukrainos žmones. Šių sankcijų pažeidimas yra nusikaltimas taikai“, – sakė prokuroras Taavi Pernas.

Pranešama, kad abu suimtieji taip pat palaikė „Sputnik Meedia“ veiklą, nepaisant Rusijos valstybinei žiniasklaidai taikomų sankcijų.

ES uždraudė platinti „Sputnik“ informaciją reaguodama į Rusijos karą prieš Ukrainą ir skleidžiamą propagandą. Tačiau tyrimo metu nevertinamas žiniasklaidos platformoje skelbiamas turinys, sakė T. Pernas.

JT: per parą iš Ukrainos į kaimynines šalis atvyko daugiau kaip 40 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis jau atvyko daugiau kaip 4,3 mln. pabėgėlių. Per parą šis skaičius išaugo daugiau kaip 40 tūkst. Tai ketvirtadienį pranešė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro agentūra (UNHCR).

Jos tinklalapyje paskelbtais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki balandžio 6 d. Ukrainą palikusių pabėgėlių skaičius pasiekė 4 319 494. Per parą kaimyninių valstybių sienas kirto 40 705 žmonės.

Lenkija nuo vasario 24 d. priėmė 2 514 504 pabėgėlius ukrainiečius, Rumunija – 662 751, Vengrija – 404 021, Moldova – 401 704.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Premjeras: Rusijos padėtis šiuo metu sudėtingiausia per tris dešimtmečius

Dėl beprecedenčių Vakarų sankcijų Rusijos padėtis šiuo metu sudėtingiausia per tris dešimtmečius, tačiau bandymai izoliuoti šalį nuo pasaulinės ekonomikos žlugs, pareiškė premjeras Michailas Mišustinas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

Tačiau M. Mišustinas pridūrė, esą dabar atsivėrė naujų verslo galimybių, nes iš šalies pasitraukiančios užsienio bendrovės užleidžia savo vietą kitoms.

Vakarų šalys vis labiau griežtina savo sankcijas Rusijai, siekdamos priversti ją nutraukti savo karą Ukrainoje ir iš ten išvesti savo pajėgas.

EP skyrė milijardinę paramą Ukrainos karo pabėgėlius priimančioms šalims

Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė tam, kad pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms ES valstybėms neatidėliotinai būtų skirta 3,4 mlrd. eurų.

Prieš dvi savaites uždegę žalią šviesą skubiai paramai karo pabėgėliams iš Ukrainos, europarlamentarai pritarė papildomoms paramos priemonėms. 549 EP nariams balsavus už, vienam prieš ir aštuoniems susilaikius patvirtinta, kad ES valstybėms iš anksto ir be papildomų apribojimų bus pervesta 3,4 mlrd. eurų iš ekonomikos gaivinimo paketo lėšų. Tokiu būdu ES valstybės galės greičiau skirti lėšų pabėgėlių reikmėms: infrastruktūrai, būstui, įrangai ir paslaugoms, jų užimtumui, švietimui, adaptacijai visuomenėje, sveikatos ir vaikų priežiūrai.

Atnaujintose struktūrinių fondų paramos taisyklėse padidinta išankstinio finansavimo ES valstybėms dalis nuo 11 proc. iki 15 proc. Be to, ES valstybėms, kurios pirmiausia susiduria su karo pabėgėlių iš Ukrainos srautu (Lenkijai, Rumunijai, Vengrijai ir Slovakijai), ir į kurias atvykstančių pabėgėlių skaičius viršija 1 proc. jos gyventojų (pavyzdžiui, Austrijai, Bulgarijai, Čekijai ar Estijai) išankstinis finansavimas padidintas iki 45 proc. Sąskaitas, pagrindžiančias šias išlaidas, ES valstybės galės pateikti per kelerius metus.

Galutiniam išankstinio finansavimo padidinimui dar būtinas ES Tarybos pritarimas. Jau sutarta iš ekonomikos gaivinimo fondo pabėgėliams iš viso skirti 10 mlrd. eurų.

Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą šalį jau paliko daugiau nei keturi milijonai jos gyventojų, pranešime pažymi EP biuras Lietuvoje.

V. Zelenskis: Rusija pradėjo naują ukrainiečių deportaciją

Ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Graikijos parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jau mažiausiai dešimtys tūkstančių ukrainiečių iš šalies pietų išvežti į Rusiją ir jos laikinai okupuotą Ukrainos teritoriją, praneša UNIAN.

„Rusija pradėjo naują žmonių deportaciją iš Ukrainos pietų. Jau mažiausiai dešimtys tūkstančių mūsų žmonių išvežti į Rusiją ir jos laikinai okupuotą Ukrainos teritoriją. Tai Mariupolio ir kitų miestų, kuriems smogė Rusijos kariuomenė, gyventojai“, – sakė V. Zelenskis.

„Rusija tvirtai įsitikinusi, kad liks nenubausta už visa, ką ji daro. Ir mes turime tai sustabdyti. Mes turime patraukti Rusiją atsakomybėn“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis taip pat paragino išgelbėti Odesą nuo sunaikinimo, kurį jau patyrė Mariupolis.

