Karas: ukrainiečiai išlaisvino 53 gyvenvietes Chersone, nusilpo Rusijos Juodosios jūros laivynas

„Šiuo metu dar per anksti daryti kokias nors išvadas ir prognozes, – sakė jis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi. – Palaukime ir pažiūrėkime, kaip veiks susitarimas ir ar tikrai bus užtikrintas saugumas.“

Pirmadienį iš Odesos uosto išplaukė pirmoji Ukrainos grūdų siunta nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrų blokados Juodojoje jūroje atšaukimo.

Penkis mėnesius sustabdytas grūdų tiekimas iš karo draskomos Ukrainos, kuri yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, prisidėjo prie sparčiai kylančių maisto kainų, dėl kurių ypač nukentėjo skurdžiausios pasaulio šalys.

Palaukime ir pažiūrėkime, kaip veiks susitarimas ir ar tikrai bus užtikrintas saugumas.

Pareigūnai nurodė, kad Siera Leonėje įregistruotas krovinių laivas „Razoni“ išplaukė iš Ukrainos Odesos uosto į Libaną su itin svarbiu 26 tūkst. t kukurūzų kroviniu.

Tikimasi, kad kiti laivai, laikydamiesi sutartų formalumų, išplauks paskui jį jūriniu koridoriumi.

Rusijos pajėgoms vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą ir užėmus ar subombardavus kelis šios šalies uostus, kai kuriuos jų ukrainiečiai užminavo, taip norėdami juos apsaugoti.

Pagal liepos 22 dieną Stambule pasirašytą susitarimą Ukraina turi pašalinti minas, o Rusija – panaikinti blokadą, bet grūdų gabenimas atnaujinamas lėtai, o kovos Ukrainos teritorijoje tęsiasi.

Ukrainos pareigūnas: teritorinių nuolaidų nebus

Ukraina kare su Rusija niekada nedarys nuolaidų, susijusių su šalies nepriklausomybe ir teritorijos  vientisumu. Kaip pranešė antradienį „Ukrinform“, tai interviu televizijos kanalui NHK pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

„Šiame kare mes niekada nedarysime nuolaidų savo nepriklausomybės, teritorijos vientisumo ir suvereniteto požiūriu“, – sakė jis.

Anot A. Jermako, keli artimiausi mėnesiai bus lemiami Ukrainos kariuomenei mūšio lauke. Jo manymu, užsitęsęs konfliktas suteiktų pranašumą Rusijos armijai.

Jeigu mūšiai tęsis iki žiemos, Ukrainos kariuomenei bus vis sunkiau atsikovoti savo teritoriją, pabrėžė prezidento biuro vadovas. Todėl, pasak jo, bus dedamos visos pastangos, kad iki to laiko karo veiksmuose būtų pasiektas persilaužimas.

A. Jermakas taip pat pareiškė, jog Ukrainos kariuomenė suaktyvins kontrpuolimą šalies pietuose, kad būtų susigrąžintos visos Rusijos užgrobtos teritorijos.

Rusija į „juodąjį sąrašą“ įtraukė 39 JK piliečius, įskaitant leiboristų lyderį

Rusija pirmadienį pranešė, kad į „juodąjį sąrašą“ įtraukė dar 39 Jungtinės Karalystės piliečius, įskaitant Leiboristų partijos lyderį Keirą Starmerį (Kirą Starmerį) ir buvusį ministrą pirmininką Davidą Cameroną (Deividą Kameroną).

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius į Ukrainą, Londonas tapo vienu aktyviausių Kyjivo rėmėjų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad į „juodąjį sąrašą“ įtraukti piliečiai, įskaitant žurnalistus, „prisideda prie priešiško Londono kurso, kuriuo siekiama demonizuoti mūsų šalį ir ją izoliuoti tarptautiniu mastu“.

„Konfrontacijos pasirinkimas yra sąmoningas Britanijos politinio isteblišmento sprendimas, kuriam tenka visa atsakomybė už pasekmes“, – pridūrė ministerija.

