Karas Ukrainoje: Rusijos pajėgoms atakuojant Černihivą žuvo 33 žmonės

Tai yra pirmas didelis miestas, kritęs nuo Maskvos įsiveržimo pradžios prieš savaitę.

„(Rusų) okupantai yra visose miesto vietose ir yra labai pavojingi“, – vėlai trečiadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ parašė regiono administracijos vadovas Henadijus Lachuta.

Strategiškai svarbus uostamiestis prie Juodosios jūros, kuriame gyvena 290 000 žmonių, buvo apgultas Rusijos pajėgoms puolant kitus miestus.

Chersono meras Ihoris Kolychajevas paskelbė apie diskusijas su „ginkluotais svečiais“ miesto administracijoje.

„Mes neturėjome ginklų ir nebuvome agresyvūs. Parodėme, jog dirbame, kad apsaugotume miestą ir stengiamės susidoroti su invazijos pasekmėmis“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Turime didžiulių sunkumų su žuvusiųjų surinkimu ir laidojimu, maisto ir vaistų pristatymu, šiukšlių surinkimu, nelaimingų atsitikimų valdymu ir pan.

„Turime didžiulių sunkumų su žuvusiųjų surinkimu ir laidojimu, maisto ir vaistų pristatymu, šiukšlių surinkimu, nelaimingų atsitikimų valdymu ir pan.“ – tęsė jis.

I. Kolychajevas sakė, kad jis „nieko nežadėjo“ įsiveržusioms pajėgoms, bet prašė jų „nešaudyti žmonių“, taip pat paskelbė naktinę komendanto valandą mieste ir automobilių eismo apribojimą.

„Kol kas viskas gerai. Virš mūsų plevėsuojanti vėliava yra Ukrainos. O kad ji tokia išliktų, reikia laikytis šių reikalavimų“, – pridūrė jis.

Rusijos kariuomenė dar trečiadienio rytą paskelbė užėmusi Chersoną, įsikūrusį netoli Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

Kitą svarbų Ukrainos uostą Berdianską jau užgrobė Rusijos kariai, o Mariupolis atakas „oriai atrėmė“, sakė šio miesto meras Vadymas Boičenka.

„Šiandien buvo sunkiausia ir žiauriausia diena per septynias dienas trunkantį karą. Šiandien jie tiesiog norėjo mus visus sunaikinti“, – sakė jis „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše, kaltindamas Rusijos pajėgas šaudant į gyvenamuosius pastatus.

Scanpix nuotr.

V. Boičenka sakė, kad per puolimą buvo pažeista infrastruktūra, žmonės liko be šviesos, vandens ar šildymo.

Rusijos pajėgos taip pat bombardavo antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą; įvykiai ten lyginami su civilių gyventojų žudynėmis Sarajeve praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.

Kremlius praėjusį ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Per kelias dienas intensyvių kovų žuvo šimtai civilių, o nuo invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo apie milijonas žmonių.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, parama Ukrainai.

Kijevą sudrebino keli sprogimai

Ankstų ketvirtadienį Kijeve nugriaudėjo mažiausiai keturi sprogimai, skelbia BBC.

Anot pranešimų, du galingi sprogimai įvyko miesto centre, dar du – netoli vienos metro stoties.

Mieste aidi apie antskrydžių grėsmę perspėjančios sirenos.

Kijevo metro stotyse šiuo metu slepiasi iki 15 tūkst. žmonių, remdamasis už miesto metro atsakingu pareigūnu, praneša transliuotojas BBC.

Viktoras Brahynskis sakė Ukrainos žiniasklaidai, kad čia iš viso gali tilpti iki 100 tūkst. žmonių. Jis pridūrė, kad metro yra vandens, maisto bei vaistų.

„Daugelis žmonių nebeturi kur eiti. Keli metrai žemės ir apklotas tapo jų namais“, – teigė jis.

V. Zelenskis: Ukraina sužlugdė „niekšiškus“ Rusijos planus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis sužlugdė „niekšiškus“ Rusijos planus, ir sakė besididžiuojantis „herojišku“ pasipriešinimu Maskvos invazijai.

„Esame tauta, kuri per savaitę sulaužė priešo planus. Ilgus metus kurtus planus – niekšiškai, su neapykanta mūsų šaliai, mūsų žmonėms“, – sakė V. Zelenskis vaizdo įraše, paskelbtame „Telegram“ platformoje.