„Mes turime surasti visus Rusijos deportuotus žmones. Mes turime išgelbėti Mariupolyje bent jau tuos, kurie dar gyvi ir gali būti išgelbėti“, – pabrėžė jis.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios nukauta beveik 19 tūkst. Rusijos karių

Nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau nukauta beveik 19 tūkst. Rusijos karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Be to, iki šios dienos Rusija neteko 698 tankų, 1 891 šarvuočių, 332 artilerijos sistemų, 108 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 55 oro gynybos sistemų, 150 lėktuvų, 135 sraigtasparnių, 1 358 transporto priemonių, 7 laivų, 76 degalų cisternų, 111 dronų ir 25 specialiosios technikos vienetų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

G-7: laikas suspenduoti Rusiją JT Žmogaus teisių taryboje

Industrializuotų valstybių Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį paragino suspenduoti Rusiją Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje dėl „baisių veiksmų ir žiaurių nusikaltimų“ Ukrainoje.

„Esame įsitikinę, kad dabar laikas suspenduoti Rusijos narystę Žmogaus teisių taryboje“, – pareiškime nurodė G-7 – Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Britanijos ir JAV – užsienio reikalų ministrai.

JT Generalinė Asamblėja vėliau ketvirtadienį balsuos dėl Rusijos narystės Žmogaus teisių taryboje sustabdymo po pranešimų, kad rusų kariai sistemingai vykdė civilių egzekucijas Bučos miestelyje Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis taip pat ragino pašalinti Rusiją iš JT Saugumo Tarybos, „kad ji negalėtų blokuoti sprendimų, susijusių su jos pačios agresija, jos pačios karu“.

G-7 užsienio reikalų ministrai, susitikę NATO šios savaitės pasitarimo Briuselyje kuluaruose, sakė, kad už „baisius veiksmus ir žiaurius nusikaltimus, įskaitant bet kokias atakas taikantis į civilius ir civilinės infrastruktūros naikinimą“, atsakingi asmenys bus teisiami.

„Sveikiname ir remiame atliekamą darbą šiems ir kitiems potencialiems karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui ištirti, jų įrodymams surinkti“, – nurodė jie.

Ministrai taip pat paragino Rusiją tuojau pat sustabdyti savo puolimą Ukrainoje ir įspėjo nenaudoti cheminių, biologinių ar branduolinių ginklų.

„Pabrėžiame savo tvirtą paramą Ukrainai su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis jos sienomis ir reiškiame savo pasirengimą toliau padėti, taip pat ir karine įranga bei finansinėmis priemonėmis“, – sakė jie.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, daugiau kaip 11 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje ar kitose šalies vietose.

Skerdynių, kuriomis Ukrainos pareigūnai kaltina miestelius Kyjivo srityje, įskaitant Bučą, kontroliavusias rusų pajėgas, vaizdai išprovokavo didžiulį pasipiktinimą ir naują sankcijų Maskvai bangą.

Ukrainiečių pajėgų atkovotoje Bučoje žurnalistai praėjusį savaitgalį rado lavonų civiliais drabužiais; kai kurie šių nužudytų žmonių buvo už nugaros surištomis rankomis.

Kremlius neigia, kad rusų pajėgos žudė civilius, ir sako, kad lavonų Bučoje vaizdai yra suklastoti.

Vokietijos eksministrai pateikė skundą dėl įtariamų Rusijos karo nusikaltimų

Du buvę Vokietijos ministrai ketvirtadienį federaliniams prokurorams pateikė skundą, prašydami Rusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, atžvilgiu pradėti tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.

Buvusi teisingumo ministrė Sabine Leutheusser-Schnarrenberger (Zabinė Loithoiser-Šnarenberger) ir buvęs vidaus reikalų ministras Gerhartas Baumas paragino patraukti atsakomybėn asmenis, kurie, jų nuomone, yra atsakingi už žiaurumus Ukrainoje. Šiam tikslui eksministrai nori pasinaudoti Vokietijos įstatymų nuostatomis, leidžiančiomis bausti už užsienyje įvykdytus sunkius nusikaltimus.

Vokietijai pritaikius „universaliosios jurisdikcijos“ taisyklę, anksčiau šiemet pirmą kartą už nusikaltimus žmoniškumui buvo nuteistas aukšto rango Sirijos pareigūnas.

Advokatas Nikolaos Gazeas (Nikolajas Gazejas), eksministrų vardu parengęs 140 puslapių skundą, nurodė, kad jis nukreiptas ne tik prieš Rusijos vadovybę (V. Putiną ir 32 jo Saugumo tarybos narius), bet ir prieš „ištisą virtinę Rusijos kariuomenės narių“.

Teisė šioje situacijoje yra ginklas.

Pasak teisininko, skunde išsamiai aprašomi įvairūs nusikaltimai – nuo išpuolio prieš atominę elektrinę iki gimdymo namų bombardavimo Mariupolio uostamiestyje.

N. Gazeas pridūrė, kad federaliniai prokurorai, spręsdami, ar pradėti bylą, taip pat gali remtis žvalgybos agentūrų gauta informacija.

Jis konkrečiai paminėjo ketvirtadienį savaitraščio „Der Spiegel“ paskelbtą informaciją, kad Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra perėmė radijo pranešimus tarp Rusijos karių, aptarinėjusių civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste.