Nuo karo Ukrainoje pradžios Maskva uždraudė kelioms dešimtims JK piliečių, daugiausia politikų ir žurnalistų, atvykti į Rusiją.

Tarp naujai į „juodąjį sąrašą“ įtrauktų asmenų yra keletas parlamento narių leiboristų, Škotijos politikų ir Lordų Rūmų narių.

Taip pat į jį pateko žiniasklaidos atstovų, tokių kaip BBC naujienų tarnybos laikinasis direktorius Jonathanas Munro (Džonatanas Manrou), televizijos laidų vedėjas Piersas Morganas (Pirsas Morganas) ir BBC žinių vedėjas Huwas Edwardsas (Huvas Edvardsas).

Be to, pirmadienį Rusijos Generalinė prokuratūra „nepageidaujama organizacija“ pripažino JK pelno nesiekiančią grupę „Calvert 22 Foundation“.

Grupę 2009 metais įkūrė Rusijoje gimusi ekonomistė Nona Materkova.

Ji leido „The Calvert Journal“ – apdovanojimus pelniusį internetinį žurnalą, kuriame tyrinėjama Rytų Europos, Balkanų, Rusijos ir Vidurinės Azijos kultūra. Jo leidyba buvo sustabdyta po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą.

„Nepageidaujamos organizacijos“ žyma, skirta užsienio grupėms, leidžia Rusijos valdžios institucijoms uždrausti jų veiklą šalyje. Be to, su šiomis organizacijomis bendradarbiaujantiems rusams gresia baudos arba laisvės atėmimo bausmės.

Dujos iš Rusijos pirmadienį tekėjo į Latviją

Gamtinės dujos iš Rusijos pirmadienį vis dar tekėjo į Latviją, nepaisant visą rusiškų eksportą vamzdynais kontroliuojančio „Gazprom“ pareiškimo liepos 30-ąją, jog jų tiekimas Latvijai sustabdomas.

Latvijos dujų perdavimo sistemos ir Inčukalno požeminės dujų saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ atstovai naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad buvo gautas pranešimas iš „Gazprom“ apie gamtinių dujų tiekimo Latvijai nutraukimą.

„Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikti duomenys rodo, kad rugpjūčio 1-ąją Latvijai buvo patvirtinta 26 500 megavatvalandžių (MWh) gamtinių dujų iš Rusijos.

Prieš tai rusiškos gamtinės dujos į Latviją Izborsko jungtimi buvo tiekiamos liepos 29-ąją, kai buvo užfiksuotas 31 167 MWh perdavimas, tačiau liepos 30-31 dienomis jų srautų nebuvo.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“ praėjusį penktadienį skelbė rusiškas gamtines dujas perkanti ne tiesiogiai iš savo didžiausio akcininko „Gazprom“, kuriam priklauso kiek daugiau nei trečdalis jos akcijų, ir už jas atsiskaito eurais, kaip reikalaujama pagal Latvijoje galiojančias reguliavimo nuostatas, tačiau įvardyti tarpinį tiekėją atsisakė.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pastarąjį kartą nepertraukiamai gamtinės dujos iš Rusijos į Latviją kasdien buvo tiekiamos liepos 21-29 dienomis – per tą laiką jų buvo perpumpuota apytikriai 660 tūkst. MWh. Savo ruožtu „Latvijas gaze“ vadovas Aigaras Kalvytis teigė, kad per pastarąjį mėnesį Latvija iš Rusijos gavo maždaug 1 teravatvalandę gamtinių dujų.

Latvija, kaip Lietuva ir Estija, dujų importą iš Rusijos nutraukusi balandžio pradžioje, jį keletą laikotarpių vėliau buvo atnaujinusi.