Prezidentas sakė, kad „nuoširdžiai žavisi didvyriškais miestų gyventojais“, kurie priešinasi Rusijos pajėgų veržimuisi.

Jis pridūrė, kad nuo invazijos pradžios prieš savaitę žuvo apie 9 000 Rusijos karių, nors šio teiginio kol kas neįmanoma patikrinti. Rusija trečiadienį pranešė, kad 498 jos kariai žuvo per jau beveik savaitę besitęsiančią invaziją į Ukrainą.

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kalbėjosi su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau (Džastinu Triudo) ir padėkojo jam už „lyderystę įvedant sankcijas Rusijai“.

„Pabrėžiau būtinybę plėsti ribojančias priemones, – pridūrė jis. – Civilių gyventojų bombardavimas Ukrainoje turi būti nedelsiant sustabdytas.“

Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.

Už viską sumokės Rusija

V. Zelenskis ketvirtadienį pažadėjo ukrainiečiams, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų infrastruktūrai padaryta žala bus atitaisyta, o sąskaitą už tai apmokės Maskva.

„Atstatysime kiekvieną namą, kiekvieną gatvę, kiekvieną miestą ir sakome Rusijai: išmokite žodžius „reparacijos“ ir „kontribucijos“. Jūs visiškai kompensuosite mums už viską, ką padarėte prieš mūsų valstybę, prieš kiekvieną ukrainietį“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime.

ESBO praneša apie žuvusią savo narę per bombardavimą Charkive

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misijos narė ukrainietė žuvo per bombardavimą Charkive, trečiadienį pranešė tarptautinė organizacija.

„Maryna Fenina, ESBO specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje (SMM) narė, žuvo per apšaudymą Charkive“ antradienį, sakoma ESBO pranešime.

Charkivas, antras didžiausias šalies miestas, intensyviai apšaudytas Rusijos pajėgų – buvo bombarduojami policijos ir universitetų pastatai, o vyriausybinių įstaigų būstinės virto griuvėsiais.

„Maryna žuvo rinkdama atsargas savo šeimai mieste, kuris tapo karo zona. Charkive ir kituose Ukrainos miestuose bei miesteliuose sviediniai ir raketos smogia gyvenamiesiems pastatams ir miestų centrams, pražudo ir sužeidžia nekaltus civilius – moteris, vyrus ir vaikus“, – sakoma ESBO pranešime.

„Griežtai smerkiame padažnėjusį apšaudymą miestų teritorijose“, – priduriama jame. Organizacija taip pat pakartojo savo raginimą „Rusijos Federacijai nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.

Netoli Rusijos sienos esančiame Charkive gyvena maždaug 1,4 mln. žmonių, daugiausia rusakalbių.

Šis miestas yra Rusijos pajėgų taikinys nuo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino surengtos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusį ketvirtadienį.

Įvykiai ten lyginami su civilių gyventojų žudynėmis Sarajeve praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Charkivo apšaudymą „karo nusikaltimu“.

Į Baltarusijos ligoninę vežami sužeisti rusų kariai

Baltarusijoje antradienio vakarą septynių autobuso dydžio Rusijos kariuomenės greitosios pagalbos automobilių kolona nusidriekė prie pagrindinės ligoninės, esančios už 48 km nuo sienos su Ukraina, galinio įėjimo.

Automobiliai, kurių langai buvo aklinai uždangstyti pilkomis užuolaidomis, atgabeno iš fronto sužeistuosius.

Vietos gyventojai ir gydytojai sakė, kad pastarosiomis dienomis čia nenutrūkstamu srautu važiuoja mašinos su rusų kariais, sužeistais per mūšius aplink Ukrainos sostinę Kijevą, kur rusų puolimas įstrigo dėl įnirtingo ukrainiečių pasipriešinimo.

Ligoninės, esančios Baltarusijos pietrytinėje Gomelio srityje, kuri tapo vienu iš Rusijos puolimo placdarmų, medikė sakė, kad sužeistus rusų karius pradėta vežti pirmadienį.

„Tikiuosi, jie manęs neuždarys į kalėjimą už tai, kad tai pasakoju“, – sakė ji.

Scanpix nuotr.

TBT pradės „aktyvų“ karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimą 

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) trečiadienį pareiškė, kad „nedelsiant bus pradėtas aktyvus tyrimas“ dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus 39 šalių paramos.

