Korupcijos gniaužtai

V.Plakhuta buvo vienas iš Maidano revoliucijos, supurčiusios Ukrainą 2014 m., dalyvių. Nuvertus Viktoro Janukovyčiaus administraciją, jis pasuko į politiką – buvo paskirtas pareigūnu, atsakingu už karinį aprūpinimą bei reformas kariuomenėje. Jis plušėjo Ukrainos Ekonomikos, vystymosi ir prekybos ministerijoje.

Deja, daugelis jaunų idealistų, taip pat ir Viktoras, norėjusių iš esmės pakeisti situaciją pilietinio konflikto, skurdo ir korupcijos draskomoje Ukrainoje, pasitraukė: V.Plakhuta atsistatydinimo pareiškimą parašė praėjus 10 mėnesių po to, kai įsidarbino.

Anot jo, buvo tiesiog neįmanoma dirbti. "Departamente mano darbas buvo tik tenkinti tam tikrų žmonių asmeninius interesus. Netgi buvau įtrauktas į korupcines schemas", – prisipažino Viktoras.

Anot jo, nemažai žmonių Kijeve iš karo Donbase labai neblogai pasipelnė – ministerija be konkursų sudarydavo įvairius abejonių keliančius karinius kontraktus su tam tikrais asmenimis ir jų valdomomis įmonėmis, nors tuo pat metu Ukrainos kariams ir savanoriams Rytuose trūko būtiniausios įrangos.

Skųsdamasis, kad stringa būtinos reformos, neseniai savo postą paliko Ukrainos Odesos sričiai kurį laiką vadovavęs buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

Paskui jį pasekė ir Ukrainos nacionalinės policijos vadovė Katia Dekonoidzė.

Kaltinimai korupcija – labai nemalonūs Kijevo vyriausybei, kuri ir taip sulaukia daug kritikos iš ES dėl stringančių reformų.

Ypač didelė pasipiktinimo banga kilo po to, kai buvo oficialiai paviešinti po Maidano revoliucijos naujai į valdžią atėjusių Ukrainos politikų sukaupti turtai – atskleista, kad kai kuriems priklauso bažnyčios ir vyno rūsiai, sklidini prabangių gėrimų. Kiti laiko seifuose tūkstančius eurų ir JAV dolerių, įvairių brangenybių, prabangių laikrodžių kolekcijas ir t.t.

Tiesa, V.Plakhutai rūpi ne politikų turtai, o gynybos sektorius – jeigu paaiškėtų, kad tam tikri asmenys valdžios koridoriuose neblogai pelnosi iš karo šalies rytuose, tai būtų didžiulis smūgis šalies vadovo Petro Porošenkos administracijai.

Trūksta viešumo

Deja, "Transparency International" negali įvertinti karinių sandorių skaidrumo, kadangi beveik visi dokumentai klasifikuojami kaip valstybės paslaptis.

Daugeliui, kurie nori neteisėtai pasipelnyti, "valstybės paslapties" įstatymas tai leidžia nesunkiai padaryti. Mat svarbiausia informacija niekam nėra žinoma.

Žurnalistai arba tokie aktyvistai, kaip Viktoras, rizikuoja ilgam sėsti į kalėjimą, jeigu bandytų tą informaciją paviešinti.

"Aš manau, kad ši sistema – būtent skirta vogti iš valstybės ir korupcijai kurti", – pažymėjo V.Plakhuta.

Ministerijos, kurioje dirbo Viktoras, atstovai nesiėmė komentuoti jiems mestų kaltinimų. Vargu ar bus pradėtas ir koks tyrimas. O valstybės pinigai toliau tekės į nešvarių politikų ir verslininkų kišenes. Gynybos ministerija neseniai patvirtino, kad kitais metais ginklams pirkti išleis net 500 mln. JAV dolerių.

Viktoras įsitikinęs, kad nemaža dalis šių pinigų vėl atiteks tiems, kuriems neturėtų. Dėl to, jo teigimu, reikia viešinti visus sandorius.

