„Atskirties zonoje kilo didelių gaisrų, kurie gali turėti labai rimtų pasekmių“, – sekmadienį platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk.

„Tačiau šiandien neįmanoma kontroliuoti ir visiškai užgesinti gaisrų, nes atskirties zoną yra užėmusios Rusijos okupacinės pajėgos“, – sakė ji.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį nurodė, kad dėl Černobylio ir kitų Ukrainos atominių elektrinių apsaugos priemonių „padėtis išliko nepakitusi“.

Neįmanoma kontroliuoti ir visiškai užgesinti gaisrų, nes atskirties zoną yra užėmusios Rusijos okupacinės pajėgos.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūra praėjusią savaitę sakė, kad miškų gaisrai aplink Černobylį didelio radiacinio pavojaus nekelia.

TATENA nuo kovo 9 dienos negauna duomenų iš Černobylio. Sekmadienį agentūra sakė, kad jai neramu, jog nuo kovo 20 dienos elektrinėje nevyksta darbuotojų kaita.

Rusijos pajėgos elektrinę užėmė vasario 24-ąją, pirmąją invazijos dieną.

Černobylio elektrinėje 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa – atliekant saugos bandymą sprogo elektrinės 4-asis reaktorius. Tuomet pakilęs radioaktyvių dulkių debesis nuslinko virš Europos.

Uždaroje zonoje aplink elektrinę saugomi didžiuliai kiekiai radioaktyvių atliekų, be to, radioaktyvių teršalų yra susikaupę tos teritorijos grunte.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus buvo pastatytas milžiniškas naujas gaubtas, turintis apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio.

Trys kiti elektrinės reaktoriai elektrą gamino iki 2000-ųjų, kai ji galiausiai buvo uždaryta.

Kyjivas: Rusija gabena į Baltarusiją daugiau raketų

Rusijos kariuomenė ruošiasi naujoms raketų atakoms prieš Ukrainą ir į Baltarusiją gabena daugiau sviedinių, remdamasis karinės žvalgybos duomenimis, sekmadienio vakarą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak štabo, šios raketos skirtos naudojimui su „Iskander“ sistemomis. Jas veikiausiai paleis daliniai, dislokuoti netoli Kalinkavičų miesto pietryčių Baltarusijoje.

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Savaitgalį Ukrainos miestai daugybę kartų tapo rusiškų raketų taikiniais.

„Iskander“ sistemos yra pajėgios paleisti trumpojo nuotolio balistines ir sparnuotąsias raketas. Ekspertai neseniai pažymėjo, kad po pagrindinės raketos paleidimo kartu paleidžiamas dar vienas sviedinys, kurio tikslas – suklaidinti radarus ar raketų perėmimo įrangą.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis: Vakarams stinga ryžto

Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apkaltino Vakarus, kad šiems stinga ryžto.

Tokius prezidento komentarus cituoja portalas „Sky News“.

Savo kreipimesi V. Zelenskis vėl prašė naikintuvų ir tankų Rusijos invazijai atremti ir sukritikavo Vakarų „žaidžiamus žaidimus, kas ir kaip mums turėtų perduoti lėktuvus ir kitus gynybai skirtus ginklus“, kol tuo pat metu rusų raketos žudo civilius gyventojus.

Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas stebina. O jei tik tie, kurie jau 31 dieną galvoja, kaip perduoti dešimtis lėktuvų ir tankų, turėtų bent 1 proc. jų ryžto.

Ukrainos prezidentas taip pat nurodė sekmadienį pasikalbėjęs su Mariupolio gynėjais. „Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas stebina. O jei tik tie, kurie jau 31 dieną galvoja, kaip perduoti dešimtis lėktuvų ir tankų, turėtų bent 1 proc. jų ryžto“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas Ukrainos puolimas nuožmaus ukrainiečių pasipriešinimo, prie kurio prisideda JAV ir Vakarų šalių siunčiami ginklai, akivaizdoje daugelyje šalies teritorijų stagnuoja. Tačiau Vakarai iki šiol nepatiekė Ukrainai naikintuvų. Vašingtonas neseniai atmetė Lenkijos siūlymą atiduoti šaliai savo naikintuvus, NATO baiminantis, kad Aljansas gali būti įtrauktas į karą.

Kelis Ukrainos miestus sudrebino sprogimai

Sekmadienio vakarą Rusijos antskrydžių taikiniais tapo keli Ukrainos miestai, praneša vietos žiniasklaida.

Galingi sprogimai, be kita ko, supurtė Kyjivą, Lucką, Rivnę ir Charkivą. Anot pranešimų, Lucke pataikyta į degalų saugyklą. Apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos gaudė visose šalies srityse.

Tuo metu Ukrainos vadovybė apkaltino Rusijos kariuomenę „nežmoniška taktika“, įskaitant „dalinę ar visišką humanitarinių koridorių ir apsiaustų miestų blokadą“, sekmadienio vakarą tviteryje parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Pasak jo, Rusija taip pat tęsia „totalines raketų atakas“ prieš Ukrainos miestus.

„(Rusija) nebeturi kalbos, žmoniškumo, civilizuotumo, – rašė M. Podoliakas. – Tik raketas ir bandymus nušluoti (Ukrainą) nuo žemės paviršiaus.“

O. Scholzas: NATO nesiekia režimo pasikeitimo Rusijoje

Nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą, režimo pasikeitimas Rusijoje nėra NATO tikslas, sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pavadino Vladimirą Putiną „skerdiku“, kuris „negali likti valdžioje“.

Scanpix nuotr.

Tai „nėra nei NATO, nei JAV prezidento tikslas“, sakė O. Scholzas Vokietijos nacionaliniam televizijos kanalui ARD.

„Turėjau galimybę su juo ilgai pasikalbėti Baltuosiuose rūmuose, ir mes taip pat aptarėme šiuos klausimus“, – pridūrė jis.

Varšuvoje viešėjęs J. Bidenas šeštadienį apie Rusijos lyderį pareiškė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje.“

Jis taip pat pavadino V. Putiną „skerdiku“.

Vėliau Baltieji rūmai suskubo patikslinti, kad Vašingtonas nesiekia „pakeisti režimo“ Maskvoje, o Kremlius pareiškė, kad J. Bideno žodžiai gali pakenkti dvišaliams ryšiams.

„Demokratija, laisvė ir teisingumas turi ateitį visur“, – sekmadienį sakė O. Scholzas.

„Tačiau už šią laisvę turi kovoti žmonės ir tautos“, – pridūrė jis.

Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį perspėjo nesiimti žodinės „eskalacijos“ su Maskva.

Kyjivas ragina JT surengti Černobylio apsaugos misiją

Ukraina paragino Jungtinių Tautų Saugumo (JT) Tarybą paskelbti specialią saugumo zoną Černobylio atominei elektrinei. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk pareiškė, kad specialioji JT misija turėtų perimti teritorijos kontrolę, sekmadienį pranešė „Ukrainska Pravda“.

„Kalbant apie branduolinį saugumą, neatsakingi ir neprofesionalūs Rusijos kariuomenės veiksmai kelia rimtą grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir šimtams milijonų kitų europiečių“, – sakė ji. „Todėl raginame JT Saugumo Tarybą imtis skubių priemonių demilitarizuoti Černobylio atominės elektrinės išskirtinę zoną ir dislokuoti specialią JT misiją“, – pažymėjo ji. Toks žingsnis turėtų sumažinti riziką, kad Rusijos okupacinės pajėgos sukels dar vieną Černobylio avariją.

Kyjive pradedama organizuoti nuotolinį švietimą

Nuo pirmadienio moksleiviai Kyjive galės vėl dalyvauti pamokose – pradedama organizuoti nuotolinį švietimą. Tai praneša transliuotojas BBC.

Apie mokyklų atidarymą sekmadienį pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko. Jis nurodė, kad pamokos bus „labiau pritaikytos prie dabartinių sąlygų... naudojant kitokias švietimo platformas“.

„Svarbi šiandienos užduotis – leisti miestui gyventi ir dirbti net ir sudėtingomis karo padėties sąlygomis“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Klyčko. – Jie bando mus įbauginti. Tai nesuveiks!“

JT skaičiavimu, dėl Rusijos Ukrainoje sukelto karo iš šalies jau pasitraukė daugiau kaip pusė vaikų.

Ukraina: Rusijos kariai vėl apšaudė Rubižnės miestą

Kovo 28-osios rytą Rusijos kariai vėl apšaudė Luhansko srityje esantį Rubižnės miestą. Tai praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis srities gubernatoriumi Serhjumi Gaidajumi.

„Šį rytą – apmaudžios žinios: rusų kariai vėl apšaudė Rubižnę. Apgadintas gyvenamasis namas, rastas vieno žuvusiojo lavonas, dar vienas žmogus sužeistas ir hospitalizuotas“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė S. Gaidajus.

Aukų skaičius tikslinamas.

Apgadintas gyvenamasis namas, rastas vieno žuvusiojo lavonas, dar vienas žmogus sužeistas ir hospitalizuotas.

Ukraina teigia virš Kyjivo numušusi Rusijos raketą

Ukraina teigia, kad vėlų sekmadienio vakarą virš sostinės Kyjivo numušė Rusijos raketą, praneša portalas „Sky News“.

Netrukus po 23 val. nukritusios raketos nuolaužos sukėlė gaisrą privačiame objekte Darnickio rajone. Liepsnos buvo numalšintos apie 00 val. 30 min.

Rusijos kariams iki šiol nepavyko įgyvendinti vieno pagrindinių savo tikslų ir užimti Kyjivą, tad dabar jie miestą apšaudo.

Ukraina: Mariupolyje padėtis – katastrofiška

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos bombarduojamame Mariupolyje padėtis yra kastrofiška.

„Kol Mariupolis apgultas ir bombarduojamas, žmonės kovoja, kad išgyventų. Humanitarinė padėtis mieste yra katastrofiška. Rusijos ginkluotosios pajėgos miestą paverčia dulkėmis“, – perspėjo ministerija.