Nors Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorai taip pat tiria galimus karo nusikaltimus Ukrainoje, N. Gazeas pabrėžė, kad lygiagretūs tyrimai keliose jurisdikcijose yra prasmingi ir gali vienas kitą papildyti.

„Teisė šioje situacijoje yra ginklas, – sakė G. Baumas, – ir mes norime juo pasinaudoti.“

EP reikalauja nutraukti naftos, anglies ir dujų importą iš Rusijos

Europos Parlamentas ketvirtadienį per simbolinį balsavimą pasisakė už tai, kad būtų visiškai uždraustas Rusijos energijos išteklių importas į Europos Sąjungą, valstybėms narėms sutarus dėl siauresnių sankcijų rusiškoms anglims.

Per balsavimą už raginimą „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“ pasisakė 513 europarlamentarų, 22 balsavo prieš, 19 susilaikė.

Nors rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) jos priėmimą pavadino „labai svarbiu momentu“, kuriuo Ukrainai buvo pasiųsta „aiškiausia žinia“ dėl ES paramos masto.

Neįpareigojanti rezoliucija buvo priimta 27 ES valstybių ambasadoriams ketvirtadienį svarstant Europos Komisijos pasiūlymą, kuriame, be kitų prekybos priemonių, numatytos sankcijos rusiškoms anglims.

Kai kurios ES valstybės ragino uždrausti ir naftos importą, tačiau tam priešinasi kitos šalys, kurių ekonomikos yra labai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių, tarp jų Vokietija.

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. gamtinių dujų, 45 proc. akmens anglių ir 25 proc. žaliavinės naftos.

Angliavandeniliai sudaro du trečdalius Rusijos eksporto, o eksporto pajamos sudaro pusę šalies biudžeto. ES yra didžiausia rusiškų angliavandenilių pirkėja.

Trečiadienį ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) Europos Parlamentui sakė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, ES, mokėdama už rusišką iškastinį kurą, Rusijos iždą papildė 35 mlrd. eurų.

Pasak jo, ši suma viršija milijardą eurų, kuriuos ES yra numačiusi skirti ginklų tiekimui Ukrainai.

EP savo rezoliucijoje taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti, ko Kyjivas nekart prašė Europos.

Praėjusios savaitės pabaigoje R. Metsola tapo pirmąja ES institucijų vadove, apsilankiusia Ukrainoje nuo karo pradžios.

J. Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) Kyjive viešės penktadienį.

Maskva žada atsakyti į JAV įvestas naujas sankcijas

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija ketina atsakyti į JAV sankcijas dviem prezidento V. Putino dukterims taip, kaip jai atrodys tinkama.

„Rusija neabejotinai atsakys ir padarys tai taip, kaip jai atrodys tinkama“, – sakė D. Peskovas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė sankcijas dviem V. Putino dukterims, pristatydamos naują politinių ir ekonominių sankcijų Rusijai paketą, atsakant į jos įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje.

Per konferencinį pokalbį su žurnalistais D. Peskovas nurodė, kad šios sankcijos „papildo virtinę visiškai pašėlusių apribojimų“, o pats faktas, kad jos taikomos šeimos nariams, jau „kalba pats už save“.

„Tai kažkas, ką sunku suprasti ir paaiškinti. Bet, deja, su tokiais priešininkais tenka susidurti“, – kalbėjo D. Peskovas.

Naujosios JAV sankcijos palies V. Putino dukteris – Mariją ir Kateriną, gimusias 1985 ir 1986 metais. Jų jis susilaukė su buvusia žmona Liudmila. Apie poros skyrybas paskelbta 2013 metais.

Kremlius detales apie V. Putino dukterų asmeninį gyvenimą laiko paslaptyje.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, vyresnioji dukra Marija Voroncova yra endokrinologė ir vienos Rusijos medicinos tyrimų bendrovės bendrasavininkė. Manoma, jog ji ištekėjusi už vieno olandų verslininko.

Jaunesnioji V. Putino dukra Katerina Tichonova yra mechanikos mokslų specialistė ir vadovauja Maskvos valstybinio universiteto Dirbtinio intelekto institutui, skelbia vietos žiniasklaida.

Šie asmenys praturtėjo Rusijos žmonių sąskaita. Kai kurie iš jų yra atsakingi už paramą, reikalingą Putino karui Ukrainoje paremti.

Naujos sankcijos taip pat pritaikytos Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žmonai ir dukrai bei Rusijos saugumo tarybos nariams, įskaitant buvusį Rusijos prezidentą ir premjerą Dmitrijų Medvedevą ir dabartinį ministrą pirmininką Michailą Mišustiną.

„Šie asmenys praturtėjo Rusijos žmonių sąskaita. Kai kurie iš jų yra atsakingi už paramą, reikalingą Putino karui Ukrainoje paremti“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

„Manome, kad daug Putino turto yra paslėpta pas šeimos narius, todėl ir taikomės [sankcijomis] į juos“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, turėdamas omenyje Kremliaus šeimininko suaugusias atžalas.

Ukraina: siekiant dialogo, Rusija turi sumažinti „priešiškumą“

Ukraina ketvirtadienį paragino Rusiją parodyti, kad ji yra pasirengusi dialogui, sumažinant „priešiškumą“, Maskvai apkaltinus ukrainiečių derybininkus pakeitus savo reikalavimus po kovą vykusių tiesioginių derybų.