Tarp šių šalių yra visos Europos Sąjungos narės, Australija, Britanija, Kanada, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir kelios Lotynų Amerikos valstybės.

„Prieš kelias akimirkas informavau TBT pirmininką apie savo sprendimą nedelsiant pradėti aktyvų situacijos [Ukrainoje] tyrimą“, – sakė K. Khanas.

Tikiuosi, jie manęs neuždarys į kalėjimą už tai, kad tai pasakoju.

„Mūsų darbas renkant įrodymus jau prasidėjo“, – pridūrė jis.

K. Khanas pirmadienį paskelbė pradedantis tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Rusijai praėjusią savaitę pradėjus invaziją į Ukrainą.

K. Khano nuomone, yra „svarus pagrindas“ manyti, kad įvykdyta šio teismo jurisdikcijai priskiriamų nusikaltimų.

Jam reikėjo Hagoje įsikūrusio Teismo teisėjų pritarimo jo sprendimui, tačiau TBT šalių pareikšta pozicija reiškia, kad dabar jo tyrimas gali tęstis ir be teisėjų patvirtinimo. Tai paspartina procesą.

„Šis [šalių] pateikimas sudaro sąlygas mano biurui pradėti padėties Ukrainoje nuo 2013 metų lapkričio 21-osios tyrimą“, – sakė K. Khanas.

Tai apims „bet kokius ankstesnius ir dabartinius įtarimus karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ar genocidu, bet kokių asmenų įvykdytais bet kurioje Ukrainos teritorijos dalyje“, sakė K. Khanas.

Rusijos pajėgoms bombardavus civilius Ukrainoje, britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį parlamentui sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „kaltas dėl karo nusikaltimo“. Anksčiau panašų kaltinimą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Neseniai prokuroru paskirtas K. Khanas sakė, kad jo tyrimas bus vykdomas „objektyviai ir nepriklausomai“, didžiausią dėmesį skiriant „atskaitomybės už TBT jurisdikcijon patenkančius nusikaltimus užtikrinimui“.

TBT buvo įsteigtas 2002 metais, kaip nepriklausomas teismas, siekiant ištirti labai sunkius nusikaltimus, tokius kaip genocido nusikaltimai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, ir nuteisti už tai atsakingus asmenis.

Tačiau TBT gali teisti tik už nusikaltimus, įvykdytus jos 123 šalių narių teritorijoje.

Ukraina nėra TBT narė, bet 2014 metais sutiko su Teismo jurisdikcija.

Rusija pasitraukė iš TBT, tad Teismas rusus galės pasiekti tik tuo atveju, jei jie bus areštuoti šios institucijos jurisdikciją gerbiančių šalių teritorijoje.

TBT taip pat trukdo faktas, kad jis neturi savo policijos pajėgų ir kliaujasi šalių narių pagalba sulaikant įtariamuosius. Praeityje tai ne visada vykdavo sėkmingai.

JAV vyriausybė kaltina Rusiją susidorojimu su žiniasklaida

JAV vyriausybė apkaltino Maskvą susidorojimu su žiniasklaida per Rusijos karą su Ukraina.

„Namuose Kremlius visapusiškai puola žiniasklaidos laisvę ir tiesą, o Maskvos pastangos suklaidinti ir nuslopinti tiesą apie žiaurią invaziją stiprėja“, – trečiadienį sakoma JAV valstybės departamento atstovo Nedo Price'o pranešime.

Savaitės pradžioje Rusijos generalinė prokuratūra paprašė žiniasklaidos reguliuotojo „Roskomnadzor“ apriboti prieigą prie Kremlių kritikuojančios radijo stoties „Echo Moskvy“ svetainės. Valdžia anksčiau kaltino „Echo Moskvy“ ir kitas kritikuojančias žiniasklaidos priemones skleidžiant melagingą informaciją apie Rusijos vykdomą Ukrainos puolimą. Maskva invaziją į Ukrainą oficialiai vadina „karine operacija“ ir uždraudė žiniasklaidai vartoti tokius terminus kaip "karas", „puolimas“ arba „invazija“.

Taip pat grasinama užblokuoti internetinį kanalą „Dožd“.

„Nuo pat jo įkūrimo prieš 32 metus „Echo Moskvy“ buvo gerbiama už sąžiningą naujienų pateikimą, o iki vakar jos transliacijos kasdien pasiekdavo apie 1,8 mln. klausytojų visoje Rusijoje ir už jos ribų“, – sakė N. Price‘as. „Daugiau nei dešimtmetį veikiantis „Dožd“ taip pat garsėja aukštos kokybės žurnalistika“, – pridūrė jis.