Latvijos parlamentas yra priėmęs energetikos įstatymo pataisas, kuriomis rusiškų dujų importo bus visiškai atsisakyta nuo 2023-ųjų sausio 1-osios.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 41 170 okupantų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 2 d. jau neteko apie 41 170 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 768 tankų, 4 014 šarvuotųjų kovos mašinų, 936 artilerijos sistemų, 259 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 223 lėktuvų, 191 sraigtasparnio, 739 dronų, 174 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 2 914 automobilių, 82 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Lenkijos prezidentas A. Duda: Rusija kelia pavojų Europai

Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos teigimu, Rusija kelia pavojų Europai. „Jei didvyriškai besipriešinanti Ukraina neatsilaikys prieš imperinius (Vladimiro) Putino planus, Lenkijai ir Baltijos šalims gresia tiesioginis tolesnio Rusijos įtakos sferos išplėtimo į Vidurio Europą pavojus“, – antradienį Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė A. Duda.

A. Duda kalbėjo apie „didžiąsias Rusijos idėjas, kurios reiškia kitų tautų pavergimą“. Pasak jo, tai ne tik Rusijos prezidento V. Putino idėjos, jomis persmelkta didelė dalis Rusijos visuomenės. "Ukrainos dėka šiandien šis pavojus suvaldytas. Bet manau, kad ateityje šis pavojus, deja, taps aktualus, - sakė Lenkijos prezidentas. - Vienintelis dalykas, ką galime padaryti, tai sustiprinti mūsų pačių saugumą“.

Pasak A. Dudos, Lenkija perdavė Ukrainai 260 senesnių T-72 tankų. Tai atvėrė spragą pačios Lenkijos kariuomenėje, ją reikia užpildyti spartinant naujų tankų įsigijimą, sakė jis. Lenkija taip pat tikisi gauti vokiškus tankus „Leopard“. Tačiau kol kas vadinamasis apykaitinis apsikeitimas, kuriuo Lenkijos tiekimas į Ukrainą būtų kompensuojamas pakaitalais iš Vokietijos, dar nevyksta. Lenkijos netenkina ankstesnis Berlyno pasiūlymas nuo 2023 m. pristatyti 20 „Leopard 2“ tankų.

O. Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras

Ukraina gauna iš Vokietijos naujausią ginkluotę, dalis jos tokia moderni, kad dar nebuvo patiekta ir Bundesverui.

Tai pirmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Globe and Mail“ pareiškė VFR kancleris Olafas Scholzas.

„Mes tiekėme visą ginkluotę, kurią turėjome: prieštankinius kompleksus ir oro gynybos sistemas, patrankas, tonas šaudmenų ir nemirtiną pagalbą. Dabar perėjome prie sudėtingesnių ir brangesnių sistemų. Savaeigių haubicų, daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, priešlėktuvinių sistemų, artilerijos aptikimo radarų. Kai kurios iš šių sistemų yra tokios naujos, kad jų pagaminta labai mažai, o dalies jų dar neturi ir Bundesveras“, - sakė kancleris.

Anot O. Scholzo, šiuo metu Ukrainos kariai yra mokomi naudoti naują ir sudėtingesnę įrangą keliose vietose Vokietijoje.

Birželio 21 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad iš VFR gauta savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“. Liepos 27 d. buvo sužinota, kad Vokietija nusprendė patiekti Kyjivui dar 100 haubicų.

Birželio 21 d. Vokietijos vyriausybė pirmą kartą paskelbė Ukrainai perduotos ginkluotės sąrašą ir tolesnio tiekimo planą, į kurį įtraukta 30 savaeigių zenitinių pabūklų „Gepard“, oro gynybos sistema IRIS-T, trys daugkartinio raketų paleidimo sistemos „Mars“.

Turkija: pirmasis ukrainietiškų grūdų krovinys Stambulą turėtų pasiekti po vidurnakčio

Pirmoji ukrainietiškų grūdų siunta iš Odesos pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrinės blokados Juodojoje jūroje atšaukimo „po vidurnakčio“ turėtų pasiekti Stambulą, antradienį pranešė Turkijos gynybos ministerija.