„Jeigu Maskva nori parodyti savo pasirengimą dialogui, ji turėtų sumažinti priešiškumo laipsnį“, – Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Ukraina prašo NATO ginklų, kol dar ne per vėlu

D. Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog NATO narės atsiųs Kyjivui reikalingų ginklų, tačiau pabrėžė, kad jos turi veikti greitai, kol Rusija nepradėjo dar vieno didelio puolimo.

Po susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje D. Kuleba sakė: „Esu atsargiai optimistiškai nusiteikęs dėl mūsų diskusijų rezultatų.“

Jis atsisakė nurodyti, kurios šalys tieks ginkluotę ir kokia jie bus, tačiau sakė, kad ginklai turi greitai pasiekti Ukrainą, nes Rusija ruošiasi naujam puolimui rytiniame Donbaso regione.

„Neabejoju, kad Ukraina turės kovai reikalingų ginklų. Klausimas yra dėl terminų. Ši diskusija nėra apie ginklų sąrašą. Diskusija vyksta dėl terminų“, – sakė ukrainiečių diplomatijos vadovas žurnalistams.

„Arba padėsite mums dabar, ir kalbu apie dienas, o ne savaites, arba jūsų pagalba ateis per vėlai. Ir daug žmonių žus, daug civilių neteks savo namų, daug kaimų bus sugriauta. Būtent todėl, kad ši pagalba atėjo per vėlai“, – kalbėjo D. Kuleba.

„Mūšis dėl Donbaso (Rytų Ukrainoje) primins Antrąjį pasaulinį karą su didelėmis operacijomis, manevrais, tūkstančių tankų, šarvuočių, lėktuvų, artilerijos dalyvavimu“, – sakė D. Kuleba.

„Rusija turi savo planą, mes turime savąjį, o šio mūšio rezultatai bus sprendžiami mūšio lauke“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat kritikavo Vakarų šalis, kad jos nesugebėjo pakankamai greitai įvesti sankcijų arba ėmėsi veiksmų per vėlai, kaip, pavyzdžiui, dėl Kyjivo pakraštyje esančio Bučos miesto, kuriame buvo pranešta apie karo nusikaltimus.

„Kiek turi įvykti bučų, kad galėtumėte taikyti sankcijas? Kiek vaikų, moterų, vyrų turi žūti – kiek reikia prarasti nekaltų žmonių gyvybių – kad suprastumėte, jog negalima leisti nuovargio nuo sankcijų, kaip ir mes negalime leisti nuovargio nuo kovos“, – žurnalistams sakė D. Kuleba.

Paklaustas apie socialinėje žiniasklaidoje plintančią vaizdo medžiagą, kurioje Ukrainos kariai, manoma, šaudo į rusų belaisvį, D. Kuleba sakė, kad „gali būti pavienių incidentų“, tačiau Ukrainos kariuomenė „laikosi karo taisyklių“, o pažeidimai bus tiriami.

Tačiau jis pridūrė, kad stebėtojai nesupranta, kaip jaučiasi žmogus, matydamas žiaurumų mūšio lauke nuotraukas, palyginti su „žinojimu, kad pažįstamas žmogus buvo prievartaujamas keturias dienas iš eilės“.

„Tai nėra pasiteisinimas tiems, kurie pažeidžia karo taisykles abiejose fronto pusėse, bet yra dalykų, kurių jūs paprasčiausiai negalite suprasti, atsiprašau“, – sakė ministras.

JT pasiuntinys: kitas žingsnis Bučoje – tyrimų vykdymas

JT vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas) ketvirtadienį lankydamasis netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste pareiškė, kad bus tiriamos civilių žūties mieste aplinkybės.

„Pasaulis jau dabar yra labai sukrėstas“, – sakė M. Griffithsas mieste, kur po Maskvos pajėgų pasitraukimo buvo rasta daugybė civilių gyventojų lavonų, ir pridūrė, kad „kitas žingsnis yra tyrimų vykdymas“.

Turkija: žudynės Bučoje aptemdė Rusijos ir Ukrainos derybas

Ukrainos Bučos mieste ir kitose vietovėse netoli Kyjivo po Rusijos pajėgų atsitraukimo rastų kūnų vaizdai aptemdė pozityvią atmosferą, tvyrojusią po neseniai vykusių Rusijos ir Ukrainos derybų, ketvirtadienį pareiškė Turkija.

„Vaizdai Bučoje, Irpinėje ir kituose regionuose yra nepriimtini. Šios scenos aptemdė derybas“, – po NATO susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavuhoglu).

Vaizdai Bučoje, Irpinėje ir kituose regionuose yra nepriimtini. Šios scenos aptemdė derybas.

„Atsirandanti teigiama atmosfera, deja, buvo aptemdyta“, – pridūrė jis.

NATO narė Turkija, palaikanti draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, tarpininkauja pastangoms užbaigti prieš šešias savaites prasidėjusį karą.

Praėjusią savaitę Turkija priėmė Rusijos ir Ukrainos derybininkų grupes. Kovo 31 dieną M. Cavusoglu pareiškė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministrai galėtų susitikti per dvi savaites.