N. Price'as teigė, kad Maskva „taip pat slopina „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“ platformas, kuriomis remiasi dešimtys milijonų Rusijos piliečių, siekdami gauti nepriklausomą informaciją ir nuomones bei susisiekti vieni su kitais ir išoriniu pasauliu“.

Rusijos žmonės nepasirinko šio karo. Pasirinko Putinas.

Jis taip pat sakė, kad Rusijos parlamentas penktadienį turi susirinkti į neeilinę sesiją, kad „apsvarstytų įstatymo projektą, pagal kurį „neoficialios“ ataskaitos apie tolesnę Rusijos invaziją į Ukrainą būtų baudžiamos iki 15 metų kalėjimo“.

„Rusijos žmonės nepasirinko šio karo. Pasirinko Putinas“, – sakė N. Price'as ir pridūrė, kad rusai turi teisę žinoti apie „mirtį, kančias ir sunaikinimą, kuriuos jų vyriausybė sukelia Ukrainos žmonėms“, taip pat apie „šio beprasmiško karo žmogiškąją kainą jų pačių kariams“.

Vašingtonas dar kartą paragino V. Putiną išvesti savo karius iš Ukrainos ir „nedelsiant nutraukti šį kraujo liejimą“.

Černihivo naftos bazėje kilo gaisras

Kaip „Telegram“ praneša kanalas „Nexta“, gaisras kilo, kai apšaudymo metu sviedinys pataikė į dyzelinio kuro bakus.

Scanpix nuotr.

Uždraudė Rusijos aviacijos įmonėms naudotis JK draudikų paslaugomis

Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė paskelbė naujas sankcijas karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai, kuriomis Rusijos aviacijos ir kosmoso pramonės įmonėms užkertamas kelias naudotis JK draudimo ir perdraudimo kompanijų paslaugomis.

„Reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Rusijos aviacijos ir kosmoso pramonės bendrovėms užkertamas kelias tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis JK teikiamomis draudimo ar perdraudimo paslaugomis“, – teigiama Iždo departamento pareiškime.

Londonas yra viena pirmaujančių pasaulio draudimo rinkų, o atribodama prieigą Rusijos bendrovėms „Jungtinė Karalystė demonstruoja savo įsipareigojimą taikyti griežtas ekonomines sankcijas“, – skelbiama ir pažymima, kad „Kartu su panašiais Europos Sąjungos veiksmais šis žingsnis dar labiau izoliuoja Rusijos ekonomiką nuo tarptautinės finansų sistemos.“

Kaltina Vakarus svarstant branduolinį karą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarų politikus svarstant „branduolinį karą“, Maskvai prieš savaitę pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę Ukrainą.

„Aišku, kad trečiasis pasaulinis karas gali būti tik branduolinis“, – interviu Rusijos ir užsienio žiniasklaidai pareiškė S. Lavrovas.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kaip tik Vakarų politikų galvose nuolat sukasi branduolinio karo idėja, ne rusų galvose“, – tvirtino jis.

„Todėl patikinu jus: mes neleisime jokioms provokacijoms išmušti mūsų iš pusiausvyros“, – pridūrė S. Lavrovas.

Todėl patikinu jus: mes neleisime jokioms provokacijoms išmušti mūsų iš pusiausvyros.

Praėjusią savaitę invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija pranešė apie savo sausumos, oro ir jūrų branduolinių pajėgų parengties padidinimą vykdant V. Putino savaitgalio įsakymą.

Sekmadienį V. Putinas įsakė paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį ir apkaltino Vakarus „nedraugiškais“ žingsniais prieš jo šalį dėl Maskvos įsiveržimo į Ukrainą.

Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinių ginklų arsenalą ir daugybę balistinių raketų, sudarančių strateginių pajėgų pagrindą.

V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę, teigdamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.

Tačiau tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Įvyko dar vienas 1,5 val. E. Macrono ir V. Putino pokalbis

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį dalyvavo dar viename 1,5 valandos trukusiame pokalbyje telefonu su V. Putinu, pranešė Eliziejaus rūmai.

Abu lyderiai kalbėjosi jau trečią kartą nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios  vasario 24 dieną.

Vienas E. Macrono padėjėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Prancūzijos lyderis pasikalbėjo su V. Putinu, o paskui paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Scanpix nuotr.