Siera Leonėje įregistruotas krovinių laivas „Razoni“ pirmadienio rytą išplaukė iš Ukrainos Odesos uosto į Libaną su itin svarbiu 26 tūkst. t kukurūzų kroviniu.

Iš pradžių tikėtasi, kad laivas į Stambulą atvyks ankstyvą antradienio popietę.

Naktį laivas plaukė palei Rumunijos pakrantę, tačiau apie 23 val. Grinvičo (antradienį 2 val. Lietuvos) laiku išjungė savo automatinę atpažinimo sistemą AIS, todėl jo nebebuvo galima susekti, rašoma jūrų eismą stebinčioje svetainėje „Marine Traffic“.

Ankara kol kas nepateikė jokio šio žingsnio paaiškinimo.

Iš pradžių „Razoni“ Ukrainos vandenyse dėl galimų minų plaukė labai lėtai, vos septynių mazgų greičiu, tačiau vėliau sugebėjo padidinti greitį, pranešė „Marine Traffic“.

Jį tikrins praėjusį trečiadienį įsteigtas specialus jungtinis koordinavimo centras, kuriame dirba Ukrainos ir Rusijos civiliai ir kariniai pareigūnai, taip pat Turkijos ir Jungtinių Tautų delegatai.

Pagal sutartą tvarką patikrinimai vyks ne pačiame Stambulo uoste, o jūroje, prie Bosforo sąsiaurio.

Žiniasklaida buvo įspėta nesiartinti prie laivo.

„Kitoms valtims nebus leidžiama priplaukti prie laivo. Pakrančių apsaugos tarnybos vadovybė imsis atitinkamų priemonių“, – teigė Gynybos ministerija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad „dar per anksti“ švęsti tai, kad pagal JT ir Turkijos tarpininkaujamą susitarimą iš Ukrainos uosto buvo išplukdyta grūdų siunta.

„Šiuo metu dar per anksti daryti kokias nors išvadas ir prognozes, – sakė jis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi. – Palaukime ir pažiūrėkime, kaip veiks susitarimas ir ar tikrai bus užtikrintas saugumas.“

Penkis mėnesius sustabdytas grūdų tiekimas iš karo draskomos Ukrainos, kuri yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, prisidėjo prie sparčiai kylančių maisto kainų, dėl kurių ypač nukentėjo skurdžiausios pasaulio šalys.

Tikimasi, kad kiti laivai, laikydamiesi sutartų formalumų, išplauks paskui „Razoni“ jūriniu koridoriumi.

Rusijos pajėgoms vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą ir užėmus ar subombardavus kelis šios šalies uostus, kai kuriuos jų ukrainiečiai užminavo, taip norėdami juos apsaugoti.

Pagal liepos 22 dieną Stambule pasirašytą susitarimą Ukraina turi pašalinti minas, o Rusija – panaikinti blokadą, bet grūdų gabenimas atnaujinamas lėtai, o kovos Ukrainos teritorijoje tęsiasi.

Rusija paskelbė Ukrainos pulką „Azov“ „teroristine“ organizacija

Rusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė Ukrainos kariuomenės pulką „Azov“, buvusį savanorių batalioną, „teroristine“ grupe, o šis sprendimas sudaro galimybę skirti ilgas įkalinimo bausmes į nelaisvę paimtiems jo nariams, pranešė rusų naujienų agentūros.

Teismas nutarė „pripažinti Ukrainos sukarintą dalinį „Azov“ teroristine organizacija ir uždrausti jo veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje“, nutartį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS. Pranešime sakoma, kad nutartis įsigaliojo ją paskelbus.

„Die Welt“: per penkis karo mėnesius Rusija neteko daugiau kareivių negu JAV per aštuonerius metus Irake

Rusijos nuostoliai per penkis plataus masto karo prieš Ukrainą mėnesius daug kartų viršija JAV nuostolius, patirtus per aštuonerius karo Irake metus. Tai rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“.