Nužudymų Bučoje vaizdai pasirodė praėjusį savaitgalį. Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusijos pajėgas nužudžius šimtus civilių gyventojų platesniame regione aplink Kyjivą. Maskva tokius kaltinimus neigia.

Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį tvirtino, kad derybos bus tęsiamos, ir pridūrė, kad Rusija ir Ukraina „šiltai“ vertina galimybę, kad Turkija surengtų dar vieną derybų raundą.

Anksčiau ketvirtadienį Rusija apkaltino Ukrainos derybininkus, kad šie po derybų Stambule pakeitė savo reikalavimus. Maskva taip pat pareiškė, jog Kijevas esą nesuinteresuotas nutraukti kautynes.

Ukraina paragino Rusiją mažinti „priešiškumą“ ir taip parodyti, kad ji pasirengusi dialogui.

M. Cavusoglu pranešė, kad Briuselyje susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir sakė jam, jog scenos iš Bučos yra „gėdingos žmonijos vardui“.

A. Lukašenka nori dalyvauti derybose karui Ukrainoje užbaigti

Baltarusijos, pagrindinės Rusijos sąjungininkės, autoritarinis lyderis Aliaksandas Lukašenka ketvirtadienį paragino įtraukti Minską į taikos derybas karui Ukrainoje užbaigti, pavartodamas Maskvos draudžiamą terminą.

Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą Ukrainos kontekste yra numatytos bausmės.

Tačiau A. Lukašenka ketvirtadienį susitikime su saugumo pareigūnais ne kartą pavartojo žodį „karas“.

Jis skundėsi, kad Minskas nedalyvauja Kyjivo ir Maskvos delegacijų taikos derybose, kurių atskiri etapai jau vyko Baltarusijoje ir Stambule.

„Remiamės tuo, kad šis karas vyksta čia pat už tvoros nuo mūsų šalies, ir jis turi didelį poveikį padėčiai mūsų šalyje“, – sakė A. Lukašenka.

„Todėl negali būti jokių atskirų susitarimų už Baltarusijos nugaros, – nurodė jis. – Jeigu jau jūs įtraukėte mus į tai – pirmiausia (kalbu apie) Vakarų šalis – tuomet derybose turėtų būti išgirsta Baltarusijos pozicija.“

Baltarusija leidžia Rusijos pajėgoms naudotis savo sieną su Ukraina turinčia teritorija ir surengė tris Rusijos ir Ukrainos taikos derybų etapus.

A. Lukašenka skundėsi, kad praėjusį mėnesį Stambule vykusios derybos buvo „Vakarų spaudimo Ukrainai už jokius pinigus nevykti į Baltarusiją“ rezultatas.

Tačiau jis patikino, jog Baltarusija primygtinai nereikalauja, kad derybos vyktų jos teritorijoje.

„Tegul jie ten veda derybas. Svarbiausia, kad tik būtų rezultatas. Nes, dar kartą pabrėžiu, karas daro didelę žalą Baltarusijai“, – nurodė A. Lukašenka.

Ukrainos URM vadovas: S. Lavrovas yra nusikaltimų bendrininkas

D. Kuleba ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas yra Maskvos pajėgų Ukrainoje įvykdytų „nusikaltimų bendrininkas“, nes, anot jo, siekia juos pateisinti.

„Tai, kad jis pateisina Mariupolio ligoninės bombardavimą ir karo nusikaltimus, įvykdytus Bučoje bei kituose Ukrainos miestuose ir kaimuose, taip pat vadina juos falsifikacijomis, daro jį šių nusikaltimų bendrininku“, – sakė D. Kuleba po susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje.

PSO ragina įleisti humanitarinę pagalbą į Mariupolį

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį paragino įleisti humanitarinę pagalbą į rusų pajėgų apsuptą Ukrainos Mariupolio miestą ir pranešė, kad per karą patvirtinta daugiau nei 90 išpuolių prieš sveikatos priežiūros tarnybas.

PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė) per spaudos konferenciją Lvive apgailestavo, kad nors medikų pagalba pasiekė daug „paveiktų rajonų“, kai kurie tebėra nepasiekiami.

„Tiesa, kai kur tebėra labai sunku. Manau, visi sutiksime, kad svarbiausias turėtų būti Mariupolis“, – žurnalistams sakė H. Kluge.

H. Kluge pažymėjo, kad PSO „į labiausiai nukentėjusius šalies rajonus pristatė daugiau nei 185 tonas medicininių prekių, kurios pasiekė pusę milijono žmonių“.

JT sveikatos agentūra taip pat pranešė patvirtinusi 91 išpuolį prieš įvairius sveikatos priežiūros objektus, įskaitant atsargų sandėlius, greitosios pagalbos automobilius ir kelias ligonines.

„Tai akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – sakė H. Kluge, pabrėždamas, kad PSO neturi įgaliojimų įvardinti šių išpuolių kaltininkus, tačiau patvirtina tokių išpuolių faktą.

PSO regiono direktorius taip pat pažymėjo, kad „50 procentų Ukrainos vaistinių, manoma, yra uždarytos, o 1 000 sveikatos priežiūros įstaigų yra netoli konflikto rajonų arba pasikeitusios kontrolės rajonuose“.