Meras: Rusijos pajėgos mėgina blokuoti Ukrainos uostamiestį Mariupolį

Rusijos pajėgos mėgina blokuoti Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, siekdamos nutraukti elektros, vandens ir  šilumos tiekimą, taip pat paralyžiuoti susisiekimą, ketvirtadienį pranešė miesto meras.

„Jie mėgina vykdyti blokadą, visai kaip Leningrade“, – sakė meras Vadymas Boičenka, turėdamas galvoje šimtus tūkstančių aukų pareikalavusią antrojo pagal dydį Rusijos miesto apsiaustį, vykdytą nacių per Antrąjį pasaulinį karą.

„Tie išgamos nerado būdo mus palaužti. Taigi, dabar jie mėgina neleisti mums atkurti elektros, vandens ir šilumos tiekimo“, – sakė V. Boičenka. Meras pridūrė, kad Rusijos pajėgos taip pat sugadino geležinkelio liniją.

„Jie sunaikino traukinius, kad negalėtume evakuoti savo moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių“, – nurodė jis.

Jau savaitę tęsiantis invazijai Rusijos pajėgos Ukrainos pietiniame fronte užima naujas teritorijas. Anksčiau ketvirtadienį buvo pranešta, kad į jų rankas pateko šalia Juodosios jūros esantis Chersono miestas, turintis apie 290 tūkst. gyventojų. Miestas buvo užimtas po tris dienas trukusios apsiausties, per kurią gyventojai pristigo maisto ir vaistų.

Apie 400 tūkst. gyventojų turintis Mariupolis yra svarbus Azovo jūros uostamiestis į rytus nuo Chersono. Jis buvo paliktas be vandens ir elektros tęsiantis žiemiškiems orams.

Prie Ukrainos krantų nuskendo Estijos prekybinis laivas, veikiausiai užplaukęs ant minos

Juodojoje jūroje, netoli Ukrainos krantų nuskendo veikiausiai ant minos užplaukęs Estijai priklausantis prekybinis laivas, skelbia Estijos leidinys „Postimees“, remdamasis agentūra „Reuters“.

Tai, kad laivas veikiausiai susidūrė su jūrine mina, pranešė jo operatorė.

Skelbiama, jog du laivo įgulos nariai yra gelbėjimosi valtyje, o keturi kol kas laikomi dingusiais be žinios.

Tiek Estijos ambasada Ukrainoje, tiek ir Estijos užsienio reikalų ministerija šio įvyko kol kas nekomentuoja, jį aiškinasi.

Tuo tarpu Ukrainos jūrų uostų administracija pareiškė, kad laivas nuskendo galbūt dėl povandeninio laivo stakos, nes smūgis buvo žemiau vaterlinijos.

Su Panamos vėliava plaukiojęs laivas „Helt“ priklausė Estijos bendrovei „Vista Shipping Agency AS“. Laivas pastatytas 1985 metais, 79 metrų ilgio bei 11 metrų pločio, jo keliamoji galia – 1473 tonos.

Londonas V. Putinui: „dar ne per vėlu sustabdyti“ invaziją

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as (Benas Volesas) ketvirtadienį Rusijos prezidentui pareiškė, kad „dar ne per vėlu sustabdyti“ įsiveržimą į Ukrainą.

Praėjusią savaitę V. Putino nurodymu prasidėjus antpuoliui, Londonas ėmėsi įvairiais būdais bausti Maskvą – be kita ko, paskelbė sankcijas rusų bankams.

„Žinia prezidentui Putinui yra tokia: „Sustokite. Dar ne per vėlu sustabdyti tai, ką darote“, – sakė B. Wallace'as per spaudos konferenciją su Estijos kolega Kalle Laanetu (Kale Lanetu).

Britų gynybos sekretorius Rusijos lyderio veiksmus pavadino „neteisėtais“ ir perspėjo V. Putiną, kad jis rizikuoja „būti izoliuotas ne vieną dešimtmetį“.

„Sankcijos yra griežtos, tarptautinė bendruomenė – vieninga. NATO yra vieninga, ir mes nesitaikstysime su tuo, ką matome Ukrainoje“, – pabrėžė B. Wallace'as.

Jis pridūrė, kad Didžioji Britanija palaikys ukrainiečių vyriausybę, ir atkreipė dėmesį į paramą mirtina ir nemirtina ginkluote, kurią Kyjivui perdavė JK ir Estija.

„Čia dar ne pabaiga. Įvykių Ukrainoje pasekmės sklis po Europą ir NATO ne kelias savaites, o ne vieną mėnesį ir ne vienerius metus“, – perspėjo gynybos sekretorius.

Ukraina ir Rusija pradėjo antrąjį derybų ratą

 Rusijos ir Ukrainos pareigūnai, siekiantys susitarti dėl paliaubų, pradėjo derybų antrąjį ratą prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, ketvirtadieni pranešė ukrainiečių prezidento patarėjas prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

M. Podoliakas per tviterį paskelbė nuotrauką, kurioje matyti Rusijos ir Ukrainos atstovai. Jis nurodė, kad derybų darbotvarkėje yra klausimai dėl „nedelsiamo paliaubų paskelbimo“ ir „humanitarinių koridorių“ civiliams, jau savaitę tęsiantis V. Putino pradėtam puolimui prieš Ukrainą.

Twitter nuotr.

Černihive per Rusijos atakas žuvo 22 žmonės

Ketvirtadienį Rusijos pajėgoms smogus šiaurinio Černihivo miesto gyvenamiesiems rajonams, įskaitant mokyklas ir daugiaaukštį gyvenamąjį namą, žuvo 22 žmonės, pranešė pagalbos tarnyba.

Tarnybos paskelbtuose vaizduose matyti iš smarkiai apgriautų daugiabučių kylantys dūmų kamuoliai, kieme išsibarsčiusios nuolaužos ir gelbėtojai, nešantys kūnus ant neštuvų.

Ukrainos naujienų agentūra unian.net pranešė, kad iš po griuvėsių ištraukta jau 33 žuvusieji ir 18 sužeistųjų.

„Rusijos lėktuvai taip pat užpuolė dvi mokyklas Staraja Podusivka rajone ir privačius namus. Vietoje darbuojasi gelbėtojai. Pasak avarinių tarnybų, devyni žmonės žuvo ir keturi sužeisti“, – programėlėje „Telegram“ nurodė Černihivo regiono gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Scanpix nuotr.

JT: pirmąją karo savaitę Ukrainoje žuvo 249 civiliai, 553 buvo sužeisti

Pirmą karo Ukrainoje savaitę, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, žuvo 249 civiliai ir 553 buvo sužeisti. Tai patvirtinti atvejai nuo vasario 24 dienos 4.00 val. ryto iki kovo 2-osios, pranešė Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.

ESBO tirs galimus karo nusikaltimus Ukrainoje

Nepriklausomų ekspertų grupė tirs galimus žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, į šią šalį įsiveržus Rusijos kariuomenei.

Tokią priemonę ketvirtadienį Vienoje inicijavo daugiau kaip 40 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių narių. Ekspertai ESBO vardu „nustatys faktus ir aplinkybes, susijusias su galimais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmonijai“, sakoma bendrame valstybių pranešime. Jos inicijavo ESBO vadinamąjį „Maskvos mechanizmą“, skirtą žmogaus teisių klausimams išaiškinti.

Valstybės atkreipė dėmesį į atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą. Surinkta informacija galėtų būti perduodama teismams, teigė valstybės.

Iki praėjusios savaitės saugumo situaciją Ukrainoje, ypač separatistų kontroliuojamuose šalies rytuose, stebėjo iki 500 tarptautinių ESBO ekspertų. Tačiau dėl suintensyvėjusių kautynių ESBO nusprendė šiuos neginkluotus stebėtojus evakuoti.

V. Zelenskis: jei Ukraina kris, Rusija atsigręš į Baltijos šalis

V. Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes.

„Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.“

Scanpix nuotr.

Rusijos pajėgoms Ukrainoje atakuojant Černihivą žuvo 33 žmonės

Rusijos pajėgoms Ukrainoje ketvirtadienį smogus gyvenamiesiems rajonams, įskaitant mokyklas ir daugiabutį šiauriniame Černihivo mieste, žuvo 33 žmonės, pranešė pareigūnai.

Ukrainos pagalbos tarnybos pranešė, kad dar 18 žmonių buvo sužeista.

Černihivo miestas yra už 120 kilometrų į šiaurės rytus nuo Kijevo. Rusijos pajėgos miestą atakuoja iš šiaurės.

Miesto vicemerė Regina Husak naujienų agentūrai AFP sakė, kad Černihivas patyrė rusų pajėgų „bombardavimą“.

Ukrainos pagalbos tarnyba paskelbė nuotraukas, kuriose matyti iš smarkiai apgriautų butų kylantys dūmų stulpai, po kiemą pažirusios nuolaužos ir kūnus neštuvais nešantys gelbėtojai.

„Rusijos lėktuvai taip pat atakavo dvi mokyklas Senosios Podusivkos rajone (Černihivo mieste) ir privačius namus. Teritorijoje dirba gelbėtojai“, –  programėlėje „Telegram“ paskelbė Černihivo srities gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Prieš savaitę invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija tvirtina neatakuojanti gyvenamųjų rajonų, nors daugybė įrodymų liudija priešingai.

Kijevo duomenimis, nuo Rusijos prezidento  Vladimiro Putino  karo prieš Ukrainą pradžios žuvo mažiausiai 350 civilių.

Ukraina bombarduojama Ukrainos ir Rusijos delegacijoms ketvirtadienį susirinkus į antrą derybų dėl paliaubų ratą Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.

V. Putinas ketvirtadienį telefonu kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) pažadėjo tęsti Ukrainos puolimą.

Kol kas nėra ženklų, kad Rusijos lyderis ketintų trauktis, nors Vakarų sankcijos turėtų suduoti skaudų smūgį Rusijos ekonomikai.

V. Putinas: Rusijos karinė operacija Ukrainoje „vyksta pagal planą“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje „vyksta pagal planą“, ir paliepė per šią invaziją žuvusių rusų karių šeimoms išmokėti dideles kompensacijas.

„Noriu pasakyti, kad specialioji karinė operacija vyksta griežtai pagal tvarkaraštį, pagal planą“, – V. Putinas sakė atidarydamas Saugumo tarybos posėdį.

„Dabar Ukrainos teritorijoje mūsų kariai ir karininkai kaunasi už Rusiją, už taikų gyvenimą Donbaso [Rytų Ukrainos] piliečiams, už Ukrainos denacifikaciją  ir demilitarizaciją, kad jokia „antirusija“, metų metu kuriama Vakarų tiesiog prie mūsų sienų, mums negrasintų, taip pat ir branduoliniu ginklu, kaip buvo pastaruoju metu“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.

„Niekada neišsižadėsiu savo įsitikinimo, kad rusai ir ukrainiečiai yra viena tauta“, – pridūrė jis.

Į Ukrainą įvesta 90 proc. prie šios šalies sienų prieš tai dislokuotų Rusijos karių

JAV gynybos pareigūnų skaičiavimu, į Ukrainą iki šiol įvesta apie 90 proc. prie šios šalies sienų prieš tai dislokuotų Rusijos karių.

Remiantis Vakarų duomenimis, prieš vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją Rusija prie Ukrainos sienų galimai sutelkė apie 150 tūkst. karių.

JAV pareigūnai taip pat pažymėjo, kad nuo Maskvos puolimo pradžios Rusija paleido daugiau kaip 480 raketų. Iš jų per 230 paleista pačios Ukrainos teritorijoje, dar per 160 paleista iš Rusijos, 70 iš Baltarusijos ir dar kiek mažiau nei dešimt iš Juodosios jūros.

Ukraina sugriežtino bausmes už plėšikavimą galiojant karo padėčiai

Ukrainos Aukščiausioji Rada per uždarą posėdį ketvirtadienį sugriežtino bausmės už plėšikavimą galiojant karo padėčiai.

Pasak naujienų agentūros „Unian“ korespondento, priimtu įstatymu už daiktų atėmimą iš žuvusiųjų ar sužeistųjų mūšio lauke grės 5–10 metų laisvės atėmimo. Šiuo metu už tokį nusikaltimą baudžiama 3–10 metų nelaisvės.

Griežtės ir bausmės už nusikaltimus turtui, padarytus galiojant karo ar nepaprastajai padėčiai.

Pagal naują įstatymą, esant tokioms aplinkybėms už vagystę grės 5–8 metų laisvės atėmimo, o už apiplėšimą – 7–10 metų kalėjimo.

Turto užvaldymas bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 15 metų ir konfiskavimu.

Už turto prievartavimą bus skiriama 7–12 metų laisvės atėmimo ir konfiskavimas.

Pataisos numato, kad turto pasisavinimas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi karo metu baudžiamas 5–8 metų laisvės atėmimu ir draudimu eiti pareigas iki trejų metų.