Jam pritaria ir Oksana Sirojid, opozicijos politikė ir Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoja.

"Žmonės turi žinoti, kiek vienas tankas kainuoja valstybei ir kiek tiksliai jų nuperkama. Savo kabinete turiu dokumentus, kuriuose matyti, kad tam tikruose sandoriuose yra akivaizdžių korupcijos apraiškų, tačiau negaliu apie tai viešai kalbėti", – sakė politikė.

"Nuskambės juokingai, tačiau Ukrainoje net pats apibrėžimas, kas yra valstybės paslaptis, yra laikomas valstybės paslaptimi", – pridūrė vienas teisininkas, dirbantis su saugumo sektoriumi, tačiau nenorėjęs paviešinti savo tapatybės.

Abejotini sandoriai

Tačiau netgi sutartys, kurios yra žinomos visuomenei, kelia daug klausimų – pavyzdžiui, kompanija "Lenin Forge" Ukrainos laivynui pardavė valčių. O šią įmonę faktiškai valdo prezidentas P.Porošenka.

"Bogdan Motors" aprūpina Ukrainos kariuomenę sunkvežimiais, o su šia įmone yra siejamas Ihoris Gladkovskis – šalies Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pirmasis pavaduotojas. Negana to, jis – buvęs P.Porošenkos verslo partneris.

Apie šiuos sandorius informacijos nėra daug – visa tai vėlgi yra valstybės paslaptis. "Bogdan Motors" atstovai teigė, kad vyriausybė su įmone pernai rudenį pasirašė dvi nereikšmingas sutartis. Tačiau daugiau informacijos apie tai nepateikė. O "Lenin Forge" apskritai nesiteikė atsakyti į jokius klausimus.

Tiek P.Porošenka, tiek I.Gladkovskis kategoriškai neigė, kad jie – susiję su minėtų įmonių kasdiene veikla.

Tačiau juk abu politikai priklauso Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai, kuri ir tvirtina karinius sandorius. Ar sutartys su "Bogdan Motors" ir "Lenin Forge" nebuvo aptariamos per tarybos posėdžius? Niekas nesiteikia į tai atsakyti.

"Jūs iš tiesų tikite, kad jiedu (P.Porošenka ir I.Gladkovskis) nedalyvauja įmonių veikloje? Juk jie yra bendrovių bendraturčiai. Sakyčiau, tai yra lakmuso popierėlis... Net jeigu jie sako, kad nedalyvauja arba dalyvauja nežymiai valdant tas įmones, vis tiek tai meta įtarimų šešėlį ant jų", – teigė vienas JAV karinės pramonės atstovas, palaikantis ryšius su Ukraina.

Sieks reformuotis?

Ukrainos vyriausybė tvirtina, kad kariniame sektoriuje rengiama didžiulė reforma – vienas iš pagrindinių darbų yra pertvarkyti "Ukroboronprom" – valstybės valdomą gynybos reikmenų gamybos kontroliuojančiąją bendrovę.

Ukrainos pajėgoms trūksta nemažai įrangos – kai prasidėjo karas Rytuose, nustekenta armija susidūrė su rimtais iššūkiais. Dabar kovos aprimusios, bet neaišku ar ilgam. "Ukroboronprom" galėtų tiekti armijai būtiną įrangą.

Vis dėlto daugelis abejoja, kad skaidrumas gynybos sektoriuje įmanomas – bent jau tol, kol egzistuos panašūs į valstybės paslaptį dalykai.

Kijevas nuolatos ragina Vakarus parduoti ginklų, tačiau Vakarų politikai griežtai kritikuoja Ukrainos valdžią dėl korupcijos. Negana to, besikeičiantis politinis klimatas JAV verčia galvoti, kiek dar ilgai Vašingtonas arba Vakarų Europos šalių sostinės rems reformų vengiančią Kijevo vyriausybę.