EP simboliniu balsavimu pritarė energetikos išteklių importo iš Rusijos draudimui

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) simboliniu balsavimu pritarė visiškam energetikos išteklių importo iš Rusijos į bloką draudimui.

513 parlamento narių balsavo už, 22 – prieš, o 19 susilaikė. Nors priimta rezoliucija neįpareigojanti, parlamento pirmininkė Roberta Metsola pavadino tai „svarbia akimirka“, kuri siunčia Ukrainai stiprų ženklą, parodantį ES paramos šiai šaliai mastą.

Šis balsavimas surengtas atskirai nuo ketvirtadienį vykusių 27 ES šalių ambasadorių diskusijų apie galimybę priimti Europos Komisijos (EK) siūlymą pritaikyti sankcijas, be kita ko, rusiškai angliai. Kai kurios bloko šalys norėjo žengti dar vienu žingsniu į priekį ir taip pat uždrausti rusiškos naftos importą, tačiau tam priešinosi kitos valstybės, kurios yra labai priklausomos nuo Rusijos energetikos išteklių, kaip Vokietija.

2021 metais Rusija buvo atsakinga už 45 proc. viso ES anglių importo, 25 proc. naftos importo ir apie 45 proc. dujų importo. Rusijai šios žaliavos yra itin svarbūs pajamų šaltiniai. ES yra didžiausia jos klientė.

ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis trečiadienį sakė EP, kad nuo vasario 24 dienos blokas papildė Rusijos biudžetą 35 mlrd. eurų, kurie buvo sumokėti šaliai už iškastinį kurą. Ši suma gerokai didesnė, palyginti su 1 mlrd. eurų, kuriuos ES skyrė ginklų tiekimui į Ukrainą.

EP savo rezoliucijoje taip pat pareikalavo tiekti Ukrainai daugiau ginklų. To jau kurį laiką prašo Kyjivas.

R. Metsola praėjusią savaitę tapo pirmąja kurios nors ES institucijos vadove, apsilankiusia Ukrainoje. Penktadienį Kyjive taip pat lankysis J. Borrellis ir EK pirmininkė U. von der Leyen.

PSO rengia nenumatytų atvejų planus galimoms cheminėms atakoms Ukrainoje

PSO rengia nenumatytų atvejų planus galimoms „cheminėms atakoms“ Ukrainos teritorijoje. Tai ketvirtadienį pareiškė PSO Europos padalinio vadovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Atsižvelgiant į dabartinės situacijos neapibrėžtumą, nėra jokių garantijų, kad karas nepablogės, – sakoma Hanso Klugės pranešime. – PSO svarsto visus scenarijus ir rengia nenumatytų atvejų planus įvairioms situacijoms, kurios gali paveikti Ukrainos žmones – nuo ilgalaikio didelio nukentėjusiųjų skaičiaus gydymo iki cheminių atakų.“

Vakarų šalių pareigūnai jau ne kartą išreiškė būgštavimus, kad Rusija Ukrainoje gali panaudoti cheminius ir biologinius ginklus, kurių padariniai būtų juntami ir kitose šalyse. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu kaltina Kyjivą, kad šis planuoja Ukrainoje pats surengti cheminę ataką ir tuomet dėl jos kaltę suversti Maskvai.

H. Kluge taip pat teigė, kad PSO bendradarbiauja su Europos Sąjunga (ES) dėl pacientų iš Ukrainos paskirstymo ir galimybių nukreipti juos gydymui į kitas Europos šalis. Pasak jo, PSO į Ukrainą jau pristatė daugiau kaip 185 tonas medicinos priemonių ir netrukus pristatys dar 125.

PSO duomenimis, Ukrainoje atakų taikiniu iki šiol tapo 91 sveikatos priežiūros įstaiga. Dėl to žuvo 73 žmonės.

Rusija kaltina Ukrainą po Stambulo derybų pakeitus reikalavimus

Rusija ketvirtadienį apkaltino Ukrainos derybininkus pakeitus reikalavimus po praėjusio mėnesio derybų Stambule ir teigė, kad Kyjivas nėra suinteresuotas nutraukti kovas.

Rusijos ir Ukrainos derybininkai kovo mėnesį susitiko Stambule, tačiau nebuvo jokių ženklų, kad konfliktas rimtų. Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas sakė, kad trečiadienį Ukrainos pusė pristatė savo susitarimo projektą.

„Jis rodo nukrypimą nuo svarbiausių nuostatų, išdėstytų susitikime Stambule kovo 29 dieną“, – sakė jis. Turkijoje „ukrainiečiai aiškiai pareiškė, kad būsimos (tarptautinės) saugumo garantijos Ukrainai netaikomos Krymui ir Sevastopoliui“, – sakė S. Lavrovas, turėdamas galvoje teritoriją, kurią Maskva aneksavo 2014 metais. „Vakardienos projekte šio aiškaus pareiškimo nėra“, – pridūrė jis.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad ukrainiečiai nori, jog Rusijos ir Ukrainos lyderiai akis į akį aptartų Krymo ir separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje klausimą. „Kitame etape Ukrainos šalis tikrai prašys karių išvedimo ir iškels naujas išankstines sąlygas“, – prognozavo S. Lavrovas. „Tai nepriimtina.“

Jis apkaltino Ukrainos valdžią siekiant sužlugdyti derybas ir nenorint baigti ilgiau nei mėnesį trunkančias kovas. „Mes tai vertiname kaip fakto, kad Kyjivo režimą kontroliuoja Vašingtonas ir jo sąjungininkai, stumiantys prezidentą Volodymyrą Zelenskį tęsti karo veiksmus, apraišką“, – sakė S. Lavrovas.