Scanpix nuotr.

Raudonasis Kryžius ir toliau negali pasiekti Mariupolio

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) teigia, kad ir toliau negali pristatyti į apsiaustą Mariupolį humanitarinės pagalbos, kadangi tam reikalingas bendras Rusijos ir Ukrainos susitarimas dėl saugaus judėjimo.

„Abi pusės turi būti garantai ir susitarti dėl saugaus judėjimo. Jie turi paviešinti maršrutą ir duoti žmonėms pakankamai laiko išvykti“, – transliuotojui BBC teigė TRKK atstovas Mattas Morrisas ir pridūrė, kad šiuo metu nė viena organizacijos komanda neturi prieigos prie miesto.

Pasak M. Morriso, tarptautinė humanitarinė teisė „reikalauja, kad žmonėms būtų leista išvykti, tačiau jie neturi būti išvežami priverstinai“. Daugelis Mariupolio gyventojų pastarąsias kelias savaites slepiasi rūsiuose, jiems stinga maisto, vandens ir vaistų.

Ukraina kaltina Rusiją iš šio apsiausto miesto priverstinai išvežus tūkstančius civilių. Rusija neigia naudojanti prievartą, tačiau patvirtino vykdanti evakuaciją. TRKK pabrėžė niekuomet neprisidedantis prie priverstinės žmonių evakuacijos ir neigia sukūręs planą padėti Rusijai „filtruoti“ ukrainiečių pabėgėlių srautus iš Mariupolio.

Karo žala Ukrainai

Remiantis nauju Kijevo skaičiavimu, karas Ukrainoje padarė daugiau nei 63 milijardų dolerių žalos infrastruktūrai, skelbia BBC.

Remiantis skaičiavimais, kuriasi įvertintas ekonominį Rusijos įsiveržimo į Ukrainą poveikis iki kovo 24 d., buvo apgadintas, sunaikintas arba užgrobtas mažiausiai 4 431 gyvenamasis pastatas, 92 gamyklos ir sandėliai bei 378 mokyklos.

Be to, 12 oro uostų buvo sunaikinti, apgadinti arba užgrobti, taip pat septynios šiluminės ar hidroelektrinės elektrinės.

Tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas naujoje operatyvinėje ataskaitoje teigia, kad ir Rusijos pajėgos yra patyrusios didelių nuostolių, rašo „The Guardian“.

Tai, anot pranešimo, gerokai sumažino priešo veiksmų intensyvumą.

Rusija ir Ukraina rengiasi taikos deryboms akis į akį

Jau galbūt pirmadienį Rusijos ir Ukrainos derybininkai atnaujins taikos derybas akis į akį, tikimasi, kad jos parodys, ar beveik aklavietėje atsidūrusios kovos privertė Maskvą sušvelninti savo reikalavimus.

Prezidentas V. Zelenskis sveikino naujas derybas, vildamasis, kad jos atneš taiką „neatidėliojant“. Per antrą mėnesį trunkančią Rusijos invaziją žuvo tūkstančiai žmonių, nusiaubta daugybė Ukrainos miestų.

Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi pradėti „humanitarinę operaciją“, kad per kelias dienas būtų evakuoti civiliai, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekiantis gauti Rusijos kolegos Vladimiro Putino sutikimą.

Keli ankstesni taikos derybų ratai nesugebėjo sustabdyti kovų ar įveikti esminių nesutarimų dėl Kyjivo krypties į Vakarus ir Rusijos vykdomos Ukrainos teritorijos okupacijos. Tačiau įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas pristabdė Rusijos kariuomenę ir privertė nutraukti pastangas užimti Kyjivą, o tai atgaivino derybų viltį. „Mūsų tikslas akivaizdus – taika ir kuo greičiau atkurti normalų gyvenimą mūsų gimtojoje valstybėje“, – sakė V. Zelenskis vėlyvo vakaro vaizdo žinutėje ir taip pat išdėstė savo derybines raudonąsias linijas.

„Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nekelia abejonių. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos“, – sakė jis.

Mūsų tikslas akivaizdus – taika ir kuo greičiau atkurti normalų gyvenimą mūsų gimtojoje valstybėje.

Anksčiau V. Zelenskis sakė „nuodugniai“ svarstąs Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos „neutralumo“. „Šis derybų punktas man yra suprantamas ir jis yra svarstomas, atidžiai nagrinėjamas“, – sakė V. Zelenskis per interviu kelioms nepriklausomoms Rusijos naujienų organizacijoms. V. Putinas vengia detalizuoti savo invazijos tikslus ir tik pareiškė, kad nori „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Apžvalgininkai tikisi, kad neapibrėžtumas suteiks jam daugiau erdvės pritarti susitarimui, paskelbti pergalę ir baigti karą.

Daugeliui Ukrainos gyventojų tebekelia įtarimų tai, kad Maskva gali pasinaudoti derybomis kaip galimybe persigrupuoti ir išspręsti rimtas taktines ir logistines Rusijos kariuomenės problemas. Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad V. Putinas vis dar gali siekti padalyti šalį panašiai kaip yra padalyta Korėja – „nustatyti atskyrimo liniją tarp okupuotų ir neokupuotų regionų“. „Nepavykus užimti Kyjivo ir nušalinti Ukrainos vyriausybę, V. Putinas keičia savo operatyvinės veiklos kryptis. Dabar jos yra pietūs ir rytai, - feisbuke parašė jis. - Tai bus bandymas įkurti Ukrainoje Pietų ir Šiaurės Korėjas“.

Rusija de facto kontroliuoja pietinį Krymo regioną ir nepriklausomomis pasiskelbusias Donecko bei Luhansko respublikas šalies rytiniame Donbaso regione. Ukrainos Luhansko separatistinio regiono vadovas sakė, kad gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.

Pasipriešinimas apgultame Mariupolyje yra pagrindinė kliūtis, trukdanti Maskvai kontroliuoti sausumą nuo Donbaso iki Krymo. Tačiau akivaizdu, kad pirminės Rusijos viltys nekliudomai nušluoti Ukrainą išblėso. Rusijos pajėgos padarė menką pažangą siekiant užimti svarbiausius miestus, todėl perėjo prie civilių bombardavimo iš oro. Su Vakarų tiekiamais ginklais Ukrainos kovotojai ir toliau sulaiko Rusijos armiją arba net stumia ją atgal.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 143 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 143 vaikai ir dar 216 sužeista, remdamasis Ukrainos parlamento įgaliotine žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak L. Denisovos, dėl besitęsiančių intensyvių kautynių neįmanoma nustatyti tikslaus žuvusių vaikų skaičiaus.

Scanpix nuotr.

Karinis ekspertas: Rusijos tikslas – lėtas ir metodiškas miestų užgrobimas

Daktaras Jackas Watlingas, Londone įsikūrusio gynybos instituto „Royal United Services Institute“ sausumos karo mokslo bendradarbis, pateikia naujausią Rusijos judėjimo Ukrainoje vertinimą, skelbia BBC.

Jis sako, kad rusai panaudojo daugumą sutelktų pajėgų ir kad dauguma šių pajėgų yra Ukrainos viduje; jie nesugeba perskirstyti pajėgų šalyje. „Taigi dabar jie daro pažangą ten, kur deda daugiausiai pastangų sutelkti išteklius ir logistiką. Didžiausios pastangos šiuo metu dedamos pietuose, kur jie bando užbaigti mūšį dėl Mariupolio, o tada apsupti Ukrainos karinių dalinių flangą Donbase, bandydami juos atkirsti ir taip pasistūmėti į šiaurę nuo pietinės ašies“.

Tarp Chersono ir Mykolajivo jie tapo statiški, mažai tikėtina, kad jiems pavyks padaryti pažangą šiame fronte, pridūrė jis. Labiau tikėtina, kad jie veršis į šiaurę nuo Krymo palei Dnipro upę ir bandys apsupti jungtinių pajėgų operacijų zoną, kurioje yra daug geriausių Ukrainos padalinių.

Kadangi rusų moralė žema, nes jie neturi tiek karių, kad galėtų šturmuoti miestus, jie juos apsupa, tada badu marina žmones, o miestą tiesiog laipsniškai sulygina artilerija.

Rusai pradėjo puolimą daugiau krypčių, nei galėjo išlaikyti pirmoje konflikto dalyje, ir dabar yra tokioje padėtyje, kad vienu metu gali pulti tik vienoje ašyje. Atrodo, kad šiuo metu jų prioritetas yra sumušti Ukrainos pajėgas Donbase, jei tik galės. Kai užims Mariupolį, greičiausiai jie sustiprins ašį prieš Charkivą Donbaso šiaurėje.

Taigi, daro išvadą ekspertas, rusų tikslas – lėtai ir metodiškai užimti miestus vieną po kito.

Ukraina: nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 17 tūkst. karių

Nuo vasario 24 dienos iki kovo 28-osios Rusijos kariuomenė Ukrainoje jau neteko apie 17 tūkst. karių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Be to, Rusija neteko 586 tankų, 1 694 šarvuočių, 302 artilerijos sistemų, 95 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 54 oro gynybos sistemų, 123 lėktuvų, 127 sraigtasparnių, 1 150 transporto priemonių, 7 laivų, 73 degalų cisternų, 66 dronų ir 21 specialiosios technikos vieneto.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Scanpix nuotr.

Keletas V. Zelenskio citatų iš interviu rusų žiniasklaidai tiems, kas neskaito rusiškai

Nuo karo pradžios Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pirmą kartą davė interviu rusų žurnalistams.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijoje V. Zelenskio interviu publikuoti draudžiama.

„Kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės vakar pakalbino Volodymyrą Zelenskį (ne propagandinės). Dabar „Roskomnadzor“ reikalauja jo neskelbti ir grasina, o Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra paskelbė, kad įvertins interviu turinį“, – feisbuke rašo A. Anušauskas.

Ministras pasidalino keletu V. Zelenskio citatų iš prezidento interviu tiems, kurie neskaito rusiškai:

• Apie Rusijos Federacijos požiūrį į žuvusius karius: „Nesuprantu, ką galvoja šių vaikų tėvai. Pas mus tokiam  rajono vadovui žmonės snukį sumaltų, jei atvežtų maiše (lavonus) arba nenorėtų paimti. Net kai šuo ar katė miršta, jie to nedaro. Tai tarsi... Tai šiukšlių maišai.“

• Apie Rusijos kariškių moralę: „Yra 200 tankų kolona. Mūsiškiai susprogdina 30. Tai viskas. Manykite, kad kolonos nėra. 70 tankų bėga. Jie ne kariai. Juos privertė. Išsiuntė į skerdyklą. Štai kaip yra.“

• Apie Rusijos kariuomenės sugriautus miestus: „Eina ir degina, tik degina. Net nežinau, su kuo rusų kariuomenė taip elgėsi. Niekada. Nemačiau.“

• Apie Rusijos iš Mariupolio evakuotus vaikus: „Mūsų duomenimis, buvo evakuota daugiau nei du tūkstančiai vaikų. Tiksli jų buvimo vieta nežinoma. Jie gali būti su tėvais arba be jų. Apskritai tai yra katastrofa. Negaliu pasakyti, kaip tai išvis atrodo. Tai baisu. Jie laiko juos kaip sielas mainų fondui. Kultūrinių žodžių nėra – dabar iššoka tik emocinės raidės.“

• Apie „biologines laboratorijas Ukrainoje“: „Tai pokštas. Aš neturiu čia ką aiškinti. Na, mes neturime. Na, mes labai norėtume. Bet mes neturime. Branduolinių ginklų nėra, nei cheminių biolaboratorijų ir jokio cheminio ginklo. Jo nėra.“

• Apie rusų kalbą: „Blogiausia, ką Vladimiras Vladimirovičius Putinas padarė rusų kalbai. Manau, tai nepataisoma žala. Kai kuriose bendruomenėse už Rusijos ribų esantiems žmonėms kartais bus gėda kalbėti rusiškai. Taip ir bus“.

Interviu vyko nuotoliniu būdu. Per jį V. Zelenskis papasakojo, kad Mariupolį blokuoja Rusijos kariuomenė, išvažiuoti iš miesto neįmanoma, žmonėms trūksta maisto, vandens, vaistų. V. Zelenskis atskleidė, kad rusų kariai taip pat žudo humanitarinių konvojų vairuotojus.

Charkivo srityje okupantai apšaudė automobilį su šeima

Okupantai kelyje apšaudė automobilį, kuriame buvo vyras, moteris ir 3 metų vaikas. Jie visi žuvo, praneša Ukrainos prokuratūra.

Pasak jos, tarp Ševelivkos ir Husarivkos Rusijos kariai apšaudė automobilį „Honda“, kuriame buvo šeima. Iškelta byla dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, kartu tyčinio nužudymo.

Specialiųjų operacijų pajėgos Ukrainoje: rusai liko be įrangos

Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) kariai kartu su gynybos pajėgomis dar kartą sunaikino Rusijos techniką.

Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė SOP komanda.

„Specialiųjų operacijų pajėgų operatoriai, bendradarbiaudami su Ukrainos gynybos pajėgų padaliniais, dar kartą atliko užduotį, dėl kurios buvo sunaikinta Rusijos technika. Dalis pėstininkų, kurie po smūgio dar galėjo judėti, išsibėgiojo po apylinkes“, – rašoma pranešime.

Kyjivo apylinkėse tęsiasi mūšiai

Netoli Kyjivo miesto tęsiasi karo veiksmai. Kaip rašo „Ukrinform“ korespondentas, Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denisenka tai pasakė per Ukrainos televizijos kanalus.

„Dabar kovos tęsiasi prie Kyjivo, girdime, kaip veikia artilerija Kyjivo vakaruose. Generalinis štabas savo suvestinėje nurodė, kad rusai Kyjivo šiaurės vakaruose ir rytuose bandė pulti. Stovime, kovojame, toliau giname Kyjivovo miestą“, – informavo V. Denisenka.

Ukraina sako dėl Rusijos „provokacijų“ laikinai stabdanti civilių evakuaciją

Ukraina pirmadienį pranešė, jog laikinai stabdo civilių evakuaciją iš karo nuniokotų šalies regionų, žvalgybos pranešimams rodant, kad įsiveržusios Rusijos pajėgos planuoja atakas prieš humanitarinės pagalbos maršrutus.

„Mūsų žvalgyba pranešė apie galimas okupantų provokacijas humanitarinių koridorių maršrutuose. Todėl visuomenės saugumo sumetimais šiandien neatidarome humanitarinių koridorių“, – sakoma Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Kremlius: J. Bideno komentarai apie V. Putiną „kelia nerimą“

Kremlius pirmadienį išreiškė susirūpinimą po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pavadino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną „skerdiku“ dėl jo karo Ukrainoje.

„Tai yra neabejotinai nerimą keliantis pareiškimas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „ir toliau atidžiai stebės“ JAV prezidento pareiškimus.

Varšuvoje viešėjęs J. Bidenas šeštadienį apie Rusijos lyderį pareiškė: „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje.“

Jis taip pat pavadino V. Putiną „skerdiku“.

Vėliau Baltieji rūmai suskubo patikslinti, kad Vašingtonas nesiekia „pakeisti režimo“ Maskvoje.

AFP nuotr.

Kremlius: derybose su Ukraina kol kas nėra jokių „reikšmingų pasiekimų“

Kremlius pirmadienį pranešė, kad Maskvos ir Kyjivo derybose dėl karo Ukrainoje nutraukimo kol kas nepasiekta jokio didesnio proveržio, delegacijoms rengiantis naujam derybų raundui Stambule.

„Kol kas negalime teigti, kad yra kokių nors reikšmingų pasiekimų ar proveržių“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kol kas negalime ir nekalbėsime apie pažangą“, – pridūrė D. Peskovas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad „svarbu“, jog buvo nuspręsta derybas tęsti asmeniškai.

D. Peskovas sakė, jog delegacijos atvyksta pirmadienį. Pasak jo, „mažai tikėtina“, kad derybos bus atnaujintos tą pačią dieną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) kalbėdamas telefonu su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu sutiko savo šalyje, Stambulo mieste, priimti Maskvos ir Kyjivo derybininkus.

Rusija vasario 24 dieną užpuolė savo kaimynę Ukrainą.

Rusijai ir Ukrainai nepavyko pasiekti proveržio pirmosiose aukščiausio lygio derybose kovo 10 dieną Antalijoje.

Abi pusės reguliariai vedė derybas vaizdo ryšio priemonėmis, tačiau pažymėjo nesitikinčios esminių proveržių, pavadindamos mėginimus sudėtingais.

JT: iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3,8 mln. žmonių

Dėl Rusijos sukelto karo iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3,8 mln. žmonių, remdamasis Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, praneša portalas „Sky News“.

Anot JT, dar 6,5 mln. ukrainiečių yra perkelti šalies viduje, o 13 mln. žmonių yra įstrigę karo veiksmų zonose ir negali iš ten išvykti. Iš jų apie 160 tūkst. yra Mariupolyje, teigė šio miesto meras.

Pirmadienį Ukraina pranešė, kad šiandien nebus atidaryta nė vieno humanitarinio koridoriaus, gavus informacijos apie galimas Rusijos „provokacijas“.

Mariupolio meras ragina visiškai evakuoti miestą

Ukrainos Mariupolio uostamiestis yra ant humanitarinės krizės slenksčio ir turi būti visiškai evakuotas, miesto merą Vadymą Boičenką cituoja transliuotojas BBC.

Rusijos Federacija su mumis žaidžia.

Pasak V. Boičenkos, mieste šiuo metu įstrigę apie 160 tūkst. civilių, jie neturi elektros tiekimo. Meras pridūrė, kad žmonių evakuacijai paruošti 26 autobusai, tačiau Rusijos pajėgos nesutinka užtikrinti jų saugaus judėjimo.

„Rusijos Federacija su mumis žaidžia“, – teigė V. Boičenka.

Rusijos pajėgos šiuo metu visiškai apsupusios Mariupolį. Vietos gyventojams desperatiškai stinga vandens, maisto ir vaistų.

S. Lavrovas įvardijo, kada Rusijos ir Ukrainos prezidentai turėtų susitikti

V. Putino ir V. Zelenskio tiesioginės derybos „duotų priešingą rezultatą“, pirmadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, abiejų šalių delegacijoms rengiantis deryboms Turkijoje dėl Maskvos karinio puolimo Ukrainoje.

V. Putinas "yra sakęs, kad niekada neatsisakydavo susitikti su prezidentu Zelenskiu. Vienintelis dalykas, kurį jis laiko iš esmės svarbiu – kad tokiems susitikimams būtų gerai pasirengta“, žurnalistams teigė S. Lavrovas. Jis kalbėjo V. Zelenskiui paraginus surengti jo susitikimą su V. Putinu.

Pasak S. Lavrovo, dabartinė krizė „brendo labai ilgai, visus šiuos metus, tad susikaupė daugybė problemų ir tiesiog susitikimas bei apsikeitimas nuomonėmis... dabar duotų priešingą rezultatą“.

V. Zelenskis ir V. Putinas yra susitikę tik kartą, per 2019 metų derybas Paryžiuje.

Rusijai ir Ukrainai rengiantis Stambule atnaujinti taikos derybas, S. Lavrovas sakė, kad Maskva laikosi savo reikalavimų dėl Ukrainos demilitarizacijos ir „denacifikacijos“.

Šiuos dalykus ir Ukrainos neutralų statusą V. Putinas vadina Maskvos kariniais tikslais.

„Ir Ukrainos demilitarizacija, ir denacifikacija yra būtinas susitarimų, kuriuos bandome pasiekti, komponentas, – sakė S. Lavrovas. – Mes suinteresuoti, kad šios derybos baigtųsi rezultatu, išpildančiu mūsų svarbiausius tikslus.“

Pagrindiniu tikslu S. Lavrovas nurodė „aštuonerius metus trukusio žudymo Donbaso regione užbaigimą“. Rusija nori, kad Ukraina „karine prasme liautųsi asimiliuotis su Vakarais, su NATO“, sakė jis.

Ukraina privalo „nebebūti nuolat militarizuojama šalimi, kur jie bando dislokuoti puolamųjų ginklų, keliančių grėsmę Rusijai“, pareiškė S. Lavrovas.

Rusų ministras taip pat paragino nutraukti „pastangas skatinti nacių ideologiją ir praktiką“.

Anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra „persunktos karininkų iš vadinamųjų nacionalinių savanorių batalionų, viešai skelbiančių nacių idėjas“.

S. Lavrovas taip pat apkaltino Vakarus „remiant viso, kas rusiška, naikinimą Ukrainoje“ ir paminėjo knygas bei televizijos transliacijas.

Scanpix nuotr.

Ispanija siūlo 6 mlrd. eurų ekonomikos planą karo padariniams sušvelninti

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį pristatė planus pasiūlyti 6 milijardų eurų tiesioginę pagalbą namų ūkiams ir įmonėms, kovojančioms su Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominiu poveikiu.

Reagavimo į ekstremalias situacijas planas, kuris bus patvirtintas antradienį ministrų kabineto posėdyje ir galios iki birželio 30 d., „bus apytiksliai 6 milijardų eurų tiesioginė pagalba ir mokesčių nuolaidos, taip pat 10 milijardų eurų valstybės garantuojamos paskolos krizės poveikiui šeimoms ir verslui sušvelninti“, – sakė P. Sanchezas.

Vyriausybė siekia sumažinti benzino ir dyzelinio kuro kainą visiems vartotojams 20 centų už litrą. Valstybė įneštų 15 centų, o naftos bendrovės 5 centus.

Tuo pačiu metu Ispanija ir Portugalija siekia atsieti elektros kainą nuo dujų kainos. Abi šalys šią savaitę Europos Komisijai turi pateikti planą, kiek turėtų būti sumažinta referencinė gamtinių dujų kaina, pagal kurią skaičiuojama elektros kaina. Penktadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime abi šalys susitarė dėl specialių nacionalinių reglamentų dėl dujų kainų viršutinių ribų, kad atpigintų elektrą.

Pateikdamas priemonių paketą Madridas tikisi numalšinti kunkuliuojantį nepasitenkinimą. Be energijos kainų šuolio, vartotojai ir įmonės susiduria su tiekimo kliūtimis, nes protestuoja sunkvežimių vairuotojai. Vyriausybė jau buvo susitarusi su Ispanijos krovinių pervežimo įmonių organizacijos CNCT atstovais dėl subsidijų, siekiančių maždaug milijardą eurų. Tačiau protestams raginęs Transporto sektoriaus gynybos platformos prezidentas Manuelis Hernandezas šias subsidijas apibūdino kaip „trupinius“. Protestai tęsis trečią savaitę, kol tik nebus geresnio pasiūlymo, sakė jis.

„Bellingcat“ vadovas prakalbo apie iš viešumos dingusį S. Šoigu: jis jau dabar yra toli

„Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas, užsiimantis tiriamąja žurnalistika, teigė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gali slapstytis kartu su generolu Valerijumi Gerasimovu specialiame bunkeryje, nes bijo branduolinio karo, praneša „Global Happenings“.

„Tam yra paaiškinimas, kad nuo pat pirmųjų karo dienų jis užsidarė į bunkerį arba štabą, kurio negalima sunaikinti, pavyzdžiui, per atakas raketomis ar branduolinį sprogimą. Tai – logiška ir nėra labai keista, nes anksčiau matėme nuolatinius Kremliaus aviacijos skrydžius į Ufą ir atgal kelis kartus per dieną, įskaitant ir S. Šoigu lėktuvą. Šie orlaiviai į Ufą pradėjo skraidyti tik prasidėjus karui. Mano nuomone, nuo kovo 2 dienos, lėktuvų skrydžiai tapo dažnesni. Gal jis bunkeryje nuo tada“, – svasrtė Ch. Grozevas.

Pasak jo, yra ir kitų – patogesnių ir elitiškesnių bunkerių, nei tie, kuriuose galėjo pasislėpti S. Šoigu ir V. Gerasimovas. „Bellingcat“ vadovas priminė, kad Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas buvo užsiminęs, jog Trečiasis pasaulinis karas – įmanomas ir Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą.

„Turime apytikslių duomenų, dėl kurių negaliu garantuoti šimtu procentų. Bet remiantis tokia skrydžių logika, galima manyti, kad S. Šoigu jau dabar yra toli. V. Putinas taip pat turi ten būti ir grįžti gana retai“, – akcentavo Ch. Grozevas.

Scanpix nuotr.

Primename, kad viešumoje po kovo 11 dienos pasigesta ne tik S. Šoigu, bet ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko V. Gerasimovo. Tačiau neseniai S. Šoigu pasirodė Rusijos Saugumo Tarybos posėdyje. Vis dėlto, abejojama pastarojo fakto tikrumu. Įdomu tai, kad Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Geraščenka sakė, jog S. Šoigu dėl V. Putino veiksmų ištiko infarktas.

Apsiaustame Mariupolyje vis dar yra 160 tūkst. civilių gyventojų

Šiuo metu Rusijos pajėgų apsuptame ir nuolat bombarduojamame Mariupolyje, kuriame verda ir gatvių mūšiai, yra apie 160 tūkst. civilių gyventojų. Tai informaciniame teletilte pareiškė Mariupolio meras Vadimas Bojčenka, skelbia UNIAN.

„Deja, Mariupolio mieste vis dar yra nemažai žmonių. Šis skaičius tiksliai viršija 100 tūkst. gyventojų. Mūsų skaičiavimais, blokuotame Mariupolio mieste yra apie 160 tūkst. žmonių“, – sakė V.Bojčenka. Pasak jo, žmonės lieka mieste, kuriame neįmanoma gyventi, nes nėra nieko: nei vandens, nei elektros, nei šilumos, nei ryšio.

Scanpix nuotr.

Ukrainos žvalgyba paskelbė Europoje veikiančių įtariamų Rusijos FSB agentų sąrašą

Ukrainos žvalgybos tarnybos pirmadienį paskelbė Europoje veikiančių šimtų įtariamų Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentų sąrašą, kuriame taip pat yra viena su Lietuva siejama pavardė.

Naujienų agentūra „Unian“ citavo Ukrainos gynybos žvalgybos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) pranešimą, kuriame sakoma, kad tarnyba paviešino 620 numanomų agentų sąrašą, įskaitant jų vardus, informaciją apie darbo vietą, registracijos adresus ir pasų duomenis.

„Kiekvienas europietis turi žinoti jų vardus“, – sakoma per „Facebook“ paskelbtame HUR pranešime.

Visas šių asmenų sąrašas yra paskelbtas HUR tinklalapyje.

Lietuvos valstybės saugumo departamentas BNS nurodė, kad ši informacija yra tikrinama ir vertinama.

Viena iš jame paskelbtų pavardžių yra siejama su Lietuva. HUR numanomų agentų sąraše nurodoma, kad su FSB bendradarbiauja Anastasija Ručkina, kurios gyvenamoji vieta registruota Klaipėdoje.

„Unian“ nurodė, kad Ukrainos karinės kontržvalgybos pareigūnai neseniai vakariniame Užhorodo mieste sulaikė Rusijos diversantų grupę, vadovaujamą vieno FSB agento, esą turėjusią organizuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidento V. Zelenskio gyvybę ir surengti išpuolių Kyjive ir kituose Ukrainos regionuose.

Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“ stabdo leidybą

Pagrindinis Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį paskelbė stabdantis leidybą iki Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos.

Vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pažymėjo, kad tai yra „sunkus“ sprendimas, ir užsiminė, kad tokiu būdu mėginama „išgelbėti“ liberaliųjų sluoksnių pagarbą pelniusį leidinį nuo visiško uždarymo.

„Mums, ir, žinau, jums, šis sprendimas yra baisus ir sunkus. Tačiau turime išgelbėti save dėl vieni kitų“, – sakoma jo pranešime.

„Novaja gazeta“ apie laikiną užsidarymą paskelbė jau ilgiau mėnesiui tęsiantis Rusijos atviram karui prieš provakarietišką Ukrainą.

„Gavome dar vieną įspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba. – Stabdome mūsų laikraščio leidybą mūsų tinklalapyje, socialiniuose tinkluose ir spaudoje iki „specialiosios operacijos Ukrainoje“ pabaigos.“

Laikraštis, kurio vienu iš įkūrėjų 1993 metais tapo buvęs paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, yra vienintelis likęs pagrindinės srovės leidinys, kritikuojantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką šalyje bei už jos ribų.

Anksčiau pirmadienį „Novaja gazeta“ darbuotojams buvo pranešta apie jau antrą per pastarąją savaitę „Roskomnadzor“ įspėjimą.

Laikraščio atstovė Nadežda Prusenkova sakė, kad „Novaja gazeta“ vis dar neturi šio įspėjimo kopijos ir kad apie šį priežiūros tarnybos žingsnį buvo sužinota „iš naujienų“.

Jeigu žiniasklaidos priemonė gauna mažiausiai du „Roskomnadzor“ įspėjimus per metu, teismas gali ją uždaryti.

Praeitą savaitė „Roskomnadzor“ pareiškė, kad „Novaja gazeta“ nepažymėjo viename savo straipsnyje minimos nevyriausybinės organizacijos kaip „užsienio agentės“, tokiu būdu pažeisdamas Rusijos įstatymų reikalavimus.

Rusijoje pastaraisiais metais vyko beprecedentis susidorojimas su nepritariančiais vyriausybės politikai ir nepriklausoma žurnalistika. Be kita ko, daugelis nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių buvo įvardytos „užsienio agentėmis“. Ši etiketė tradiciškai turi neigiamas konotacijas visuomenėje ir atveria kelią priekabesniems valstybės tarnybų patikrinimams.

Pats „Novaja gazeta“ irgi yra paskelbtas „užsienio agentu“.

D. Muratovas praeitais metais pelnė Nobelio taikos premiją kartu su filipiniete Maria Ressa (Marija Resa) už jų pastangas „apsaugoti žodžio laisvę“.

Praeitą savaitę D. Muratovas sakė, kad jo laikraštis nusprendė paaukoti gautą aukso medalį fondui, teikiančiam pagalbą ukrainiečiams pabėgėliams.

Ukraina prieš derybas su Rusija įspėja apie katastrofišką padėtį apsiaustame Mariupolyje

Ukraina pirmadienį įspėjo, kad humanitarinė krizė Rusijos pajėgų subombarduotame Mariupolio uostamiestyje jau yra „katastrofinio masto“, bei užsiminė apie galimus kompromisus prieš naujas tiesiogines derybas su Rusija Turkijoje.   

Per ilgiau nei mėnesį trunkantį rusų pajėgų puolimą jau žuvo maždaug 20 tūkst. ukrainiečių, o dar 10 mln. gyventojų paliko savo namus, nurodo Kyjivas. Keli miestai vis dar intensyviai bombarduojami.   

Maskvai, regis, pakeitus savo karo tikslus ir sutelkus dėmesį į Rytų Ukrainą, ukrainiečių žvalgyba sako, kad Rusija gali būti linkusi padalyti šalį į du darinius Korėjos pavyzdžiu.     

Rusija de-facto kontroliuoja Krymo pusiasalį, kurį aneksavo 2014 metais, ir du prorusiškų separatistų darinius rytiniame Donbaso regione, savavališkai pasiskelbusius nepriklausomomis Donecko ir Luhansko respublikomis. 

Luhansko srities Rubižnės mieste praėjusią naktį per rusų pajėgų bombardavimą vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Tuo metu toliau į vakarus, netoli sostinės Kyjivo, Andrijus Ostapecas, nepaisydamas rusų snaiperių keliamo pavojaus, ruošėsi grįžti į gimtąjį Stojankos kaimą su maisto atsargomis kaimynams ir savo katėms, nors nebuvo tikras, ar jos tebėra gyvos.

Kai rusų pajėgos užėmė Stojanką, „matėme, kaip žūva žmonės, kaip iki pamatų sudega namai, išgyvenome pragarą“, naujienų agentūrai AFP sakė privataus muziejaus savininkas, prieš savaitę išvykęs iš savo kaimo.

Tačiau ukrainiečių kariai stūmė įsibrovėlius iš kaimo, sakė A. Ostapecas ir pridūrė: „Rusai neturi šansų likti gyvi. Jie turi pasiduoti, nes priešingu atveju jų lauks mirtis.“

Prezidentas V. Zelenskis sakė, kad pirmasis nuo kovo 10 dienos tiesioginių derybų raundas, numatytas antradienį Stambule, turi „nedelsiant“ užtikrinti taiką.   

Raudonos linijos

Ukrainos „neutralumas“ ir būsimas Donbaso statusas, atitinkantys Rusijos reikalavimus, gali būti tarp klausimų, kuriuos Stambule svarstys abiejų pusių derybininkai, pirmadienį išvykę į Turkiją. 

„Suprantame, kad jėga išvaduoti visos teritorijos neįmanoma, tai reikštų Trečiąjį pasaulinį karą, visiškai tai suvokiame“, – sakė V. Zelenskis.

Tačiau akcentuodamas savo raudonas linijas derybose prezidentas pridūrė: „Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra nediskutuotini. Veiksmingos saugumo garantijos mūsų valstybei yra privalomos.“

Suprantame, kad jėga išvaduoti visos teritorijos neįmanoma, tai reikštų Trečiąjį pasaulinį karą, visiškai tai suvokiame.

Humanitarinės pagalbos poreikiai yra didžiausi pietiniame Mariupolio uostamiestyje, kur 170 tūkst. civilių gyvena brutalios apsiausties sąlygomis, sparčiai senkant maisto, vandens ir vaistų atsargoms.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija sakė, kad padėtis Mariupolyje „katastrofiška“, o rusų pajėgų vykdomas puolimas iš sausumos, jūros ir oro šį 450 tūkst. gyventojų turėjusį miestą „pavertė dulkėmis“. 

Prancūzija, Graikija ir Turkija tikisi artimiausiomis dienomis pradėti masinę civilių evakuaciją iš Mariupolio, sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), bandantis užsitikrinti Rusijos lyderio Vladimiro Putino sutikimą.   

Ukraina pirmadienį nusprendė nevykdyti civilių evakuacijos dėl galimų rusų pajėgų provokacijų humanitarinių koridorių maršrutuose, sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

E. Macronas įspėjo, kad bet koks eskalavimas „žodžiais ar veiksmais“ gali pakenkti evakuacijos pastangoms, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) paskelbus, kad V. Putinas „nebegali likti valdžioje“. 

Ši per vizitą Lenkijoje J. Bideno ekspromtu išsakyta mintis išprovokavo pasipiktinimo bangą Maskvoje ir, panašu, pakenkė paties JAV prezidento pastangoms, kad Vakarai demonstruotų vieningą frontą.   

Pats J. Bidenas sekmadienį suskubo patikslinti, kad neragina „pakeisti režimo“ Maskvoje. Jungtinė Karalystė ir Vokietija kartu su Prancūzija atsiribojo nuo to J. Bideno komentaro.  

J. Bideno komentaras dėl V. Putino sujaukė JAV oficialios pozicijos dėl Ukrainos suvokimą

J. Bideno pareiškimas, kad V. Putinas „negali likti valdžioje“, nuskambėjo per visą pasaulį, paskatino jo administraciją imtis veiksmų, kad kuo greičiau grįžtų į teisingą politikos kursą, ir kelia pavojų amerikiečių pastangoms siekiant vienybės dėl konflikto Ukrainoje.

J. Bideno pareiškimą, nuskambėjusį Varšuvoje, baigiantis jo trijų dienų diplomatijos maratonui, vienas respublikonų senatorius  pavadino „siaubingai neapdairiu“.

Aukšto rango JAV analitiko teigimu, šie J. Bideno pasisakymai net gali pailginti dabar vykstantį karą.

Net Prancūzijos prezidentas perspėjo, kad tokios kalbos gali „eskaluoti“ konfliktą, kurį JAV ir jų NATO sąjungininkai bet kokia kaina siekia numalšinti, bei sumenkinti Vakarų pastangas padėti kenčiantiems ukrainiečiams.

J. Bidenas, šeštadienį baigdamas savo plačiai išgirtą vizitą Europoje, pasakė kalbą, kuria siekė parodyti JAV tvirtą poziciją prieš Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje. Prezidento impulsyviai ištarti žodžiai – „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“ – buvo netikėti ir jo patarėjams.

Baltieji rūmai skubiai ėmėsi veiksmų ir vos po kelių minučių paaiškino, kad J. Bidenas nesiekia „pakeisti režimo“ Rusijoje. Sekmadienį žurnalistų paklaustas, ar būtent to jis ir siekia, prezidentas atsake: „Ne.“

Vos keliomis valandomis anksčiau V. Putiną „skerdiku“ pavadinusio J. Bideno komentarai sukėlė Maskvos įtūžį, JAV sąjungininkių nustebimą ir pareikalavo nemažai prezidento patarėjų pastangų, siekiant sušvelninti kritiką.

Jokio „režimo keitimo“

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) per spaudos konferenciją Jeruzalėje taip pat tvirtai paneigė, kad J. Bidenas ragino nuversti V. Putiną.

Pasak A. Blinkeno, J. Bidenas norėjo pasakyti, jog „V. Putinas negali būti įgalintas pradėti karą ar įsitraukti į agresiją prieš Ukrainą ar bet ką kitą“.

Rusijos lyderio pasirinkimas „priklauso nuo rusų“, nurodė JAV diplomatijos vadovas.

Pasak amerikiečių diplomatijos vadovo, JAV yra ne kartą yra sakiusios, jog „neturime režimo keitimo strategijos Rusijoje ar bet kur kitur“.

„Šiuo atveju, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, tai priklauso nuo atitinkamos šalies žmonių. Tai priklauso nuo Rusijos žmonių“, – sakė A. Blinkenas.

JAV administracija paragino šalies ambasadorę prie NATO Julianne Smith (Džulian Smit) , kad ji pabrėžtinai pakartotų  tą pačią žinutę. Net keliose televizijose diplomatė patikino, jog „JAV neturi režimo keitimo politikos Rusijos atžvilgiu, taškas“.

J. Bideno komentarai, sakė J. Smith televizijos CNN laidoje „State of the Union“, buvo „principinė žmogaus reakcija į istorijas, kurias jis išgirdo“ per emocingą susitikimą su Ukrainos pabėgėliais.

Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) – artimas JAV sąjungininkas, nuo invazijos pradžios dažnai kalbantis su V. Putinu – perspėjo Vakarus  „neeskaluoti [padėties] nei žodžiais, nei veiksmais“. Pasak jo, tai gali apsunkinti humanitarinės pagalbos pastangas ir sugriauti viltį evakuoti žmones iš Rusijos pajėgų nusiaubto Mariupolio miesto.

Kaip pažymėjo JAV aukšto rango respublikonų įstatymų leidėjas senatorius Jimas Rischas (Džeimsas Rišas), prezidento pareiškimas prieštarauja iki šiol buvusioms J. Bideno administracijos nuolatinėms pastangoms sustabdyti konflikto eskalavimą.

„Nedaug ką galima padaryti daugiau, siekiant eskalacijos, nei paraginti keisti režimą“, – sakė jis CNN.

Berlynas: G7 atmeta Rusijos reikalavimą už dujas mokėti rubliais

Septynių labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių valstybių grupė, vadinamasis Didysis septynetas (G7), pirmadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimą mokėti už jo šalies tiekimas gamtines dujas Rusijos rubliais, o Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad šis reikalavimas rodo, jog V. Putinas yra „priremtas prie sienos“.

„G7 (energetikos) ministrai vienbalsiai sutarė, kad tai yra vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas“, – sakė R. Habeckas, kurio valstybė dabar pirmininkauja G7.

„Mokėjimas rubliais yra nepriimtinas ir... raginame atitinkamas bendroves nevykdyti šio Putino reikalavimo“, – pabrėžė Vokietijos ekonomikos ministras.

Scanpix nuotr.

R. Habeckas pridūrė, kad Rusijos prezidentas nebūtų iškėlęs tokio reikalavimo, jei nebūtų jautęs, kad yra „priremtas prie sienos“.

V. Putinas kovo 23-ąją pareiškė, kad jo šalis priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, Kremliui į tokių valstybių sąrašą įtraukus visas Europos Sąjungas nares. Jis nurodė vyriausybei ir centriniam bankui per savaitę parengti taisykles, esą kuriomis vadovaudamiesi dujų pirkėjai Rusijos rinkoje įsigytų rublių tokiems atsiskaitymams.

G7 sudaro JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Italija, Japonija ir Kanada.

Rusija išsiunčia tris Slovakijos diplomatus

Maskva išvaro tris Slovakijos diplomatus, pirmadienį paskelbė Rusijos Užsienio reikalų ministerija, imdamasi atsakomųjų veiksmų po Bratislavos sprendimo išvaryti tris šnipinėjimu įtariamus rusų diplomatus.

Rusijos ministerija nurodė iškvietusi Slovakijos ambasadorių Maskvoje ir pasakiusi jam, kad trys diplomatai dabar laikomi personae non gratae. Sprendimą Rusija pavadino „atsakomąja priemone“.

Maskva taip pat skundėsi dėl „kliūčių“ Rusijos agentūroms Slovakijoje ir „grėsmių jų saugiam funkcionavimui“.

Slovakijos pareigūnai kovo 15 dieną paskelbė, kad gavę atitinkamą žvalgybos tarnybų informaciją nusprendė išvaryti iš šalies tris Rusijos diplomatus.

Bratislava taip pat pranešė apkaltinusi du savo piliečius šnipinėjimu Rusijai ir nurodė, kad šie asmenys perdavė Maskvai itin slaptos informacijos, susijusios su NATO ir Ukraina.

Sieną su Ukraina turinti Slovakija be vizų priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių.

S. Lavrovas santykius su Kinija pavadino kaip niekad gerais

S. Lavrovas sako, kad Maskvos santykiai su Kinija, nepaisant Vakarų pastangų izoliuoti jo šalį, yra labai sustiprėję. Rusijos santykiai su Kinija yra kaip niekad geri, sakė jis, praneša agentūra „Reuters“.

Vadovybė Pekine ne kartą pasisakė prieš sankcijas ir ragino išlaikyti įprastus ekonominius ir prekybinius santykius su Rusija. Ji taip pat nesutiko pasmerkti Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Vis dėlto vyriausybė baiminasi, jog kinų įmonės gali patekti į sankcijų akiratį ir vis pabrėžia, kad Rusijos ir Ukrainos konfliktą reikia spręsti diplomatiniu keliu.

S. Lavrovas neigia spėliones dėl S. Šoigu dingimo

S. Lavrovas sukritikavo ir atmetė spėliones dėl tariamo gynybos ministro Sergejaus Šoigu dingimo ir galimai planuoto perversmo Maskvoje. „Nenoriu komentuoti šios nesąmonės, nes tai nesąmonė, kurią platina ir Ukrainos žvalgyba“, – sakė S. Lavrovas ministerijos paskelbtame interviu su serbų žurnalistais. S. Lavrovas kaltino, kad tokius gandus skleidžia į užsienį pasitraukę „neoliberalai rusai“.

Dėl tariamo S. Šoigu, kurio kelias dienas nesimatė viešumoje, dingimo būta spėlionių. „Tai akivaizdus melas, visi yra gyvi, visi yra sveiki, visi dirba“, – sakė S. Lavrovas interviu.

Gynybos ministerija šeštadienį parodė S. Šoigu posėdyje. „Vyriausybė dirba, prezidento administracija dirba pagal mūsų šalies interesus“, – pabrėžė S. Lavrovas.

„Carlsberg“ palieka Rusiją – vieną iš svarbiausių savo rinkų

Danijos alaus gamintoja „Carlsberg“ pirmadienį paskelbė, kad dėl karo Ukrainoje visiškai pasitrauks iš Rusijos, vienos iš pagrindinių savo rinkų, kurioje turi 8 400 darbuotojų. Kiek anksčiau apie pasitraukimą paskelbė ir Nyderlandų alaus darykla „Heineken“.

Šis žingsnis žengtas po kovo 9 dieną paskelbtos „Carlsberg“ veiklos Rusijoje „strateginės peržiūros“, po kurios, kaip teigiama bendrovės pranešime, buvo priimtas „sunkus ir neatidėliotinas sprendimas siekti visiškai atsisakyti savo verslo Rusijoje, nes, mūsų nuomone, tai yra teisingas sprendimas dabartinėmis aplinkybėmis. Užbaigus šį procesą, Rusijoje nebeturėsime jokių padalinių“.

„Carlsberg“ priklauso Rusijos alaus darykla „Baltika Brewery“, kurios darbuotojai sudaro penktadalį pasaulinės jos darbo jėgos.

„Labai apgailestaujame dėl šio sprendimo pasekmių 8 400 mūsų darbuotojų Rusijoje“, – sakoma „Carlsberg“ pranešime.

2021 metais „Carlsberg“ verslas Rusijoje pranešė apie 6,5 mlrd. Danijos kronų (874 mln. eurų) pajamas ir 682 mln. eurų veiklos pelną.

Po šio pranešimo „Carlsberg“ akcijos Kopenhagos vertybinių popierių biržoje pabrango daugiau nei septyniais procentais.

„Heineken“ pranešė, kad pasitraukimas iš Rusijos bendrovei kainuos 400 mln. eurų.

Rusija įtraukė „Deutsche Welle“ į „užsienio agenčių“ sąrašą

Rusijos teisingumo ministerija įtraukė „Deutsche Welle“ į sąrašą žiniasklaidos priemonių, kurios laikomos „užsienio agentėmis“. Ši vokiečių stotis atitinkamame registre yra 119-a, rašo agentūra „Reuters“.

Jau kovo viduryje Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba („Roskomnadzor“) blokavo „Deutsche Welle“ svetainę.

Nuo 2017 metų žiniasklaidos priemonės Rusijoje gali būti įvardijamos „užsienio agentėmis“. Atitinkamos žiniasklaidos priemonės Rusijoje, gaunančios lėšų iš užsienio, turi atskleisti savo finansavimo šaltinius ir suteikti institucijoms visą informaciją apie savo veiklą.

Rusijos institucijos nuo karo Ukrainoje pradžios smarkiai sugriežtino savo veiksmus prieš kritiškus balsus žiniasklaidoje. Ketvirtadienį apie savo užsidarymą pranešė nepriklausoma radijo stotis „Echo Moskvy“, kai dėl invazijos į Ukrainą nušvietimo iš jos buvo atimta transliacijos teisė. Buvo uždrausta ir nepriklausoma televizijos stotis „Dožd“.

Ribojimai taikomi ir užsienio žiniasklaidai. Vasario pradžioje buvo uždarytas „Deutsche Welle“ biuras Maskvoje, kai Rusija prieš tai uždraudė jos transliacijas. Šis žingsnis buvo Rusijos reakcija  į Vokietijos reguliuotojų sprendimą uždrausti Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalo transliacijas vokiečių kalba.

Briuselis siūlo atimti „auksinius pasus“ iš Rusijos piliečių, patekusių į sankcijų sąrašus

Europos Komisija pirmadienį paragino Europos Sąjungos šalis išnagrinėti galimybes atimti vadinamuosius „auksinius pasus“ iš Rusijos ir Baltarusijos piliečių, įgijusių Bendrijos narių pilietybę pagal kontroversiškas schemas, turėjusias padėti pritraukti užsienio investicijų.

Šiuo teisiškai kebliu manevru galėtų būti nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, nusipirkę ES šalių pilietybę didelėmis investicijomis tokiose Bendrijos narėse kaip Kipras, Malta ar Bulgarija. Toks žingsnis svarstomas jau ilgiau kaip mėnesį tęsiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Europos Komisija nori, kad ES vyriausybės „nuspręstų, ar pilietybė, anksčiau suteikta Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kuriems [dabar] yra taikomos sankcijos, turėtų būti atimta“, sakė Bendrijos vykdomosios valdžios institucijos atstovas Christianas Wigandas (Kristianas Vigandas).

Už teisingumą ir vartotojų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) sakė: „Europos vertybės neparduodamos. Manome, kad pilietybės pardavimas taikant „auksinių pasų“ schemą pagal ES teisę yra neteisėtas ir kelia didelį pavojų mūsų saugumui. Jis sudaro sąlygas korupcijai, pinigų plovimui ir mokesčių vengimui. Visos susijusios valstybės narės turėtų nedelsdamos nutraukti savo taikomas investuotojų pilietybės schemas. Be to, jos turėtų įvertinti, ar nereikėtų panaikinti „auksinių pasų“, jau išduotų asmenims, kuriems taikomos sankcijos, ir kitiems asmenims, remiantiems V. Putino karą.“

Pilietybės suteikimo arba panaikinimo kriterijai yra nustatomi pačių valstybių narių, bet „auksinių pasų“ schemas taikančios šalys sulaukdavo kritikos dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

Ch. Wigand sakė, kad Europos Komisija, kuri taip pat yra atsakinga už ES sankcijų rengimą, neturi tikslių duomenų, kurie į sankcijų sąrašus patekę asmenys taip pat yra įgiję Bendrijos šalių pilietybę pagal minėtas schemas.

EK pirmadienį paskelbtoje rekomendacijoje pabrėžiama, kad, visos ES valstybės narės, vis dar taikančios investuotojų pilietybės schemas, turėtų nedelsdamos šį taikymą nutraukti. Briuselis pabrėžė, kad tokios schemos nesuderinamos su lojalaus bendradarbiavimo principu ir ES sutartyse įtvirtinta ES pilietybės sąvoka.

Be to, vertindamos, ar Rusijos ar Baltarusijos piliečiams, kuriems taikomos sankcijos ir kurie uoliai remia karą Ukrainoje, anksčiau suteikta pilietybė turėtų būti panaikinta, atitinkamos valstybės narės turi atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatytus ES šalių pilietybės netekimo principus.

Europos Komisija ir kitos Bendrijos šalys jau seniai smerkia šia prieštaringai vertinamą praktiką, kaip manoma, skatinančią korupciją ir pinigų plovimą. 2020 metais Briuselis dėl šios problemos pradėjo drausminę procedūrą prieš Kiprą ir Maltą.

Malta praeitą mėnesį, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, paskelbė iki atskiro įšaldanti „auksinių pasų“ schemą Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Tuo metu Bulgarijos vyriausybė priėmė įstatymą, taip pat užbaigiantį atitinkamos schemos taikymą.

Europos Parlamento duomenimis, 2011–2019 metais mažiausiai 130 tūkst. žmonių yra gavę „auksinius“ pasus arba vizas. Atitinkamos šalys iš šių schemų yra gavę 21,8 mlrd. eurų.

Rusija apribos „nedraugiškų valstybių“ piliečių atvykimą

Rusija pirmadienį paskelbė apribosianti „nedraugiškų valstybių“, tarp kurių yra Didžioji Britanija, visos Europos Sąjungos šalys ir JAV, piliečių atvykimą.

„Rengiamas prezidento įsako projektas dėl atsakomųjų... veiksmų, reaguojant į virtinės užsienio valstybių nedraugiškus veiksmus“, – per televiziją sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Šiuo aktu bus įvesta virtinė atvykimo į Rusiją suvaržymų“, – sakė jis, bet plačiau nekomentavo.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą ir Vakarams dėl to įvedus beprecedentes sankcijas Maskvai, Rusija išplėtė „nedraugiškomis“ vadinamų valstybių sąrašą.

Dabar šiame Rusijos sąraše, be kitų, yra JAV, Australija, Kanada, Britanija, Naujoji Zelandija, Japonija, Pietų Korėja, visos ES narės.

Rusijos oro bendrovėms buvo uždrausta naudotis ES, Britanijos ir JAV oro erdve, tad galimybės keliauti į Rusiją ir iš jos dabar ir taip yra ribotos.

Meras pasakoja apie didžiulius sugriovimus Charkive

Milijoniniame Rytų Ukrainos Charkivo mieste nuo Rusijos karo pradžios, Ukrainos duomenimis, sugriauta beveik 1 180 daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Be to, sunaikinta daugiau kaip 50 vaikų darželių, beveik 70 mokyklų ir 15 ligoninių, pirmadienį sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas, kurį cituoja agentūra „Unian“.

Per 24 valandas Rusijos pajėgos beveik 60 kartų apšaudė Charkovą iš artilerijos ir minosvaidžių. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti neįmanoma.

Apie 30 proc. gyventojų paliko miestą, sakė I. Terechovas. Tačiau dalis žmonių esą vėl grįžo. Charkivas iki karo turėjo 1,5 mln. gyventojų. Tai antras pagal dydį šalies miestas po Kyjivo. Nuo Rusijos invazijos prieš puspenktos savaitės miestas atakuojamas iš artilerijos ir iš oro.

Subombarduotų namų gyventojai, mero duomenimis, prieglobstį rado mokyklose, darželiuose, taip pat rūsiuose ir metro stotyse. Nepaisant atakų, prekybos centrai Charkive toliau dirba, yra visų būtinų maisto produktų. Charkivas sulaukia humanitarinės pagalbos ir iš kitų miestų. Iš JAV gauta 880 00 dolerių vertės medikamentų siunta.

„Charkivas yra rusakalbis miestas“, – laikraštis „Ukrajinska Pravda“ citavo I. Terechovą. Karo pradžioje beveik kas ketvirtas gyventojas turėjo giminių ar pažįstamų Rusijoje. Daugelis Rusijoje turėjo ir draugų. „Žmonės juodžiausiame sapne negalėjo įsivaizduoti, kad Rusija puls Ukrainą ir Charkivą“, – kalbėjo meras.

Rusijos parlamentaras: atsisakymas už dujas mokėti rubliais reikš dujų tiekimo sustabdymą

G7 šalių atsisakymas už rusiškas dujas mokėti rubliais, anot Rusijos parlamentaro Ivano Abramovo, reikš dujų tiekimo sustabdymą, praneša agentūra „Reuters“, kuri remiasi rusų agentūra „RIA Novosti“.

I. Abramovas yra Dūmos parlamentaras ir Ekonomikos komiteto narys.

G7 grupės šalys prieš tai pareiškė atmetančios Rusijos reikalavimą sąskaitas už dujas apmokėti rubliais. Tai po virtualaus susitikimo su G7 šalių energetikos ministrais pareiškė Vokietijos ekonomikos ir klimato apsaugos ministras Robertas Habeckas. Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei, kuriai be Vokietijos dar priklauso Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, JAV ir Didžioji Britanija.

G7 ministrai buvo vieningos nuomonės, kad reikalavimas už dujas mokėti rubliais yra „vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas“, pažymėjo R. Habeckas. Sudarytos sutartys esą galioja, susijusios įmonės privalo jų laikytis. „Tai reiškia, kad apmokėjimas rubliais yra nepriimtinas“, – pridūrė ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę paskelbė, kad atsiskaitymai už dujas iš „nedraugiškų valstybių“ bus priimami tik rubliais.

Ukraina: Rusijos pradėtas karas jau padarė žalos už 565 mlrd. dolerių

Ukrainos vyriausybė pirmadienį apskaičiavo, kad dėl Rusijos invazijos, kuri tęsiasi kiek daugiau nei mėnesį, patirti ekonominiai nuostoliai siekia 565 mlrd. dolerių.

Ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad į šią sumą įeina tiesioginiai nuostoliai ir numatomi prekybos bei ekonominės veiklos nuostoliai.

„Reikia pažymėti, kad kiekvieną dieną skaičiai keičiasi ir, deja, didėja“, – sakė J. Svyrydenko, kuri taip pat yra ministro pirmininko pavaduotoja.

Didžiausią žalą patyrė viešoji ir privati nuosavybė, nes Rusijos pajėgos griebėsi įnirtingų bombardavimų, kurie sulygino su žeme kai kuriuos miestus, įstrigus jų invazijai, prasidėjusiai vasario 24 dieną.

J. Svyrydenko sakė, kad viešosios infrastruktūros nuostoliai, įskaitant sugadintus kelius, geležinkelius ir oro uostus, siekia 119 mlrd. dolerių, o privačiai nuosavybei, įskaitant būstus, buvo padaryta iki 90,5 mlrd. dolerių žala.

Privačių įmonių patirta žala ir nuostoliai įvertinti 80 mlrd. dolerių.

J. Svyrydenko apskaičiavo, kad bendrasis vidaus produktas 2022 metais sumažės 112 mlrd. dolerių, o tai būtų daugiau kaip 55 proc. praėjusių metų Ukrainos ekonominės veiklos sumažėjimas.

Ukrainos vyriausybė, tikėtina, negaus 48 mlrd. dolerių mokestinių pajamų, t. y. beveik visos sumos, kurią tikėjosi gauti šiais metais. Kartu nebus gauta ir 54 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų.

J. Svyrydenko sakė, kad Ukrainos vyriausybė sieks konfiskuoti šalyje areštuotą Rusijos turtą kaip kompensaciją.

„Ukraina, nepaisydama visų kliūčių, sieks išsireikalauti iš agresoriaus atlyginti padarytą žalą“, – sakė ji.

Irpinės meras: miestas vėl visiškai kontroliuojamas ukrainiečių

Irpinės miestas netoli Kyjivo, pasak mero, vėl yra visiškai kontroliuojamas ukrainiečių. „Šiandien yra gerų žinių, - vaizdo įraše „Telegram“ kanale sakė Oleksandras Markušynas. – Irpinė išlaisvinta“.

Nepriklausomai šių duomenų patvirtini negalima, praneša agentūra „Reuters“.

Vieną iš Rusijos generolų nukovė organizacijos „Blue/Yellow“ remiami Ukrainos kariai

Vieną iš Rusijos armijos generolų nukovė Lietuvos organizacijos „Blue/Yellow“ remiami Ukrainos kariai, sako jos vadovas.

„Viena mūsų remiama grupė nukovė vieną rusų generolą“, – BNS pirmadienį sakė Jonas Ohmanas.

Jis dėl saugumo sumetimų neatskleidė, kuris tiksliai Rusijos armijos generolas buvo nukautas, tačiau sakė, kad tai įvyko pastarosiomis dienomis prie Kyjivo.

„Čia prieš kelias dienas ar prieš savaitę, kažkas tokio“, – teigė „Blue/Yellow“ vadovas.

Pasak J. Ohmano, Ukrainos karių grupė, nukovusi šį generolą, yra stipriai remiama jo vadovaujamos organizacijos.

Jo teigimu, „Blue/Yellow“ nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios yra surinkusi apie 19 mln. eurų, už šiuos pinigus Ukrainos kariams perkamos medicinos priemonės, šarvinės liemenės, visureigiai ir kitos priemonės.

Vakarų pareigūnai praėjusią savaitę pranešė, kad Ukrainoje buvo nukauti septyni Rusijos generolai.

Tarp jų – Rusijos pietų apygardos 49-osios bendrųjų pajėgų armijos vadas Jakovas Rezancevas, Čečėnijos specialiųjų pajėgų vadas Magomedas Tušajevas.

Ukraina atsikovojo kaimą netoli Charkivo

Ukrainos pajėgos pirmadienį atkovojo nedidelį kaimą antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo pakraštyje, Kyjivo pajėgoms rengiant kontratakas prieš stringančią Rusijos invaziją.

Ukrainos kariai, išstūmę Rusijos pajėgas, valė ir tvirtino sugriautus namus Mažosios Rohanės gyvenvietėje, esančioje maždaug už penkių kilometrų nuo Charkivo.

AFP žurnalistai matė dviejų rusų karių kūnus kaimo, iš esmės sugriauto per mūšius, gatvėse. Kitų dviejų karių palaikai buvo įmesti į netoliese esantį šulinį.

„Visur pilna rusų lavonų“, – AFP sakė vienas ukrainiečių karys, kuris teigė, kad kovose dėl kaimo žuvo daugiau kaip dvi dešimtys Maskvos į Ukrainą atsiųstų karių.

AFP žurnalistai taip pat pastebėjo kelių rusiškų šarvuočių liekanas, paliktas kaime esančių namų kiemuose.

Ukraina pradėjo Rusijos kontroliuojamo kaimo puolimą praėjusios savaitės viduryje, tačiau prireikė kelių dienų, kad išvytų rūsiuose ir netoliese esančiuose miškuose pasislėpusius Maskvos karius, sakė ukrainietis.

„Mūsų kariai išvaduoja Mažąją Rohanę, ir tai labai svarbu, nes Rusijos kariai iš ten nuolat apšaudo Charkivo gyvenamuosius rajonus“, – anksčiau sakė antro pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto meras Igoris Terechovas.

Tuo tarpu Rusijos ir Ukrainos kariai jau kelias dienas kovoja dėl kaimyninio Vilchivkos miesto, esančio už kelių kilometrų į šiaurę, kontrolės.

Ukrainos pareigūnai kaltino Rusijos kariuomenę, kad ji ir šį miestą naudoja kaip bazę Charkivui apšaudyti.

Mažojoje Rohanėje pirmadienį padėtis buvo palyginti rami, tik tolumoje girdėjosi duslūs apšaudymo garsai.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad Ukrainos pajėgos kontratakuoja prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas šiaurės rytuose, turėdamas omenyje nedidelius taktinius puolimus.

Mėnesį trunkanti Maskvos invazija į demokratiją remiančią kaimyninę šalį iš esmės sustojo, pastaruoju metu nebuvo pasiekta jokių didesnių laimėjimų, o Ukrainos pajėgos vietomis netgi sugebėjo kontratakuoti.

Mariupolyje nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo mažiausiai 5 000 žmonių

Apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje mažiausiai 5 000 žmonių žuvo nuo Rusijos karinės invazijos pradžios praeitą mėnesį, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė viena aukšto rango ukrainiečių pareigūnė.

„Buvo palaidoti apie 5 000 žmonių, bet laidojimai prieš 10 dienų buvo sustabdyti dėl nuolatinio apšaudymo“, – telefonu sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėja Tetiana Lomakina, dabar atsakinga už humanitarinius koridorius.

Ji pažymėjo, kad žuvusių žmonių skaičių galima apskaičiuoti tik atsižvelgus į lavonus, likusius po griuvėsiais, ir pridūrė: „Galbūt kalbame apie 10 tūkst. žuvusiųjų.“

Ukrainos humanitariniai poreikiai yra didžiausi Mariupolyje, kur, Ukrainos duomenimis, dar yra apie 160 tūkst. Rusijos pajėgų apsuptų civilių. Šiems žmonėms žūtbūt reikia maisto, vandens ir vaistų.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija sakė, kad situacija Mariupolyje katastrofiška ir kad Rusijos puolimas iš sausumos, jūros ir oro „dulkėmis pavertė“ kažkada 450 tūkst. gyventojų turėjusį miestą.

Rusija kartoja: nenorime nuversti Ukrainos vadovybės

Rusijos Saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas paneigė pranešimus apie tariamus planus pakeisti Ukrainos vadovybę. „Mūsų specialiosios operacijos Ukrainoje tikslas nėra Kyjivo režimo pakeitimas - kaip mėgina pateikti Vakarai“, - pirmadienį sakė N. Patruševas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tikslas esą yra apsaugoti žmones nuo genocido, Ukrainos demilitarizacija ir denacifikacija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė įsakymą vasario 24 dieną įžengti į kaimyninę šalį, ir tai, be kita ko, argumentavo tariamu Ukrainos išlaisvinimu nuo „nacių“. Vis manoma, kad Maskva nori nuversti ir Ukrainos vadovybę. Tiesa, Kremlius kelis karus patikino, kad pripažįsta Volodymyrą Zelenskį teisėtu prezidentu.

N. Patruševas kartu pabrėžė, kad Rusija dar visu pajėgumu nereagavo į Vakarų sankcijas.

Rusija: Čečėnijos lyderis R. Kadyrovas atvyko į Mariupolį

Čečenijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas atvyko į Rusijos pajėgų apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį pakelti savo regiono karių kovinės dvasios, pirmadienį pranešė rusų žiniasklaida.

Čečėnų kovotojai dalyvauja Rusijos kare prieš provakarietišką Ukrainą.

Ukraina sako, kad apie 160 tūkst. civilių tebėra Rusijos pajėgų apsuptame Mariupolyje ir kad gyventojams beveik nebeliko maisto, vandens ar vaistų atsargų.

„Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas yra Mariupolyje, kad pakeltų mūsų kovotojų kovinę dvasią“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Čečėnijos nacionalinės politikos ministras Achmedas Dudajevas. Jis pridūrė, kad lyderis taip pat atgabeno kovotojams papildomų atsargų.

Naujienų agentūros paskelbtoje nuotraukoje R. Kadyrovas matyti su parlamento nariu Adamu Delimchanovu ir maždaug 20 čečėnų kovotojų ryškiai apšviestoje patalpoje, papuoštoje Rusijos vėliava.

A. Dudajevas sakė, kad 45 metų R. Kadyrovui Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaku buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis.

R. Kadyrovas oficialiai tarnauja Nacionalinėje gvardijoje („Rosgvardija“) ir anksčiau turėjo generolo majoro laipsnį.

Rusijos televizijos parodytoje filmuotoje medžiagoje R. Kadyrovas matomas, kaip teigiama, Mariupolyje susitinkantis su generolu leitenantu Andrejumi Mordvičevu, nors Ukrainos pareigūnai teigė, kad šis kariškis yra vienas iš nukautų Rusijos generolų.

А. Dudajevаs „RIA Novosti“ sakė, kad R. Kadyrovas dalyvavo susitikime su A. Mordvičevu ir kitais vadais.

Pasak jo, R. Kadyrovas padės „pakoreguoti ir galutinai parengti tolesnių veiksmų strategiją porai dienų, kad būtų išvaduotas Mariupolis“.

Buvęs čečėnų islamistų kovotojų vadas R. Kadyrovas, tapęs vienu uoliausių Kremliaus sąjungininkų, per socialinį tinklą „Telegram“ parašė, kad „Mariupolio miesto valymas vyksta visu tempu“.

„Rusijos kariai eina iš pastato į pastatą, kad išvaduotų Mariupolį nuo nacių banditų grupuočių“, – teigė jis.

„Kaip visada, mūsų kovotojų nuotaika puiki. Nei škvalinis vėjas, nei apšaudymas iš didelio kalibro ginklų nepalauš jų ryžto iškovoti pergalę“, – pridūrė R. Kadyrovas.

„Per labai trumpą laiką Mariupolis bus visiškai išvaduotas“, – pabrėžė Čečėnijos lyderis.

Ukraina teigia jau surinkusi įrodymų apie Rusijos panaudotus uždraustus ginklus

Ukraina turi įrodymų, kad Rusijos pajėgos panaudojo uždraustas kasetines bombas dviejuose pietiniuose šalies regionuose, pirmadienį pareiškė generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Kasetinės bombos teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų, kai kurie jų gali iš karto nesprogti ir tapti priešpėstinėmis minomis, keliančiomis grėsmę civiliams gyventojams dar ilgai po konflikto pabaigos.

Tokios spaudimo grupės kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ teigė surinkusios įrodymų apie kasetinių bombų naudojimą Ukrainos teritorijose, kuriose buvo civilių gyventojų.

1997 metais sudarytoje JT sutartyje uždrausta naudoti priešpėstines minas, tačiau nei Rusija, nei JAV jos nepasirašė, o Ukraina pasirašė.

Žurnalistų paklausta, ar rusai naudojo tokią amuniciją bombarduodami Ukrainos sostinę nuo tada, kai prasidėjo invazija, I. Venediktova sakė, kad neturi konkrečių įrodymų, bet vyksta tyrimai.

„Tačiau... mes turime įrodymų, kad kasetinės bombos buvo panaudotos Odesos regione ir Chersono apylinkėse“, – sakė ji.

Rusijos kariams neleidžiama prasiveržti link Odesos, pagrindinio Ukrainos uostamiesčio prie Juodosios jūros.

Chersonas yra vienintelis didelis miestas, kurį Rusijos pajėgos užėmė nuo invazijos pradžios, tačiau Ukrainos pajėgos siekia susigrąžinti vidutinio dydžio miestą, esantį pakeliui iš Rusijos okupuoto Krymo į Odesą.

I. Venediktova sakė, kad žurnalistai atskleidžia galimo kasetinių bombų ir kitų uždraustų ginklų naudojimo atvejus.

„Tačiau ... galiu paminėti tik tuos atvejus, kai turiu labai konkrečių įrodymų, pavyzdžiui, ... kai turiu (bombų) fragmentų arba dirvožemio mėginių ir jų tyrimų duomenų“, – sakė ji, nepateikdama papildomų detalių.

Rusų nuostoliai Černihivo srityje

Ukrainos karinių pajėgų generalinis štabas vėlų pirmadienio vakarą paskelbė apie kovo 28-ąją Černihivo srityje Rusijos patirtus nuostolius.

Teigiama, kad buvo sunaikinti du šarvuoti automobiliai, sunkvežimis su šaudmenimis ir tankas T-72. Taip pat rusai neteko apie 20 karių.