Publikacijos autoriai pažymi, kad, Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos duomenimis, iki šiol Ukrainoje žuvo 25 tūkst. Rusijos kareivių. Amerikos CŽA vertinimai atsargesni – jos nuomone, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau sunaikino 15 tūkst. okupantų.  

Vis dėlto pagal abu scenarijus rusų nuostoliai per penkis mėnesius keleriopai viršija amerikiečių nuostolius per aštuonerius karo Irake metus, kurie sudarė beveik 4 500 žmonių.

„Iš šalies sunku tiksliai įvertinti Rusijos nuostolius. Bet iš įvairių užuominų galima susidaryti gana aiškų vaizdą. Ir šis vaizdas byloja: Rusijos kariuomenė turi didelių personalo problemų“, – pažymi saugumo ekspertas Andrásas Ráczas iš Vokietijos užsienio politikos draugijos.

Jo paties nuomone, Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 20 tūkst. rusų kareivių, o kiekvienam žuvusiajam tenka trys sužeistieji.

Naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu, antradienį pranešė, kad Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 2 d. jau neteko apie 41 170 kareivių.

Didžiosios Britanijos teigimu, po naujausios atakos Rusijos Juodosios jūros laivynas nusilpo

Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba antradienį pranešė, kad ataka prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje yra naujausia iš daugybės Maskvos nesėkmių per penkis mėnesius trunkantį karą Ukrainoje.

Pastarieji nuostoliai apima balandį nuskandintą laivyno flagmaną „Moskva“, rašoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos kasdieniame pranešime tviteryje. „Po pranešimų apie atšauktus paradus, mažai tikėtina, kad Juodosios jūros laivynas įstengia organizuoti aukšto lygio viešus renginius ir drauge vykdyti karinę veiklą“, – teigia ministerija.

Rytų Ukrainos Donecko srityje antradienį tęsėsi Rusijos ir Ukrainos pajėgų kovos aplink Bachmuto miestą.

Rusijos pajėgos taip pat pasistūmėjo 8 kilometrus į šiaurę esančio Soledaro kryptimi, antradienį paskelbė Ukrainos generalinis štabas. Kita vertus, Rusijos atakos keliose vietose į pietus nuo Bachmuto iš esmės buvo atremtos, rašoma pranešime. Informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Generalinis štabas taip pat pranešė apie Rusijos ataką Chersono srities šiaurėje, prie kaimyninio Dnipropetrovsko srities sienos. Jau kelias savaites Kyjivas puoselėja viltis pradėti kontrpuolimą šiame regione ir atsikovoti pietus. Kyjivo teigimu, Rusijos artilerija apšaudė ukrainiečių pozicijas visoje fronto linijoje Charkivo, Donecko, Zaporižios, Chersono ir Mykolajivo srityse. Pranešta, kad Rusijos oro pajėgos taip pat surengė keturias atakas prieš Ukrainos pozicijas.

Rusija tvirtina nuo invazijos į Ukrainą pradžios šalyje sunaikinusi šešias raketų sistemas HIMARS

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, esą Maskvos pajėgos nuo invazijos į Ukrainą pradžios šioje šalyje sunaikino šešias raketų sistemas HIMARS, praneša agentūra „Sky News“.

Šias sistemas Kyjivui perdavė Jungtinės Valstijos.

Pasak S. Šoigu, Rusijos kariuomenė per tą patį laikotarpį taip pat sunaikino penkias antilaivinių raketų „Harpoon“ paleidimo sistemas ir 33 haubicas M777.

„Sky News“ šių pareiškimų nepriklausomai patvirtinti negali.

Ukrainiečiai jau išlaisvino 53 gyvenvietes Chersono regione

Chersono regione Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš užpuolikų jau išlaisvino 53 gyvenvietes, rašo UNIAN.

Tai paskelbė laikinai Chersono regiono karinės administracijos vadovo pareigas einantis Dmitrijus Butrijus.

„Šiandien jau oficialiai patvirtinta, kad 53 gyvenvietės buvo išlaisvintos“, – sakė A. Butrimas.

Jis pažymėjo, kad beveik visą deokupuotą teritoriją Rusijos kariai nuolat apšaudo – gyvenamuosius pastatus, infrastruktūros objektus, mokyklas.

Rusija pakartojo savo perspėjimą, kad susitarimas dėl grūdų gali žlugti

Rusija pakartojo savo perspėjimą, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų eksporto dar gali žlugti.

Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje atstovė Marija Zacharova perspėjo „dėl bandymų atidėti ar nevykdyti antros susitarimo dalies“, kuri numato galimą kai kurių sankcijų Rusijai sušvelninimą.

Praėjusį mėnesį tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) Rusija ir Ukraina pasirašė susitarimą atnaujinti ukrainietiškų grūdų eksportą, kuris buvo įstrigęs dėl Rusijos sukelto karo. Maskva kaip sąlygą sutarties pasirašymui iškėlė jai pritaikytų sankcijų sušvelninimą, kuris leistų jai visapusiškai atnaujinti ir savo pačios grūdų ir trąšų eksportą.

Libano pareigūnai paleido laivą, įtariamą vogtų ukrainietiškų grūdų gabenimu

Libano vyriausiasis prokuroras antradienį paleido su Sirijos vėliava plaukiojantį laivą, kuris buvo sulaikytas dėl Kyjivo ambasados Beirute įtarimų, kad juo buvo gabenami iš Ukrainos pavogti miltai ir miežiai, pranešė vienas pareigūnas.

Prokuroras Ghassanas Oueidat leido laivui „Laodicea“, kuris praėjusią savaitę prisišvartavo šiauriniame Tripolio uostamiestyje, išplaukti į jūrą po to, kai tyrimas neįrodė, kad juo buvo gabenamos vogtos prekės, AFP sakė teisėsaugos pareigūnas.

„Atlikus preliminarius tyrimus... nenustatyta, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika ar kad prekės buvo pavogtos“, – sakė pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Ukrainos ambasada Libane tvirtino, kad grūdai į laivą buvo pakrauti iš Rusijos karinių pajėgų okupuoto regiono, ir teigė, kad Libano valdžios institucijoms pateikė įrodymų, jog prekės buvo vogtos.

Ukraina ne kartą kaltino Maskvos pajėgas plėšiant jos grūdų sandėlius nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į šalį.

Šeštadienį G. Oueidat nurodė sulaikyti laivą ir pavedė policijai atlikti tyrimą.

Prokuroras nustatė, kad laive buvę grūdai priklausė Sirijos verslininkui, sakė teisėsaugos pareigūnas.

„Sirijos pilietis, kurio pavardė įrašyta ant krovinio iš Ukrainos, atvyko pas tyrėjus ir pateikė dokumentus, įrodančius jo nuosavybės teisę“, – antradienį sakė pareigūnas.

Rusija: JAV tiesiogiai dalyvauja Ukrainos kare

Rusija antradienį pareiškė, neva JAV tiesiogiai dalyvauja Ukrainos kare, praneša agentūra „Sky News“.

Pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, JAV šnipai šalyje padeda organizuoti prieš Rusijos karius nukreiptas raketų atakas. Ministerijos teigimu, tai esą pripažino Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis.

„Visa tai nepaneigiamai įrodo, kad, priešingai nei teigia Baltieji rūmai ir Pentagonas, Vašingtonas, tiesiogiai dalyvauja Ukrainos konflikte“, – nurodė ministerija.

Nors JAV prezidentas Joe Bidenas yra pareiškęs norįs, kad Ukraina nugalėtų Rusiją, ir įsakęs perduoti Kyjivui milijardų dolerių vertės ginklų, Vašingtonas yra pabrėžęs, jog nesiekia tiesioginės konfrontacijos su Rusija.

Anot Maskvos, J. Bideno administracijai tenka atsakomybė dėl raketų atakų prieš civilinius taikinius Rusijos kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose. „Būtent J. Bideno administracija tiesiogiai atsakinga dėl visų Kyjivo patvirtintų, daugybės gyvybių pareikalavusių raketų atakų prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą Donbase ir kituose regionuose“, – tvirtino ministerija.

V. Zelenskis ir J. Stoltenbergas kalbėjosi telefonu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį kalbėjosi telefonu, praneša CNN.

„Geras pokalbis su prezidentu V. Zelenskiu apie karinės paramos prioritetus, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas. – Gyvybiškai svarbu, kad NATO ir Aljanso sąjungininkai perduotų Ukrainai dar daugiau paramos ir pristatytų ją dar greičiau.“

Po pokalbio panašiu pranešimu pasidalino ir V. Zelenskio biuras.

„Ukrainos prezidentas informavo Jensą Stoltenbergą apie situaciją karo lauke ir būtinybę Ukrainai greitai gauti daugiau sunkiųjų ginklų iš NATO šalių narių, kad būtų galima sėkmingai atremti Rusijos atakas ir tęsti kontrpuolimą“, – sakoma V. Zelenskio biuro pranešime.

Kaip skelbiama, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė grūdų eksporto iš Ukrainos uostų atnaujinimą.

Derybos dėl branduolinių ginklų kontrolės priklauso nuo JAV geros valios – Kremlius

Kremlius antradienį pareiškė esąs pasirengęs deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinių ginklų kontrolės, nepaisant įtemptos Maskvos ir Vašingtono priešpriešos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

Komentuodamas JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pareiškimą, kad Vašingtonas yra pasirengęs deryboms dėl naujo ginklų kontrolės susitarimo, kuris pakeistų 2026 metais baigsiančią galioti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tokių derybų reikėjo jau seniai.  

Likus kelioms dienoms iki naujosios START galiojimo pabaigos pernai vasarį Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė ją pratęsti dar penkeriems metams.

2010 metais tuometinių JAV ir Rusijos vadovų Baracko Obamos (Barako Obamos) ir Dmitrijaus Medvedevo pasirašyta naujoji START numato, kad abi valstybės gali turėti ne daugiau kaip po 1 550 panaudoti parengtų branduolinių kovinių galvučių ir ne daugiau kaip po 700 panaudoti parengtų tarpžemyninių balistinių raketų ir strateginių bombonešių.

Iki Rusijos invazijos į Ukrainą Maskva ir Vašingtonas dar nebuvo pradėję diskusijų dėl naujo ginklų kontrolės susitarimo, kuris galėtų pakeisti naująją START.

Nors J. Bidenas savo pirmadienio pareiškime nurodė, kad jo administracija yra pasirengusi „sparčiai derėtis dėl naujo ginklų kontrolės susitarimo, kuris pakeistų naująją START, kai ši 2026 metais baigs galioti“, prezidentas pabrėžė, kad „brutali ir neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą sugriovė taiką Europoje ir yra išpuolis prieš pagrindinius tarptautinės tvarkos principus“.

„Šiomis aplinkybėmis Rusija turėtų parodyti, kad yra pasirengusi atnaujinti darbą dėl branduolinių ginklų kontrolės su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.

Žurnalistų paprašytas pakomentuoti šį J. Bideno pareiškimą, D. Peskovas sakė, kad „Maskva ne kartą kalbėjo apie būtinybę kuo greičiau pradėti tokias derybas, nes laiko liko nedaug“. 

„Jei sutartis baigs galioti ir nebus pakeista tvirtu susitarimu, tai turės neigiamos įtakos pasaulio saugumui ir stabilumui, visų pirma ginklų kontrolės srityje, – pažymėjo D. Peskovas. – Raginome kuo greičiau pradėti derybas, tačiau iki šiol būtent JAV nerodė jokio susidomėjimo realiais kontaktais šiuo klausimu.“

Jis pabrėžė, kad derybos dėl naujo ginklų kontrolės pakto gali vykti tik „remiantis abipuse pagarba ir atsižvelgiant į abiejų pusių interesus“.