V. Putinas suteikė R. Kadyrovui generolo leitenanto laipsnį

Ketvirtadienį Grozne buvo surengta iškilminga ceremonija, kurios metu buvo perskaitytas kovo pabaigoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įsakas dėl generolo leitenanto laipsnio suteikimo Čečėnijos vadovui Ramzanui Kadyrovui. Jam taip pat buvo įteikti generolo leitenanto antpečiai.

Tūkstančius čečėnų smogikų į Ukrainą pasiuntęs Čečėnijos lyderis turėjo generolo majoro laipsnį, kuris jam buvo suteiktas 2020 metais. Be to, R. Kadyrovas yra „Rusijos Federacijos didvyris“.

Slovakijos premjeras pasiūlys V. Zelenskiui ekspertų karo nusikaltimams tirti pagalbą

Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris, ketvirtadienį vykstantis į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, pasiūlys jam pasinaudoti slovakų ekspertų patirtimi tiriant karo nusikaltimus. Vyriausybės vadovas tai pareiškė Slovakijos radijui.

„Slovakija pritaria iniciatyvai sudaryti Tarptautinį tribunolą karo nusikaltimams Ukrainoje tirti. Todėl aš pasiūlysiu prezidentui V. Zelenskiui pasitelkti grupę mūsų ekspertų tiriant šiuos nusikaltimus“, – sakė E. Hegeris.

Jis taip pat pareiškė, jog Slovakija gali padėti Ukrainai eksportuoti kviečius.

„Slovakija nori padėti Ukrainai eksportuoti kviečius geležinkeliu per savo teritoriją. Šiandien Ukrainos uostai, per kuriuos ji eksportavo kviečius, užblokuoti. Mūsų pagalba gali padaryti esminį teigiamą poveikį pasaulio maisto produktų rinkai, kurioje kainos dėl karo Ukrainoje didėja“, – sakė Slovakijos premjeras. Jis pareiškė ketinąs apsvarstyti šį pasiūlymą su V. Zelenskiu.

E. Hegeris lankysis Ukrainoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Kovo viduryje Ukrainos sostinėje su V. Zelenskiu susitiko Čekijos, Slovėnijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Petras Fiala, Janezas Janša ir Mateuszas Morawieckis.

„Spiegel“: Vokietijos žvalgybos tarnyba turi perimtus pokalbius apie Bučos žudynes

Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos kareivių, kurie kalbasi apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, radijo srautą, ketvirtadienį pranešė „Spiegel“ – tai yra nauji įrodymai, susiejantys Maskvos kariuomenę su šiomis žmogžudystėmis.

Panašu, kad dalis surinktos garso medžiagos susijusi su negyvomis aukomis, rastomis pagrindinėje Bučos gatvėje, rašo žurnalas, cituodamas Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND parlamente už uždarų durų pateiktą pranešimą.

Tarp perimtų pokalbių girdėti kareivis, kalbantis apie tai, kaip jis su būrio draugais nušovė dviračiu važiavusį žmogų. Tarp 20 lavonų, rastų palei medžiais apsodintą gatvę, kai iš ten pasitraukė Rusijos kariuomenė, AFP žurnalistai Bučoje matė ant žemės gulinčius tris kūnus su dviračiais. Tačiau Kremlius neigia kaltinimus masinėmis žudynėmis tvirtindamas, kad vaizdai iš Bučos yra „klastotės“ arba kad žmonės mirė Rusijos kareiviams jau pasitraukus.

„Spiegel“ teigia, kad BND perimti garso failai taip pat liudija apie „Wagner“ samdinių grupuotės vaidmenį vykdant žiaurumus.

Taip pat atrodo, kad žudynės nebuvo atsitiktiniai veiksmai. Atvirkščiai, kareiviai kalba apie žudymą „tarsi apie kasdienį savo gyvenimą“, rašo žurnalas.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusio mėnesio palydovinės nuotraukos yra tvirtas įrodymas, atremiantis Rusijos skelbiamą žiaurumų neigimą. Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 d. ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių atvaizdus visi matėme, ten gulėjo mažiausiai nuo kovo 10 dienos“, sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas. „Patikimi įrodymai rodo, kad Rusijos karinės ir saugumo pajėgos buvo dislokuotos šioje srityje nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – sakė jis. Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, kurias matė Vokietijos pareigūnai, gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė, jog tai yra „mūsų duomenys, tačiau, kaip žinote, nekomentuojame žvalgybos šaltinių kilmės“.

Juodkalnija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus

Juodkalnija paskelbė nepageidaujamais asmenimis keturis Rusijos diplomatus. Tai ketvirtadienį pranešė šios Balkanų šalies Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

„Juodkalnijos užsienio reikalų ministerija paskelbė nepageidaujamais asmenimis dar keturis Rusijos Federacijos ambasados Juodkalnijoje diplomatus“, – sakoma pranešime.

Rusijos diplomatai turi palikti šalį per septynias dienas, pažymima pranešime.

Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva atitinkamai atsakys į keturių jos diplomatų išsiuntimą.

Vakarų šalys nuo vasario 24 d., Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios, jau paskelbė nepageidaujamais asmenimis daugiau kaip 300 Rusijos diplomatų. Daugiausiai jų išsiuntė Lenkija (45), Vokietija (40), Slovakija (35), Prancūzija (35), Italija (30).

EK vadovė penktadienį vyksta į Kyjivą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį vyks į Kyjivą, kad išreikštų Europos „nesvyruojančią paramą“ Ukrainai jos kovoje su Rusija.

„Ukrainos žmonės nesipelnė mūsų solidarumo. Todėl rytoj aš keliausiu į Kyjivą, – lankydamasi Stokholme žurnalistams sakė EK vadovė. – Noriu pasiųsti itin tvirtą žinią apie nesvyruojančią paramą Ukrainos žmonėms ir jų drąsiai kovai už mūsų bendras vertybes.“

Kremlius pripažįsta, kad Rusija Ukrainoje patyrė didelių nuostolių

Rusija „per specialią karinę operaciją“ Ukrainoje patyrė didelių nuostolių. Tai ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Sky News“ pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

„Mūsų kariuomenė patyrė didelių nuostolių, tai milžiniška tragedija mums“, - sakė jis.

Kovo 25 d. Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo 1 351 Rusijos kariškis, o dar 3 825 buvo sužeisti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau nukauta beveik 19 tūkst. Rusijos kareivių.

Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių šeimos bus atleistos nuo mokesčio už šiukšlių išvežimą

Sibiro mieste Irkutske komunalines paslaugas teikianti bendrovė informavo apie specialią lengvatą Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių šeimoms – jos bus atleistos nuo mokesčio už šiukšlių išvežimą, praneša naujienų agentūra UNIAN.

Atitinkamą skelbimą Irkutsko regiono šiukšlių tvarkymo operatorė „RT-NEO Irkutsk“ paskelbė savo tinklalapyje, kurio adresas -

„Adresai, kuriais buvo įregistruoti arba gyveno žuvę kariškiai, bus atleisti nuo mokesčio už paslaugą nuo 2022 metų vasario 1 d.“.

Bendrovė teigia nurašysianti šių šeimų įsiskolinimus ir delspinigius, o naujų mokesčių nebeskaičiuosianti. Ji nepaaiškina, kaip gaus tikslius duomenis apie aukas.

Viena iš Rusijos internaučių, prisistačiusi Polina, šį pranešimą kompanijos tinklalapyje ironiškai pakomentavo taip: „Super, labai ačiū! Aš taip džiaugiuosi, nors ne veltui mano vyras žuvo!!!“ Bet po kelių minučių šis komentaras jau buvo ištrintas.

G-7 šalys sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai

Didysis septynetas (G-7) ketvirtadienį ketvirtadienį sutarė paskelbti naujas sankcijas Maskvai dėl „siaubingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumų“ prieš civilius Ukrainoje.

G-7 lyderiai sutarė uždrausti „naujas investicijas į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant energetikos sektorių“, taip pat išplėsti tam tikrų prekių eksporto draudimus ir sugriežtinti spaudimą Rusijos bankams ir valstybinėms bendrovėms, sakoma jų pareiškime.

Jie taip pat pažadėjo „sustiprinti savo kampaniją prieš elitą ir jo šeimos narius, kurie remia prezidento [Vladimiro] Putino karo veiksmus“.

Europolas griežtina kovą su dėl karo Ukrainoje augančiu nusikalstamumu

Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra ketvirtadienį pranešė griežtinanti kovos su nusikalstamumu priemones dėl karo Ukrainoje galimai sukeltos nusikalstamumo bangos.

Hagoje įsikūręs Europolas surengė ES valstybių narių susitikimą, kur daugiausia dėmesio buvo skirta žvalgybos duomenų rinkimui ir operacijoms, „susijusioms su sunkių nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo grėsme, kylančia dėl karo Ukrainoje“.

Remiantis Europolu, tolesni įvykiai Ukrainoje „gali paskatinti nusikalstamos veikos augimą“.

„Pirminė žvalgybinė šių nusikalstamų grėsmių analizė atskleidė nusikalstamumo modelius daugelyje sričių, įskaitant prekybą žmonėmis, sukčiavimą internetu, elektroninius nusikaltimus ir neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais“, – nurodė agentūra.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas praėjusį mėnesį perspėjo bloką, jog jis turi užtikrinti, kad iš Ukrainos bėgančios moterys ir vaikai netaptų prekeivių žmonėmis aukomis.

Per šešias savaites nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4,3 mln. žmonių, rodo ketvirtadienį Jungtinių Tautų paskelbti duomenys.

Pasak Europolo, Europa išgyvena didžiausią migracijos krizę po Antrojo pasaulinio karo.

Maždaug 90 proc. Ukrainą palikusių žmonių yra moterys ir vaikai. Jungtinės Tautos perspėja, kad daugelis jų yra lengvai pažeidžiami ir gali tapti išnaudotojų aukomis.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje